Temos Archyvai: Muzika

DEPECHE MODE @ PGE Narodowy Warsaw 2017-07-21

Depeche Mode visada buvo labai asmeniška grupė. Neleis sumeluoti milijonai fanų pasaulyje ir tie penkiasdešimt tūkstančių žmonių Varšuvoje. 1990 m. mano mokyklos draugė, kurią kviečiau į kiną VRM rūmuose (ir ji net du kartus su manimi nuėjo), davė man kasetę su Some Great Reward vienoje pusėje, o kitoje su Black Celebration.

Tada niekam nepasakojau šio akto, nes buvau didis metalistas – mano kasetiniame grotuve nuolat sukosi Kill Em‘ All ir Reign In Blood albumai. Tuometinis klausomos muzikos suvokimas ir patyrimas išgirdus Depeche Mode pakibo ant plauko ir tada aš lūžau pusiau. Ne, vis tik, į kelias dalis, nes klausiau new romantic, post punk, goth, trash ir death vienu metu. Bet Depeche Mode, kaip The Fall, New Order ir The Smiths visada buvo už-žanrinės grupės. Jie išliko kaip atskiros koncepcijos, paradigmos. Toliau skaityti DEPECHE MODE @ PGE Narodowy Warsaw 2017-07-21

0

POSITIVUS 2017 (nuotrupos)

Atvykti galėjau tik antrą dieną, tad bendruomenė natūraliai pasitiko su laukta replika: „Ko čia atvarei? Piksiai buvo vakar.“ Ir dar paporino, kad buvo labai gerai, su non-stop grojimu ir jokio komunikavimo su publika, tik su dėkingu nusilenkimu „ant galo“ ir po to buvusia baisiai šalta naktimi palapinėse. Gal ir melavo dėl „ant galo“ – jau nesužinosiu.  Nebuvo tuo momentu svarbu, nes reikėjo suktis, statyti palapines, pasislėpus nuo žmonų gerti alų, ganyti vaikus ir su visais persimesti žodeliu, įterpiant mintį, kad, kaip ir visi, atvarėm tik dėl Elės. Toliau skaityti POSITIVUS 2017 (nuotrupos)

0

DEVILSTONE @ Anykščiai, Dainuvos slėnis, 2017 m. liepos 13-16 d.

Eidamas nuo Rytų scenos link Barbablu scenos ir šiek tiek užkabindamas Vakarų sceną, nejučia pagalvojau, kad Devilstone festivalis yra visiškai nepakaltinamas. Jeigu kiekvienas festivalis turėtų tokią komunikaciją, kaip Devilstone, aš visą vasarą lakstyčiau iš vieno į kitą su į dangų užkeltais lūkesčiais. Toliau skaityti DEVILSTONE @ Anykščiai, Dainuvos slėnis, 2017 m. liepos 13-16 d.

0

TOP 10: ką verta pamatyti festivalyje POSITIVUS 2017

Susitikimo vietos pakeisti negalima. Taip, mes vėl ten šiemet planuojame vykti. Festivalio direktorius Girts Majors žada atsinaujinimą, bet konkrečių kortų neatskleidžia. Nors ką ten daug skleisti – dviračio iš naujo neišrasi. Muzikos festivalis su bet kokia koncepcija liks renginiu, kuriame privalo skambėti muzika. Ir, nors G. paskutiniais metais vis labiau pabrėžia tai, jog į Positivus labiau vyksta dėl vietos ir kompanijos, o ne dėl muzikos, festivalyje ir šiemet yra ką paklausyti. Štai jums dešimt muzikinių priežasčių, kurios ir šiemet tos susitikimo vietos neverčia keisti.

KAMASI WASHINGTON

Šio amerikiečio jaunosios kartos džiazmeno pavardės festivalis didelėmis raidėmis nereklamuoja, bet man tai yra vienas maloniausių ir netikėčiausių šiųmečio festivalio atlikėjų. Prieš porą metų šis saksofonistas išleido jau epiniu tapusiu albumą „The Epic“, kuriame tiek visko gero, kad iki šiol jaučiuosi dar nespėjęs suvirškinti. Taip, „Positivus“ su džiazu draugauja sunkiai ir kiek nemaloniai nuteikia septinta pasirodymo valanda, bet tai fantastiškai lengva proga pamatyti šį jauną, bet jau spėjusį pasižymėti muzikantą, kurio kaina vėliau tik kils. Toliau skaityti TOP 10: ką verta pamatyti festivalyje POSITIVUS 2017

0

RADIOHEAD @ Ericsson Globe Arena, Stockholm, 2017-06-09

Radiohead – vienintelė grupė, su kuria turiu specifinį santykį. Daugeliu kitų atlikėjų atveju jie man arba patinka, arba ne. Kartais imi ir persilauži, kaip kad kadaise nutiko su The Smashing Pumpkins. Kaip dainavo Morrissey: …music which says nothing to me about my life. Šiuo kriterijumi vadovaujuosi iki šiol ir beveik niekada neklystu – nešvaistau laiko muzikai, kuri niekaip nerezonuoja ir tinkamai nenusako to, kas vyksta mano gyvenime. Su Radiohead – kitaip, jie lyg ir aktualūs, tačiau dažniau darau kitus pasirinkimus, ypač kai Bandcamp leidžia pasiekti viską. Galbūt todėl Radiohead manęs niekada netraukė nei kaip esmines mano sielos pakampes pasiekianti grupė, nei kaip kaip didelių festivalių headlineriai. Kai jie užkabindavo, visada suvokiau juos kaip rūsio grupę. Pripažinsiu, In The Basement sesija nudirbo savo darbą.

Šis rašinys bus trumpas mano patirties iš ką tik lankyto Radiohead koncerto apibendrinimas, o ne objektyvus live review.  Setlistą galima susirasti ir paklausyti čiaToliau skaityti RADIOHEAD @ Ericsson Globe Arena, Stockholm, 2017-06-09

0

G. MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJA (2017 m. balandis)

Kažkoks sausas, muzikine prasme, buvo balandis, nedaug trūko, kad įrašų lentyna liktų nepapildyta. Atrodo, perklausyta ne tiek ir mažai naujos muzikos, bet tik keli pavadinimai prašėsi būti pakartojami. Didžiausi nusivylimai buvo: Gorillaz naujajame „Humanz“ papylę hitų, bet klausyti juos kaip albumą nepavyko; Ryuichi Sakamoto „async“ leidęsis į per didelius varginančius eksperimentus; Tei Shi, po kurios „Bassically“ tikėjausi tikrai ne tokio didelio amerikietiško š., kokiu yra jos debiutinis albumas „Crawl Space“; Laetitia Sadier, kuri galėtų geriau bandyti sutelkti naujiems įrašams Stereolab, nes naujasis „Find Me Finding You“ visai nesužavėjo. O ausyse balandį ilgiausiai skambėjo šie įrašai:

SLOWDIVE – Slowdive (2017)
Taip ir norisi lipinti šiam įrašui epitetus iš operos „metų albumas“, „metų sugrįžimas“, „metų shoegaze“ ir panašiai. Ir visi tie apibūdinimai tinka. Tiesą sakant, nepamenu nė vieno tokio stipraus sugrįžimo – visgi nėra lengva po 22 metų parodyti, kad kultinė grupė gali tokia būti ir šiandien, kad ir šiandien dar gali išleisti kultinį albumą. O Slowdive ėmė ir parodė, kaip šiandien, neprarandant senojo veido, skambėti aktualiai ir šviežiai. Konkretūs aštuoni takeliai, be jokio nesėkmingo perspaudimo, be jokio dirbtinumo ir būtinumo kažką įrašyti vardan įrašymo, kurį ne taip seniai pademonstravo The Jesus & Mary Chain. Nors albumą pristatantis singlas „Star Roving“ Toliau skaityti G. MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJA (2017 m. balandis)

0

G. MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJA (2017 m. kovo papildymas)

Šis mėnuo buvo „Depešų“ naujo albumo laukimo mėnuo. Sulaukėme, ir ką? Kritikų nuomonės labai nevienareikšmiškos. Aš esu su tais, kuriems „Spirit“ labiau nuobodus, nei įdomus. Nenusisekė ir The Jesus and Mary Chain sugrįžimas su per ilgu „Damage and Joy“. Nesusipratimas (jau galima sakyti, eilinis) įvyko ir su bandančiu į šokių aikšteles sugrįžti Ten Walls’u, vėl numetusiu dviprasmišką žinutę su albumo pavadinimu „Queen“ – anglaišmanėliai tuoj pastebėjo, kad šis žodis slenge turi seksualinėms mažumoms vargiai įtiksiančią reikšmę.  Bet neapsistojame prie nuvylusių, o einame prie džiuginusių:

CHICANO BATMAN – Freedom is Free (2017)

Trečiasis lotyniškų šaknų ketveriukės iš JAV albumas nuneša į 60-70-uosius, kai pasileidę plaukus hipiai dabinosi spalvotomis plunksnomis, taikos ženklais spalvino savo transporto priemones ir turėjo gerą laiką su gera muzika. Naujausiame įraše Chicano Batman dar drąsiau imasi angliškų tekstų, taip palenkdami į savo pusę dar didesnę angliakalbių klausytojų dalį. Toliau skaityti G. MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJA (2017 m. kovo papildymas)

0

DEPECHE MODE – SPIRIT [2017]

Daugiau negu trisdešimt-keturiasdešimt metų grojančios grupės kūrybine prasme patenka į tą rizikos grupę, kurioje galima rasti prasirūkiusius, prasigėrusius ir blogą maistą valgančius šešiasdešimtmečius. Jie vaikšto minų lauku ir moja ranka į viską. Jie sako, kad daro ką nori ir ne tau juos gyvenimo mokyti.

Nors synth pop kultūra jau atgimė turbūt du kartus, tačiau Depeche Mode išlaiko originalią krypties vėliavą jau daugelį metų.  Jiems pavyko išvengti U2, kurie suvalgė patys save, likimo. Niekas iš jų narių nenusižudė, kad ir kaip būtų bandęs. Tiesa, Depeche Mode dar aname amžiuje paliko Alan Wilder ir kai kurie fanai vis dar dėl to verkia. Šiai grupei sentimentų jie neturi nuo Violator laikų, o per pirmą Depeche Mode koncertą Lietuvoje jie sakė: ėi, kodėl negroja senų gabalų? Depeche Mode negrojo penkiolikos skirtingų stilių per savo karjerą kaip Killing Joke ir nedarė nesąmonių, kaip Metallica. Nei vienas jų lyderių neišleido geresnių solinių albumų negu kartu grodami grupėje. Jie dešimt kartų nesiskyrė kaip į Rytų Europą koncertuoti vis grįžtantys dinozaurai. Depeche Mode dar nepadarė paskutinio dabar jau tikrai! turo. Toliau skaityti DEPECHE MODE – SPIRIT [2017]

0