COLOURS OF BUBBLES „She is the Darkness“ pristatymas @ Legendos 2016-03-18

Skambiai tituluojami lietuviško indie roko vėliavnešiais, vaikinukai išleido naują albumą. Matosi, kad visi atsakingai ruošėsi, PR’o kompanija nemiegojo, albumo išleidimas kainavo daugiau nei ta kaina už kurią yra pardavinėjamas ir štai, pristatymai jau vyksta vienas po kito, Colours of Bubbles muzika nuo centrinių miestų sklinda ir plečiasi gilyn.

Man šis koncertas ir buvo ta tiesiogine prasme albumo pristatymas, nes tik prieš ateinant į New York Legendos klubą specialiai paklausiau dvi dainas “Edge of the World“ ir “Rusty Trombone“. Kalbant apie Colours of Bubbles, buvau klausiusi jų pirmąjį albumą bendro išsilavinimo dėlei, bet rimčiau įstrigęs buvo tik kūrinys “Home“. Tad įspūdžiai itin gryni ir nepersunkti išankstiniais lūkesčiais ar nuostatomis.

Užbėgant už akių išduodu, kad pati muzika albume, kai jau prasukau kelis kartus, man patiko labiau nei kad visa visuma koncerto metu. Taigi, kodėl?

Pradžia žadėjo daug – atlikėjai išniro iš scenos gilumos, energingai dėjo būtent tuos, mano jau anksčiau paminėtus gabalus (kurie labai tvarkingai, yra ir patys pirmieji albume) ir kai vokalistas Julius pasisveikino, bei su nuostaba pasidžiaugė,- matai, kiek žmonių atvarė?, viskas rodės džiugu.  Apšvietimas buvo efektingas (hmm, tik iš kur man šis apšvietimo stilius pažįstamas, ar tik ne iš Jurgos koncerto ir dar po to Orlovos konco sausį?) ir pridavė koncertiniam atlikimui tokio reikalingo šarmingumo.

Tada sekė daina “Signs“ ir kitos – “Phoenix“, “While you were sleeping“, iš pirmojo albumo “Inspired by a true story“. Šioje vietoje koncertas man kluptelėjo – muzika tapo vienodoka ir aš apleidau centrines vietas išeidama ieškoti pažįstamų veidų.

Dabar įtariu, kad tie pirmojo albumo gabalai ir pakišo koją įsiterpdami į “She is Darkness“ vientisumą. Nes bent jau man “She is Darkness“ skamba brandžiau ir įdomiau. Tuo labiau, kad nors albumo pavadinimu ir apipavidalinimu, kai kurių dainų pavadinimais (“Rusty Trombone“ – oi, seriously?) ir tekstais visaip kaip stengtąsi perteikti tamsumą, man vedančiųjų kūrinių muzika vis tiek atrodo šviesi ir suteikianti viltį bei vedanti į priekį (“Wall of Death“ toks marširavimo tipo gabaliukas). Skaidrumo duoda variniai pučiamieji (jie pūtė ir pristatymo metu), bei Juliaus balsas. Vokalas grupės muzikai duoda atspalvį ir šiuo atveju jis nėra nei sunkus nei tamsus.

Kalbant apie garsą koncerto metu, tai aš likau nustebusi, kodėl vokalą vis nustelbdavo visų kitų instrumentų ūžesys. Dainuojama buvo gerai, tad kam reikia maskuoti vokalistą? Šįkart tiesiog buvau pamiršusi atsinešti į koncertą ausų kamštukus, tad teko eiti gilyn už minios, nes žmonių, nors buvo daug, bet tikrai nebuvo tokia masė, kad sugertų per intensyviai sureguliuotą garsą ir bytą. Po to perskaičiau interviu, kad koncerto metu turėjo būti net du garso operatoriai. Klausimas man taip ir liko neatsakytas – ką jie ten veikė ir su kuo klausėsi, kad ne iki galo girdėjo. Aišku, gal aš čia per daug kabinėjuosi, bet tiesiog man taip girdėjosi.

Po kokios dešimtos dainos ėmė jaustis, kad grupė šiek tiek pailso. Ar kad pristatymo koncertas, dar neįsivažiavę, ar tiesiog jiems būtų reikėję pertraukėlės viduryje. Neabejoju, aštuoniolika kūrinių vienu ypu sugroti ir išlaikyti koncentraciją – tai ne šiaip sau, kaip klausytojams pastoviniuoti su bokalu rankoje. Gal jiems paprasčiau būtų buvę neimti tų neįdomesniųjų gabalų iš pirmojo albumo, tada daugiau energijos būtų likę pabaigoje.

Albumas, man panašiai kaip ir pristatymas – pati pradžia daug žadanti ir įkvepianti, o paskui suvienodėja ir išblėsta.

fb-share-icon

2 komentarai apie “COLOURS OF BUBBLES „She is the Darkness“ pristatymas @ Legendos 2016-03-18

  1. Rūta, tau praeitą savaitgalį prie visų spėtų aplankyti renginių puokštės, tik „Mados infekcijos” betrūksta :))) Gal ir spėjai? :)

Komentuoti: Jurga Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.