Temos Archyvai: Menas

[flashback:] Sasha Waltz & Guests „KŪNAI“ („Körper“)

„Kūnai“ („Körper“) turėjo savo pasaulinę premjerą 2000 metais Berlyno holokausto muziejuje. Šis šedevras buvo parodytas daugiau negu 180 kartų net 48 pasaulio miestuose, daugiau nei 30 šalių, buvo pripažintas kritikų.

 Sasha Waltz & Guests neabejotinai kuria naują išraiškos formą ir tai, ką matome scenoje, toli gražu nėra vien šokis. Tai ir teatras, ir choreografija, ir filosofija, ir mokslas, medicina, ir sportas, ir vizualieji menai ir dar kažkas, todėl man keista, kai panašūs meno kūriniai yra spraudžiami į tam tikros meno šakos rėmus: šiuo atveju – „šokio“, kai to šokio tikrai nebuvo daug.

 Scena paskendusi tamsoje, be šviesų, be garso. Monolitinės sienos viduryje išryškinamas didelis rėmas, kuriame lėtai slankioja, šliaužioja aukštyn, žemyn, vienas aplink kitą šokėjų kūnai. Atidžiau įsižiūrėjus suvoki, kad visas šis judantis „paveikslas“ yra žmogaus vidinių kūno organų atvaizdavimas.

Po 90 minučių žiūrėjimo kūno sąvoką imi vertinti labai abstrakčiai. Toliau skaityti [flashback:] Sasha Waltz & Guests „KŪNAI“ („Körper“)

IV tarptautinė šiuolaikinio meno mugė ARTVILNIUS’13 [foto reportažas]

Paskutiniu metu Vilniuje vyko tiek dėmesio vertų renginių, kad vos spėji lakstyti, o dar norisi kokį vakarą ir į ežerą įšokti. Kol kontempliuojam įspūdžius iš Sacha Waltz šokio spektaklio, siūlau foto ekskursą  po Litexpo parodų rūmuose vykusią jau ketvirtąją šiuolaikinio meno mugę ARTVILNIUS’13, parodos laureatų darbus ir kitus dėmesio (daugiau ar mažiau) vertus menininkų kūrinius, stendus, instaliacijas ir pan..

ARTVILNIUS’13 laureatai

1. Geriausias  ARTVILNIUS’13 Lietuvos menininkas

Raimondas Gailiūnas, pristatė  A galerija, Panevėžys 

2. Geriausias ARTVILNIUS’13 užsienio menininkas

Mikola Bilous, pristatė galerija TSEKH, Ukraina 

3. Geriausias ARTVILNIUS’13 Lietuvos jaunasis menininkas (iki 35 m.)

Jonas Aničas, pristatė Vilniaus dailės akademijos parodų salės TITANIKAS

4. Geriausias ARTVILNIUS’13 užsienio jaunasis menininkas ( iki 35 m.)

Zaida Gonzalez,  pristatė galerija SERPENTE, Portugalija 

5. Geriausia ARTVILNIUS’13 Lietuvos galerija

Lietuvos dailininkų sąjungos galerija VILNIAUS GRAFIKOS MENO CENTRAS

6. Geriausia ARTVILNIUS’13 užsienio galerija

Galerija TIFANA, Latvija Toliau skaityti IV tarptautinė šiuolaikinio meno mugė ARTVILNIUS’13 [foto reportažas]

flashback: Affordable Art Fair @ Roma, spalio 25-28 d.

„Buy a painting because you like it, not because you think it’s what you should be buying.” 

Šia Will Ramsay, „Affordable Art Fair“ įkūrėjo, citata norėčiau pradėti savo įspūdžius iš ką tik pasibaigusios Romoje meno mugės. Nors pagal išsilavinimą esu meno vadybininkė, bet niekada į meną taip ir neprisiverčiau žiūrėti kaip į verslą. Man tai – du skirtingi pasauliai, abu savaip žavūs, bet visiškai kitokie. Menu norisi gėrėtis, diskutuoti apie jį, rašyti, jausti, tyrinėti, bet nustatinėti meno finansinę vertę man visada atrodydavo pernelyg pragmatiška, net jei kada ir bandydavau tai daryti, visada jausdavausi nejaukiai. Kaip galima nustatyti vertę emocijos, kurią tau sukelia vienas ar kitas meno kūrinys? (aišku, ne dėl komercinių meno projektų čia kyla etinės problemos). 

Ne visada meno kūrinių kainas nustatinėjo tik rinka. Viduramžiais šią funkciją atliko bažnyčia ir meistrų gildijos, vėliau – karališkosios menų akademijos, dar vėliau užsakymus skirstė ideologizuotos valstybės institucijos. Tik impresionistų laikais pradėjo formuotis šiuolaikinės rinkos principai. Meno kūrinių vertinimo ėmėsi kritikai ir kūrinių perpardavinėtojai. Šiandien situacija yra dar kitokia. Pirmuoju – mėgėjiškos rinkos – atveju pirkėjas mėgaujasi gauta nauda, pavyzdžiui, džiaugiasi pigiai nusipirkęs „didelį ir gražų“ kūrinį, tuo tarpu prestižinėje rinkoje svarbiausia yra kūrinio retumas, dėl jo įgytas išskirtinis savininko statusas visuomenėje.
Žymusis Rusijos milijardierius Romanas Abromovičius mene nieko absoliučiai nesuprato iki tol, kol nesutiko savo trečiosios žmonos Darijos Žukovos. Nuo to laiko jis įsigijo paveikslų už daugiau nei 110 mln. dolerių, o padovanojęs vieną vertingą paveikslą šiuolaikinio meno centrui gavo jo vadovo kėdę.  Toliau skaityti flashback: Affordable Art Fair @ Roma, spalio 25-28 d.

SARAH SMALL fotografijos ir tableau vivant

Matyt, pirmiausia reikia įspėti, jog šis įrašas dėl erotinio pobūdžio skirtas tiems, kuriems virš 18-os, nors tikėtina, jog meno čia neįžvelgs ir vyresnės kartos lietuvaičiai. Gi mes, lietuviai, vis dar į nuogą kūną žvelgiam tik pro rakto skylutę. Jaunesnė karta vis dar nekalba su tėvais apie seksą, nes gali jiems patys papasakoti daugiau, nei šie matę per savo gyvenimą. Tad jau nebestebina, kai karts nuo karto atsiranda pusamžių personų netikėtai atradusių ir priekaištingai sakančių, jog G taškas, tai ne tik mūsų www.g-taskas.lt, o ir – Grefenbergo taškas, tad kaip čia mes tokiu pavadinimu…

Bet ne mintimis apie konservatyvumą, tarybinį laikmetį, kuriame viešai sekso nebuvo, dabarties  situaciją ar G. pavadinimą nusprendžiau pasidalinti – noriu atkreipti dėmesį į prieš gerus metus atrastos amerikeitės Sarah’os Small darbus.  Toliau skaityti SARAH SMALL fotografijos ir tableau vivant

2012 M. VASAROS FESTIVALIAI PASAULYJE IR LIETUVOJE

Kol vasara dar tik įsibėgėjo, kol liko dar laiko ištaikyti atostogoms, kol dar nesibaigė visi Lietuvos ir pasaulio festivaliai, kol G.  neišplaukė ilgesniam laikui įmerkti kojyčių į šiltą vandenį, parengėm, mūsų manymu,  patraukliausių muzikinių ir meno festivalių gidą. Šis sąrašas tikrai labai subjektyvus ir žinoma neaprėpiantis visos, pasaulyje vykstančių,  festivalių gausybės, bet gal kažkas užklius už Jūsų akies ir būtinai bent vieną ar keletą iš jų šią vasarą nuspręsit aplankyt. Festivalius sudėliojom kalendorine seka, kad būtų lengviau orientuotis, na, o visa kita – skonio reikalas…

LIEPA Toliau skaityti 2012 M. VASAROS FESTIVALIAI PASAULYJE IR LIETUVOJE

“Tema yra ten, kur tu niekada nebuvai” – kalbant su Virgiu Malčiumi.

Virgis Malčius yra žmogus, kuriantis su garsais, vaizdais, rapidografais ir žodžiais, o jo ilgame cv šokčioja festivalių ir projektų pavadinimai. Atsivaikščiojusi po ūkanotus ir nerimastingus jo kūrinius, susitikau pakalbėti ant sofkutės ŠMC, kur tylą vis atskiesdavo gerbiamų lankytojų žingsniai. Čia duodu pokalbį – tekstą, beveik visiškai tokį, koks tuomet ir gimė.

Gal gali papasakot truputį, kaip viskas prasidėjo, kaip priėjai iki to, ką kuri dabar?
Nenoriu sakyti, kad iš neturėjimo ką veikti… Iš poreikio, iš tikrųjų. Ir iš nepritapimo. Nes mokykloje kažkaip nelabai man patiko, bet prisitaikai. Tiesiog prisitaikai ir lieka kažkas tokio neužpildyto, tada bandai šitai užpildyt kažkuo. Nes savaime stebi aplinkas, per aplinkas stebi save ir žiūri, kad atsiranda nesutapimų kažkokių. Ir tie nesutapimai, jie tau kelia klausimų begales. Juos bandai kažkaip įdaiktinti, įprasminti; tada ieškai priemonės. Vat tie priemonių, įrankių ieškojimai ir yra didžiausi suradimai, tai, per ką tu save surandi. Manau, ir kitiems žmonėms būna kažkokių vienatvės arba saves užpildymo klausimų, bet jie randa kitokių įrankių. Galbūt kažkokių, netgi…  Čia tegu būna daugtaškis. Toliau skaityti “Tema yra ten, kur tu niekada nebuvai” – kalbant su Virgiu Malčiumi.

Minties pleneras baltose sienose

Vidmanto Ilčiuko parodaPlenerasVilniausVartųgalerijoje prasidėjo spalio 12d.ir tęsis iki lapkričio 5-os. Keisčiausias įvykis po jos yra išeiti į šviesią dieninę gatvę ir užkliudyti koja geltonų lapų krūvą, ypač, jei fotografija vis dar asocijuojasi su ŠMC nužiūrėtais Afrikos ritmų kadrais. Judėjimas ir saulė užgriūva kaip disonansas su tik apturėta mąslia patirtimi, kurią sunku sugrūsti į žodžiuspatikoarbaman nelabai.

2003 – 2004m. nufotografuotas „Miestas“ yra dulkėtas, išsiliejęs ir susiliejantis – su žiūrovo atspindžiu. Atsistojęs priešais nulytą arba anarchiška A dekoruotą purviną langą matai kaip pirštu patepliotas dėmes, kurios iš tikro yra šviesa, sienos ir grindinys. Kiekviena nuotrauka yra tiršta vienatvės spalvų masė, išvešėjusi už atseit trapios stiklo užtvaros, po ilgo smogo ir lietaus krikšto sustabarėjusios į nepralaužiamą permatomą sieną. Lyg ir turintis čia būti, bet taip ir neįvykęs kontrastas glosto akis su niūria išraiška. Toks „Miestas“ taikosi labiau į jausmą ir idėją (parodos aprašyme minimos aliuzijos į Kafką ir ant kalinio nugaros rašomą nuosprendį), nei vaizdo grožį, jame nėra nė vieno aštraus kampo. Pati tikriausia nuobodulio estetika, vietom rizikuojanti virsti tiesiog nuoboduliu. Toliau skaityti Minties pleneras baltose sienose

Šeši šūviai įvertintos fotografijos


2011m. rugpjūčio 15d. buvo paskelbti Tarptautinių fotografijos apdovanojimų (International photography awards) laureatai ir finalistai. Pagrindinių kategorijų laimėtojai gauna galimybę keliauti į Lucie apdovanojimus Niujorke ir tikėtis dešimties tūkstančių dolerių prizo, o neprofesionalai ir studentai – būti pripažinti Metų atradimu bei taip pat praturtėti kukliais penkiais tūkstančiais dolerių. Spausdama nuorodą galvojau, kad peržvelgsiu greitai viską įdomumo vardan, bet akys beviltiškai pasiklydo tarp visų tų vardų ir vaizdų, aštrios publicistikos ir techniškai tobulų makropasaulių, įmantrių flash’inių tinklalapių ir santūrių, bet už save kalbančių portfolio. Nusprendusi išnaudoti šią šiokią tokią progą, atsijojau keletą tematiškai ir/arba vizualiai įdomesnių, ar tiesiog itin gražių grynuolių – skanaus: Toliau skaityti Šeši šūviai įvertintos fotografijos