Temos Archyvai: Muzika

G.eriausi 2017 metų albumai

Kuo toliau, tuo sunkiau sekasi man suprasti naująją muziką. Todėl čia nėra Jlin, GAS, Arca, King Krule, Fever Ray, kurių naujus albumus mano ausys priskiria labiau madingiems, bet ne maloniai klausomiems įrašams.  Bet sąrašas gavosi vis tiek ilgas. Kam per ilgas – galite kreipti dėmesį tik į raudoną spalvą.

ALGIERS – The Underside of Power (2017)
Neįtikėtinai stiprus ir įdomus albumas. Net labesnis už debiutinį. Toks industrinio soul fenomenas. Tiesa, stebint grupę gyvai liko nemažas nusivylimas. Toliau skaityti G.eriausi 2017 metų albumai

Kaip GARBANOTAS BOSISTAS pristatė albumą „Room For You“

Ketvirtadienį „Loftas“ nebuvo sausakimšas, bet labai nedaug trūko.

Scenoje, raudonų užuolaidų fone puikavosi apvalios didžiulės, nuo viršaus nuleistos lempos, pabrėžiančios albumo pavadinimą ir kuriančios kambario įspūdį.
Palubėje ant balkių dar sukosi foto/video montažas apie kažką, su nesunkiai įskaitomu pranešimu, kad nelegalūs Windowsai prašosi aktyvavimo.

Garbanotas bosistas, kaip ir žadėjo, nevėlavo ir ant scenos pasirodė laiku. Keturiese, kaip jau įprasta paskutiniu metu. Šarukas, Kipras ir du Mantai pristatė savo naująjį albumą „Room for You“.

Lietuviškieji Vudstoko palikuonys atėjo ir davė truputį dzeržgesio į mūsų kasdienybę. Toliau skaityti Kaip GARBANOTAS BOSISTAS pristatė albumą „Room For You“

[kai nėra ką klausyti] SYNTHWAVE: muzika apie ateitį iš praeities

Šiais roko mirties laikais, kai laiko mestų iššūkių neatlaiko net įvairios jo reinkarnacijos, poreikis ieškoti kažką apie gyvenimą (savo paties, žinoma) sakančios muzikos niekur nedingsta. Įdomūs tie greitai sužibantys, kažkur po rūsių grindimis tūnantys muzikiniai polėkiai. Vieni jų gyvuoja metus kitus ir lieka neaktualūs, kiti gi kabina deja vu jausmu – kažką viena ausim girdėjai, bet praleidai ir dabar pats metas čiupti juos už natų. Atradimo jausmas ir šviežias, net jeigu kažkur jau girdėtas muzikinis posūkis visada žavi.

Jūs nepatikėsite, bet yra metalistų, kurie klauso metalwave – susintetinto pusiau elektroninio metalo, kur gitarų agresiją keičia robotų kalimas. Paklausykite ko nors iš Master Boot Record ir pamatysite, koks „tikrųjų muzikinių vertybių“ paniekinimas ten vyksta. Muzikos žinovams skrandžio rūgštis turėtų semti kaklą, o kas jiems darytųsi klausant synthwave, negaliu prognozuoti. Bet tikiu, kad tokie elektronikos dievai kaip Vangelis ar Jonh Carpenter kai kuriais savo pasekėjais synthwave žanre tikrai didžiuotųsi. Toliau skaityti [kai nėra ką klausyti] SYNTHWAVE: muzika apie ateitį iš praeities

UPRISING TREE – RAINBOW PEOPLE [2017]

Uprising Tree – aštuonių asmenų lietuvių grupė, prisistatanti su debiutiniu devynių kūrinių albumu „Rainbow People“, kurį reikia statyti į regio ir dub lentyną.

Taip, smagu, kad regis Lietuvoje kelia galvą ir gal išauš ta diena, kai mūsų padangėje apturėsime ne tik kokiame DIY festivalyje regio scenelę, bet visą festivalį „Regio naktys“, kuriame mūsieji regininkai sugebės pavežti didžiąją repertuaro dalį. Bet iki to dar, matyt, tolokai.

Uprising Tree demonstruoja gerus, saulėtus norus ir bando sakyti, kad turi, ką pasakyti, tačiau vis tiek ši aštuoniukė labiau primena baugščiai sterilius ir tvarkingus Ministry of Echology studijinius įrašus, nei atsipūtusių ir saulėtų regininkų, LMP ar Shidlo, kūrybą.  Toliau skaityti UPRISING TREE – RAINBOW PEOPLE [2017]

Nick Cave & The Bad Seeds @ Warsaw, 2017 10 24

Varšuva pakeliui į Nick Cave & The Bad Seeds Europos turo pabaigos koncertą pasitiko darganos nuojauta. Tokiam koncertui puikiai tinkantis laikas tarp rudens pabaigos ir žiemos pradžios, kai pamiršti užsidėti šaliką ir čia pat pasigaili. Kai dangus jau darosi švininis ir vėjas nebeglosto, tik mėtosi šukėm ir adatom.

Torwar sporto/koncertų arena įstatė į greitai judančias eiles, mestelėjo kelis flashbackus iš čia lankytų koncertų ir liepė daryti skausmingą pasirinkimą. Arba, kol dar įmanoma, brautis į patį priekį ir būti tikram, kad šį vakarą pabūsi viena tų rankų, kurios laikė virš publikos palinkusį Nick Cave, arba stotis atokiau ir atsiduoti muzikai nesivaikant taip laukiamo visų laikų geriausio pamokslininko prisilietimo. Toliau skaityti Nick Cave & The Bad Seeds @ Warsaw, 2017 10 24

ŠIAURĖS KRYPTIS – LEDYNAI [2017]

Šiaurės krypties plokštelė „Ledynai“ startavo tyliai, be didesnio ažiotažo, kurio pastaruoju metu sulaukia dauguma retai išleidžiamų lietuviškų vinilų. Kol kas nebuvo išpūstos word of mouth reklamos socialiniuose tinkluose, kuri paprastai nutinka išsiuntus leidinį iškiliems muzikos ekspertams. Neįvyko grandiozinis pristatymo koncertas kokioje nors madingoje erdvėje. Socialiniuose tinkluose išgirdę apie albumo išleidimą sujudo tik vos vienas kitas fanas ar muzikos kolekcionierius. Kai kurie jų, beje, net sugebėjo pasišaipyti iš „Sniego šalies“ klipo, kur greita mašina laksto didelio miesto gatvėmis.

Tokia liūdna ramybė su šiuo albumu – tarsi jis yra, o gal ir nėra. Būtent toks jausmas apima ne tik laikant jį rankose, tačiau ir klausant. Tai – itin vientisas nuotaikos bei skambesio prasme dar aštuoniasdešimtųjų pabaigoje sukurtų, bet 2017 m. iš naujo perrašytų dainų rinkinys skirtas Kristijono Vildžiūno, vieno pagrindinių Šiaurės krypties kūrėjų, filmo „Senekos diena“ garso takeliui. Toliau skaityti ŠIAURĖS KRYPTIS – LEDYNAI [2017]

[metų gabalas:] DAPPLED CITIES – Driving Home at Night Alone

Soon I’ll see what I’m running for

Paprastai apie atskirus kūrinius mes nerašome. Bet ne šįsyk. Tiesą sakant, ir visas albumas „IIIII“ nėra prastas, bet kai pasieki jo finalą, sugrįžti į pradžią nebesinori.

Australai Dappled Cities įrašė tokį gabalą, kuris jau neatsibosta pusę metų. Praktiškai tai metų numeris vienas, topų topas. Šokiams, klausymui, fonui. Namie, ausinuke, mašinoje. Statistikos nevedu, bet bus kokie du šimtai prasukimų per pusmetį – vargu bau ar „Losing My Religion“ tiek kartų per gyvenimą esu prasukęs. Žodžiu, „Driving Home at Night Alone“ yra paprastas šedevras. Penkios minutės dvidešimt sekundžių kaifo. Tokio atitinkančio pavadinimą – namudinio, kalėdinio, naktinio, užu vairo, kertant greitkelio juostas, prašvilpiant miesto šviesas ir kelio ženklų atspindžius, galvojant apie iranietišką „A Girl Walks Home Alone at Night“ ir girdint War on Drugs motyvus. Toliau skaityti [metų gabalas:] DAPPLED CITIES – Driving Home at Night Alone