Temos Archyvai: Muzika

„Pieno lazeriai” paveiksliukuose (Tamsta, rugsėjo 8 d.)

Kai planuotą penktadienio vakarą prie šalto baltojo tilto išmainai į jaukų klubą „Tamstą”… Ten gėrimus ragauja keli tavo draugai, o instrumentus šildo ką tik naują albumą „Kitchen” išleidęs kolektyvas „Pieno lazeriai”. Nieko per daug nesitiki, nes naujasis darbas tiesiog techniškai griežtesnis, „de-phazz’iškai” teisingesnis. Liūdnos gaidelės, kai vokalistė Giedrė pasako: „Per šią dainą mes šokdavom kartu su Juste” – nuostabioji švelnesnio ir seksualesnio balso savininkė šiuo metu studijuoja užsienyje. varesnis garsas, lyginant su „Voyage” pristatymo renginiu čia pat „Tamstoje”, ir nuostabi atgaiva kai mušamųjų sekciją kuruojanti mergina (iki rytdienos vakaro dar gali man parašyti e-mail – lauksiu) pereina nuo perkusinių instrumentų prie tikrų būgnų ir lėkščių. Daugiau tokių per ausis ir kūną einančių smūgių, pridėkit gitarų ir aš į jūsų koncertą ateisiu dar kartą. Vakar jie atrodė taip:
IMG_5097_copy.jpg IMG_5115_copy.jpg IMG_5122_copy.jpg IMG_5138_copy.jpg IMG_5148_copy.jpg

IMG_5110_copy.jpg vIMG_5116_copy.jpg vIMG_5118_copy.jpg vIMG_5124_copy.jpg vIMG_5136_copy.jpg vIMG_5144_copy.jpg

Gotan Project „Lunatico Tour”

gotan project

Po Astor Piazzolla mirties, tango ir latin jazz muzikos stilius buvo kiek primirštas ar tiesiog tapo nebeįdomus, tačiau prieš penkis metus, pasirodžius pirmąjam Gotan Project albumui „La Revancha del Tango”, viskas pasikeitė iš esmės ir su dideliu triukšmu. Tango aistrą sujungę su elektronine muzika, trys prodiuseriai iš Prancūzijos tapo tikromis Europos žvaigždėmis. Tiesiog dar niekas nebuvo girdėjęs tokios tikros, jausmingos ir emocionalios muzikos. Rezultatas: daugiamilijoniniai „La  Revancha del Tango” pardavimai, koncertai prestižinėse Europos ir Amerikos salėse bei gerbėjai visame pasaulyje. Gotan Project pasirodymai – tai ne tik įspūdinga muzikos žanrų sintezė, bet tuo pačiu lyg kelionė po Pietų Amerikos istoriją kartu su spalvingomis vizualinės medžiagos genijaus Prisca Lobjoy video projekcijomis.

2006 10 16, 20:00. Utenos pramogų arena. Vilnius
Bilietų kainos: 60 Lt, 80 Lt, 100 Lt, 120 Lt, 140 Lt.

2006 10 17, 20:00. Sapnu fabrika. Ryga
Bilietų kaina: 20 Ls.

Smulkiau

Sufjanas Stevensas ruošia 5-ių EP Kalėdinių dainų rinkinį

Ir vėl apie jį. Nieko nepadarysi – apie numylėtinius kalbėti ypatingai malonu. Ypač kai ne už kalnų nusimato jį pamatyti gyvai. Taigi, jau lapkričio 21 d. muzikos parduotuves pasieks naujas Sufjano rinkinys (Box set) „Songs for Christmas”. Kas tai? – Kasmetinė atlikėjo duokle šiam laikmečiui (apie jo polinkį į krikščionybę jau parašytas ne vienas straipsnis). Jau daugybę metų pirmomis gruodžio dienomis susėsdavo Sufjanas su draugais virtuvėje, kambaryje, susirinkdavo instrumentus (nuo varpelių iki būgnų), įkvėpimui pasileisdavo „Readers digest” kalėdinių dainų rinkinius ir… Uždainuodavo. Iškeptus Kalėdinius rinkinius jie dovanodavo draugams, pažįstamiems. Taip buvo nuo 2001 iki 2005 metų. O šiemet muzikinius pyragus Sufjanas dovanos visiems, tad skanaus!

Home

Brazzaville – East L.A.Breeze [2006]

brazavil.jpg
2006 06 12 / ZAKAT

Reikia džiaugtis, kad Davidas Brownas kažkada nusprendė nebepūsti saksofono pas Becką. Kitu atveju rankose nelaikytume penktojo (neskaitant „Best of…“) „Brazzaville“ albumo – „East L.A. Breeze“.

Naujas darbas su nauju, kaip visada nepretenzingu viršeliu veda į tokią pat nepretenzingą (brazavilišką) muziką, nuo kurios paskutiniu laiku ėmė „vežtis“ Rusijos gyventojai. Tad nieko nuostabaus, kad „East L.A. Breeze“ pirmiausia buvo išleistas Rusijoje bei, tikriausiai, pataikaujant tos pačios šalies publikai, dainoje „Star called Sun“ panaudojama Viktoro Cojaus dainos „Zvezda po imeni solnce“ muzika. Iš pirmo žvilgsnio visa tai kvepia komercija siekiant surinkti daugiau pinigų už jau sukurtas idėjas. Vienok albumas nėra prastas.

„East L.A. Breeze“ dėl vientisumo galima pavadinti „Hasting street“ tęsiniu. Bet „East L.A.Breeze“ skamba daug lengviau, šviesiau ir šilčiau negu ankstesnieji Browno darbai. Vyrauja akustiniai instrumentai ir smuikas su nedideliais sintezatoriniais pagardais. Tinkamai panaudoti styginiai („Bosphorus“, „Taksim“, „Peach tree“, „East LA Breeze“) duoda muzikai čigoniško graudumo, o minimalistinė elektroninė sintezė („Mr. Suicide“, „Star called Sun“) nukelia į prirūkytą septintojo dešimtmečio kavinę.

Įpusėjęs klausyt albumą, mintyse nusikeikęs pagalvoju, kad „Brazzaville“ skamba lyg lėtesni „Kings of Convenience“ albumo “Rion on an Empty Street” kūriniai. Tai nėra gerai. Nėra gerai ir tai, kad „East L.A. Breeze“ į rankas pateko už lango pučiant rudeniui, nors visos dainos nuo tekstų iki muzikos yra be proto vasariškos. Tai liūdina, nes imi svajoti apie „lonely summer afternoons smoking in a turquoise furnished room“.

http://www.brazzaville2002.com/
p.s. Albumas dedikuojamas 2005-ųjų vasarą anapus išėjusiai David’o Brown’o senelei, kuri padėjo anūkui paauglystėje – “heroino fazėje”.
p.p.s. “Digipackinėje” albumo versijoje rasite “Star called Sun” vaizdo klipą, kuris nevertas žiūrėjimo antrą kartą.

Mew [mju:]. Rugsėjo 1-a. Kopenhaga.

Ilgai lauktas vizitas į Daniją įvyko. Belieka tik susidėlioti taškus ir padėti šį prisiminimą į visiems pasiekiamą lentyną bendram naudojimui. Prieš pradėdamas iš karto atsiprašau už asmeniškumus, tariamą neprofesionalumą – turiu tai padaryti, nes įspūdžiai apie koncertą tiesiogiai susiję su Danija (Kopenhaga) ir jos gyventojais. Faktas – jeigu į pasirodymą būčiau nukritęs tiesiai iš mėnulio, o vėliau lygiai taip pat ten grįžęs, įspūdžiai būtų kiek kitokie.
drak_g.jpg
Taigi, Mew… Toliau skaityti Mew [mju:]. Rugsėjo 1-a. Kopenhaga.

Rotterdam Ska Jazz Foundation Vilniuje 03 09 2006

Klestint ska muzikos kultūrai (tiksliau, klestint ska punk grupėms), nieko nuostabaus, jog „Vilniaus dienų” organizatoriai pakvietė pagroti dar tik porą albumų išleidusius, bet ska mylėtojų sluoksniuose žinomus Rotterdam Ska Jazz Foundation. Net jei tai ir sutapimas, net jei renginio organizatoriai rinkosi kažką neutralaus, šiek tiek smagaus ir kartu kiek intelektualaus, tai buvo puikus pasirinkimas. Taigi, šį kartą jokių kvailokų revoliucinių šūkčiojimų ir jokių akordų pro šalį.

Pradžioje kiek raukiausi sužinojęs jog Rotterdam Ska Jazz Foundation gros po atviru dangumi ir dar nemokamame koncerte. Ne bet kur, o vidury Vilniaus, tiesiog prospekte. Maniau, turėsime minias atsitiktinių praeivių, blogą garsą ir rudenines oro sąlygas. Žinant ką groja šis Nyderlandų kolektyvas, kur kas mieliau jų klausyčiausi nedideliame prirūkytame bare. Tik vargu ar jie į tokį sutilptų. Ir ar sutalpintų tiek klausytojų. Įtariau, kad publikos susirinko apie gerą tūkstantį, jei neskaičiuoti pro šalį miniomis žingsniuojančių praeivių.

19 val. Atbėgęs į Vilniaus g. ir Gedimino per. sankryžą, pastebėjau, jog vyrukai pasirodymui ruošiasi gana atsipalaidavę – kažkuris iš jų atsainiai rūko cigaretę, kažkuris bando išpūsti trupinius iš pučiamųjų, dar kažkuris prieina ir užmezgame mandagų „sveiki atvykę į Vilnių“ pokalbį. Palinkime vieni kitiems gero šou, o aš visas laimingas su jų naujausio albumo viniline plokštele stoju į publikos pusę.

jazz.jpg
Keletas jaunų vyrų juodais kostiumais pasisveikina (tiksliau, pasiteirauja kaip laikomės) ir pradeda jaukų autentišką ska jazz. Kad ir kaip norėtume pritraukti juos prie legendinių Skatalites, nors ir skambėjo pastariesiems labai artimai, Rotterdam Ska Jazz Foundation grojo labai tiksliai, labai švariai, tačiau be (galbūt mano paties susikurtos) legendos ir tos kaitrios ugnies. Taip, išteisinkime juos ir sakykime, kad grojo europietiškai. Kita vertus, vargu ar galima „spausti“ kažkokias variacijas iš klasikinio ska, nes juk tai paprasta ir nepretenzinga muzika, skirta sielos poilsiui ir šypsenai veide. Ir žinoma nevalingam kūno judėjimui. Pastaruoju atveju galima buvo stebėti „skankinant” nedidelę publikos masę bei nejučia pačiam tūpčioti lankstant kojas per kelius. Užsimindamas apie koncertą vilniečių ska punk grupės Lagamino Turinys saksofonistas komentavo: „Ir mes taip grosime, kai pasensime“.

jazz1.jpg
Vaikinai atliko daugumoje savo kūrinius iš neseniai išleisto albumo Sunwalk. Paklausius, akivaizdu, kad kūriniai savo aranžuotėmis ir harmonija nei kiek nenusileidžia klasikiniam žanrui. Tiesa, jie mestelėjo ir kiek išprotėjusį klezmer motyvais sukaltą Magyar Posta, beigi koncerto pabaigai pasiliko ir tų pačių Skatalites kūrinį Chinatown. Visą koncertą jokio vokalo, tik keli šilti paplepėjimai su publika. Smagu stebėti vyrukus (kai kurie jų pagal įvaizdį labiau tiktų industrial stiliaus muzikai), kai jie reikiamais momentais kilnojo savo triūbas, raudonkepurį bosistą, linksmuolį klavišininką, kuris grodamas vagonėliais sugebėjo kažkokiu būdu dar ir kojas aukštai kilnoti. Do we have time for another song? – šukteli Robert Bogaart. Šypteliu mintydamas, – grokit kiek tik jėgų turėsit.

Po gerą valandą trukusio pasirodymo apsidairiau, visų veidai buvo giedri. Miestas liko laimingas.

http://www.rsjf.nl

Pirmai pažinčiai ir/ar akiračio praplėtimui rekomenduočiau pasiklausyti Rotterdam Ska Jazz Foundation kolegų New York Ska Jazz Ensemble bei Jazz Jamaica.