G. interviu: DARIUS UŽKURAITIS apie alternatyvią muziką, „savo“ radiją, save ir tave.

Šį pokalbį inspiravo vasario paskutinę dieną Vilniuje vykę Lietuvos alternatyvios muzikos apdovanojimai A.LT. Teko pačiam ten pabuvoti ir išeiti su keletu klaustukų galvoje. Kilę klausimai daugiausia sukosi apie alternatyvios muzikos Lietuvoje apraiškas ir minėtų apdovanojimų koncepciją. Kad panaikinčiau abejones ir klausimus paversčiau atsakymais, pakalbinau muzikos kritiką, vieną iš A.LT apdovanojimų vertinimo komisijos narių, Darių Užkuraitį.

Pradžiai, kas tai yra alternatyvi muzika? Jos samprata Lietuvoje.

Alternatyvi muzika yra judėjimas. Tikrai tai nėra muzikiniai stiliai: jeigu tu sakai „aš groju alternatyvą“, tada kyla klausimas – alternatyvą kam? Tai gali būti roko, elektronikos ar pop muzikos alternatyva. Pasakymas „groju alternatyvą“ nepasako kokio stiliaus muzika yra grojama. Tai yra dažniausiai jaunų žmonių judėjimas, kurie nori išsiskirti iš bendros masės ir groti kitaip, nei groja kiti, jie nenori kopijuoti, o siekia daryti kažką savito. Alternatyva meinstryminei muzikai. Tačiau yra eilė grupių, kurios pradėjo kaip alternatyvios, o paskui dėl savo populiarumo pateko į meinstrymą. Iš tikrųjų, pats tas perėjimas – slidus reikalas, pavyzdžiui, Nirvana pradėjo groti kaip alternatyvi grupė, po to juos ėmė sukti MTV ir kiti kanalai, todėl prasidėjo kaltinimai, jog Nirvana jau groja popsą, nors grupė grojo tą patį, ką anksčiau. Kaip taisyklė „alternatyvščikai“ nebūna tokie populiarūs ir negali pasigirti dideliais parduotų įrašų tiražais, nors galima rasti daugybę priešingų pavyzdžių, kai ir alternatyvios muzikos įrašai figūruoja tarp populiariausiųjų.

Alternatyvios muzikos supratimas pasaulyje ir Lietuvoje nesiskiria. Gi pavyzdžiui imant Lietuvos roko standartą „Pelenus“, „Wozu“ bus „Pelenams“ ir kitam meinstryminam rokui tikriausia alternatyva. Jurgą Šeduikytę taip pat galima priskirti pop alternatyvos kategorijai. Tai lyg alternatyva Yvai, Mango ir kitoms meinstryminėms grupėms.

Koks buvo Jūsų vaidmuo alternatyvios muzikos apdovanojimų A.LT. komisijoje?

Buvau tiesiog vienas iš tų, kurie gavo ilgą sąrašą grupių ir turėjo pažymėti savo nuomonę, kam atiduoti balsą tam tikroje kategorijoje. Sąrašas tikrai buvo netrumpas ir buvo grupių, kurias girdėjau pirmą kartą. Organizatoriai prašė nežymėti tų grupių, kurių nežinai, tai aš ir sakiau savo nuomonę tik apie tas grupes, kurias buvau girdėjęs, klausęs, apie kurias galiu pasakyti savo nuomonę, o to, ko nežinojau, ir nežymėjau. Buvo kelios nominacijos, kuriose iš vis nieko nežinojau.

Kaip manai, kodėl tie vardai kitiems ir tau yra nežinomi?

Matyt, todėl, kad jie groja vien pogrindyje, ar tokiose vietose, kur aš nesilankau. Tarkim, aš esu visiems pasakęs, kad siųstų man į „Opus3” savo įrašus. Gal jie yra originalūs, gerai groja, bet jie nesiunčia savo įrašų, negroja populiaresnėse vietose, nepasiekia platesnio rato ausų, todėl jie tiek man, tiek kitiems yra nežinomi. Daugumos pradedančių grupių nuostata tokia, kad jiems nereikia jokių vadybininkų, jiems nusispjauti ant visų radijų, televizijų, spaudos, jie laiko save kietais, bet groja kažkokiose skylėse savo draugų ratui. Tai kaip apie juos sužinosi? Pavyzdžiui, Alina Orlova susirado vadybininkus, rėmėjus, kurie padėjo išleisti albumą, jį pristatyti, tuo pačiu apie tą žmogų ėmė kalbėti masinės informacinės priemonės ir automatiškai tu jau jį žinai. Ir nesvarbu, ar jis tau patinka, ar ne.

Dovydas Bluvšteinas, žinomas alternatyvios muzikos skleidėjas, vienam interviu pasakė, kad kas nori domėtis kitokia nei TV realybės šou brukama muzika, tai ir sužino apie ją. Prieš apdovanojimus pabandžiau pasidomėti „metų proveržiui“ nominuotomis grupėmis, tai internete legaliai paklausyti radau tik vieną „Argharus“ dainą, po dvi „Flamingo“ ir „Svefn-G-Englar“ ir kiek daugiau „Suicide DJs“ ir „Projekt Undersky“. Tai pačių muzikantų problema, kad jie neišlenda iš pogrindžio, kad ne patys eina į žmones, o laukia, kol stebuklo dėka, žmonės ateis pas juos?

Panašiai ir yra. Reikia gi stengtis, kad būtum išgirstas. Prie to dar prisideda ir Lietuvos rinka, kurioje tik trys milijonai, o ne dešimtys. Grupės turi pačios ieškoti kelių, kaip išeiti į platesnę auditoriją, o ne groti kokiam pusrūsy ir tikėtis, kad visi juos išgirs.

Na, „Flamingo“ aš sužinojau vien per tai, kad jie turi vadybininką, kuris informavo mane ir pakvietė į grupės pasirodymą: aš nuėjau, paklausiau, papildomai man atsiuntė dvi jų dainas, kurias paklausiau ir net buvo leidžiamos per „Opus3“. „Sucide DJ“ ir „Project Undersky“ daugiau žinomos man iš gyvų pasirodymų, o „Argharus“ bei „Svefn-G-Engler“ ir aš nežinau.

Tarkim, man patinka Fusedmarc, noriu jų klausytis ir klausytis, noriu/galiu mokėti pinigus už jų muziką, noriu klausytis kokybiškai, bet neturiu tokios galimybes, nes nėra išleisto albumo. Muzikos, kurios nori negali nusipirkti.

Na, albumo išleidimas nepigiai kainuoja, o, ir neaišku, ar atsipirks. Leidybinės kompanijos visgi yra pelno siekiantys asmenys ir negali dirbti nuostolingai. Pavyzdžiui, „Monaco“ išleido Minedą, bet lyg atgailaujant dabar išleido Orlovos albumą. Ir tai yra sveikintina.

Nenutolstant nuo Minedo: kad žmonės išgirstų muziką/sužinotų, jog tokia grupė iš vis egzistuoja, kartais reikia reklaminių dalykų, na, pavyzdžiui, Gravel, Minedas, Ostapenko – jeigu ne jų veiksmai įsiveliant į tyčinius ar netyčinius skandaliukus, tai kažin, ar kas būtų taip susidomėjęs jų muzika. Jie savo skandaliukais patenka į žiniasklaidą, eterį ir taip pasikelia savo populiarumą ir įrašų pardavimus. Visgi tokia mada vyrauja popestrados rinkoje, o iš alternatyvių grupių to nėra. Kodėl?

Geriausia šitą klausimą būtų užduoti alternatyvių grupių nariams. Gal jie save laiko menininkais, kurie nori į žmones ateiti savo darbais, o ne poelgiais viešumoje. Nors imant pavyzdžiu „Gravel“ viešus pareiškimus, tai pagrindinė grupės išpopuliarėjimo priežastis. Tomą Sinickį pažįstu ir ne kartą bendravau, jis tikrai protingas žmogus, gerai išmano marketingą, gudriai reiškia mintis ir sėkmingai vadybininkauja savo grupei. Tai yra vienas iš pavyzdžių kaip pakliūti į spaudą. Tačiau ir čia reikia gebėjimų: sukelti skandalą taip, kad tavęs ir į teismą nepaduotų, ir visiems būtų įdomu. „Gravel“ tai daro tikrai puikiai.

Grįžtant prie A.LT apdovanojimų: treti metai iš eilės daug tų pačių vardų. Kodėl?

Tikrai taip yra. „Dr. Green“ nuo scenos atsiimdami apdovanojimą tai ir pasakė. O ką daryti, kad neatsiranda tam tikruose stiliuose norinčių groti žmonių? Gi masės stebi, kaip įmetami paaugliai į kokį realybės šou, kur jie tampa populiarūs. Kai kam tai apsuka galvą ir nieko daugiau nebereikia. O jeigu tu įlendi į alternatyvą, pradedi būti originalus, tai tada didelis klausimas, ar tu pinigų iš to užsidirbsi. Vieniems muzika yra menas, o kiti nori iš to pragyventi, todėl dauguma pasirenka kurti labiau perkamą produktą. Aš bent įsivaizduoju, kad alternatyvią muziką grojantys žvelgia į muziką kaip į meną, o ne kaip į verslą.

Kokia nuomonė apie tai, kad A.LT apdovanojimuose prie metų albumo buvo nominuotas „Mano Juodoji Sesuo“ „bestas“, Skylės albumas pripažintas geriausiu albumu, „Bora“ nominavimas, nors grupė 1,5 metų nei grojo, nei albumo išleido ir kiti tavo pastebėti (ne)sklandumai. Tokių apdovanojimų reikalingumas?

Kad nominuojamas prie metų albumo MJS „bestas“, tai nėra teisinga. „Bestai“ paprastai nevertinami tokiose kategorijose. Būtų paradoksas, jeigu toks „albumas“ būtų laimėjęs.

Skylės albumas vertas metų albumo titulo ir jis tikrai gali būti priskirtas alternatyviai muzikai. Gi kokį penkiolika metų Skylė grojo alternatyvią muziką, ir jos grojimas nepasikeitė, muzika nesupopsėjo, tiesiog dabar jie pasiekė naują kokybės, profesionalumo lygį, jų muzika žymiai patobulėjo, grupė turi geresnius muzikantus. Vėlgi nereikia suvokti, kad alternatyva, tai koks pankas nemokantis groti profesionaliai. Nė velnio! Alternatyvi muzika taip pat gali ir turėtų būtų grojama profesionaliai.

Dėl „Bora“ nominavimo pagal logiką taip neturėtų būti, nebent yra visiškas tokių grupių badas.
Kad tokie apdovanojimai vyksta yra puiku. Tai parodo, kad yra poreikis alternatyviai muzikai, kad vis didėja susidomėjimas kitokiai muzikai. O tobulinti viską galima. Geriausiu atveju būtų puiku turėti visų nominantų įrašus, turėti kokius tris mėnesius laiko, kad galėtum juos paklausyti, susipažinti, įvertinti ne tik tai, ką žinai, bet ir tai, ko nežinai. Tada yra galimybė, kad man iki tol nežinomas atlikėjas patiks labiau negu žinomi. Tada ir laimėtojų kiti vardai gal figūruotų. Tada ir kitiems nominantams būtų naudingiau.

Ar ne geriau tam tikrose kategorijose visai neduoti apdovanojimo, negu duoti tam, kad duoti (minėtas „Bora“ nominavimas). Taip bent parodytų kitiems, kad šitoje vietoje yra laisva niša.

Taip, tai viena iš išeičių. Pavyzdžiui, per „Bravo“ apdovanojimus jau taip buvo: vienais metais nebuvo kam duoti rock kategorijoje, tai niekam ir nedavė. Manau, taip teisingiau. Tuo metu, apie 2004-2005 m. Lietuvoje rokas iš vis buvo miręs, nulindęs į pogrindį, o išsiveržė popsas. Tačiau dabar pastebimas roko atsigavimas.

Įspūdis toks, kad lietuviai mokosi iš užsienio muzikinių tendencijų, lyg neturėtų savų šaknų? Ar tikrai nėra tokių muzikinių reiškinių, iš kurių galėtume semtis idėjų, būti lyg jų muzikos įtakotais pasekėjais? Ar Lietuva anksčiau neturėjo tikros alternatyvios muzikos.

Apskritai, imant ir pop, ir roko muziką mes jokių šaknų neturime. Gi Tarybų Sąjungoje ne tai, kad buvo draudžiama, bet nerekomenduojama groti roką. Todėl jo veik nebuvo, nes niekas nenorėjo turėti nemalonumų su saugumo struktūromis. Popsas tais laikais buvo restoraninė muzika: Povilaitis, Misčiukaitė, Ščiukaitė ir kiti ten dainavo. O dabar mes dar pergyvename, kiek negalime laimėti Eurovizijoje. Latviai turėjo bent Raimondą Paulsą, Laimą Vaikulę. Jie turi savo pop tradicijas. Na, mes turėjome BIX, kurie koncertavo Prancūzijoje, Amerikoje ir jiems tikrai neblogai sekėsi – tada jie sugebėjo žengti koja kojon su pasaulinėmis muzikos tendencijomis. O dabar mes žiūrime, kas vyksta vakaruose, ir kopijuojame, deja, nesėkmingai. Mes turėjome tik džiazą. Nuo 50-ųjų Ganelino laikų iki dabartinių Vyšniausko ir Mockūno Lietuvos džiazas yra žinomas pasaulyje ir savo džiazmenais mes galime didžiuotis.

Problema dar ir ta, kad mes esame mažų miestelių šalis. O kaimo žmogui indie roko nereikia, jis dirba sunkų fizinį darbą ir grįžęs pavargęs namo nenori savęs apkrauti sudėtingesne muzika…

Drįsčiau paprieštarauti, kad provincijai nereikia rimtesnės, kokybiškesnės, įdomesnės, alternatyvios Rimiškiams ir kitiems realybės šou dalyviams muzikos. Senajai kartai gal ir taip gerai, bet jaunimas tikrai yra persivalgęs pigaus popso.

Aš tuo tik labai džiaugčiausi. Kartais gaunu laiškų iš Anykščių, Rokiškio ir, manau, kad tai parašė turbūt vieninteliai „Opus3” klausytojai iš ten. Kažkoks poreikis kokybiškai muzikai miesteliuose auga, bet vėlgi: atvežkime į Mažeikius „Yvą“ ir „Dr. Green“, tai aišku, į kieno koncertą susirinks daugiau žmonių.

Kokia nuomonė apie tą muziką, su kuria supažindina pagrindinėje mokykloje, akademinėse studijose?

Mokyklose visad buvo mokinama tik klasika, nors dabar dar atsirado džiazo skyriai. Patys džiazistai sako, kad ypatingai lengva groti popsą. Tačiau reikalas tame, kad, kai išmoksti groti, groti popsą yra vieni juokai, todėl visi metasi į džiazo pusę. O paskui pamato, kad iš tokios muzikos nebepravalgo ir ima groti bet kitokią muziką. Tokių pavyzdžių Lietuvoje pilna: Marijus Aleksa yra profesionalus būgnininkas, džiazmenas, kurį dabar galima dažniau pamatyti su popsiniais projektais, kad ir ta pati Neda.

O pats negalvojai imtis grojimo ar prodiusavimo?

Šiek tiek grodavau bosine gitara paauglystėje, bet net pats nežinau, kodėl tai baigėsi. Mano manymu, nėra ko groti, jeigu negali, to daryti labai gerai, o aš to negaliu. Tegul groja tie, kurie tai moka geriau. Jei gali nedainuoti – nedainuok. Dabar dirbu darbą, kuris man teikia malonumą ir tai yra kaifas. Man nereikia sekmadienį galvoti „o, ryt į darbą – nenoriu.“ Man taip nėra. Dėl prodiusavimo, tai tam reikia daug laiko. Pagal dabartinį užimtumą, tai praktiškai tam laiko neturėčiau. Be abejo, kažkokiais patarimais galiu padėti: užeiti į studiją, paklausyti, pasiūlyti kažkokių idėjų, įvertinti,- tai nėra sudėtinga, bet vėlgi pats muzikos kurti negalėčiau, nes tam reikalingos specialios žinios, šiuolaikinės technikos perpratimas, įgūdžiai, tad turėčiau iš naujo mokytis, gaišti laiką. Matyt, mieliau pasilikčiau prie patarėjo vaidmens.

Radiją dažnai klausai? Alternatyvi muzika ir radijo stotis Opus 3. Kiek tai susiję tarpusavy, kokias galimybes turi Lietuvos alternatyvią muziką grojantys veikėjai? Paprojektuojant, pavyzdžiui, ar galima radijo stočiai „Opus3“ siųsti demo įrašus? Kur? Kokia tikimybė, kad jie pasieks eterį? Kokie reikalingi įrašo kokybės reikalavimai? Ar gali „kasietniku“ padarytas įrašas patekti į eterį?

„Opus3“ dažnai, nes privalau klausyti dėl darbo. Aš nevertinu „Opus3“ kaip ypatingo reiškinio, bet tai yra normali radijo stotis žmogui besidominčiam muzika. Per šią radijo stotį girdžiu gabalus, kurie bent neerzina, ir nesiprašo perjungiami. „Opus3“ jau pati, kaip radijo stotis, yra alternatyvi tokioms stotims kaip Radioentras, Lietus ar M1. Mes nenorėjome būti dar vienu Radiocentru ar M1. Kam to reikia? Mes grojame kitokią muziką: įdomesnę, alternatyvią kitoms Lietuvos komercinėms radijo stotims. Aišku, mes irgi grojame popsą, bet alternatyvų popsą. Mes grojama normaliam žmogui, kuris žino, kas yra pop, rock ir jazz. Pavyzdžiui, mes grojame „bumčiką“, bet tas „bumčikas“ yra su džiazo priemaišomis. Tai stotis tiems, kas mėgsta muziką, kas domisi muzika.

O savo įrašus mums gali siųsti visi. Kokios kokybės jie bebūtų, jeigu tai įdomus, vertas dėmesio įrašas mes jį pagrojame. Ta pati Orlova atsiuntė mums savo įrašą, kuris buvo baisios kokybės, bet mes jį paleidome į eterį, nes jis buvo vertas dėmesio, buvo išsiskiriantis ir įdomus. Gaunamų įrašų nėra trūkumas, tačiau jų galėtų būti daugiau. O siųsti galima mūsų „Opus 3“ internetinėje svetainėje nurodytais kontaktais.

Mes taip pat bendraujame su www.emusic.lt, kurie patys atrenką ir siūlo mums geriausius jų svetainėje patalpintus kūrinius. Pas juos dominuoja elektroninė muzika. Ir, žinoma, tokia elektroninė muzika kaip taisyklė yra su geresnės kokybės įrašu, nes tai dažniausia daroma kompiuterinėmis programomis ir yra daug paprasčiau negu padaryti įrašą grojant gyvais instrumentais.

Ar perki lietuviškos muzikos diskus?

Sąžiningai? Ne. Dirbu radijuje, tai pakankamai daug muzikantų yra mano draugai ir jie, tiesiog, savo įrašus man dovanoja. Tiesa, jeigu paklaustum, kokia man grupė labiausiai patinka Lietuvoje, tai atsakyčiau, kad I.V.T.K.Y.G.Y.G. Tai neprofesionalų muzikantų grupė, jie gali gyventi ir be muzikos, visi turi kitus gerus darbus, ir jie daro tai, ką nori, kas jiems patiems patinka – be jokio tikslo įtikti klausytojui. Jei patinka – klausykit, jei nepatinka – neklausykit. „Bomba“ kaip tik išleido jų diską, kurį aš nusipirkau. O lietuviškos muzikos mano kolekcijoje tikrai yra. Kitas klausimas, kaip aš ją dažnai klausau. Kadangi dažnai lietuvišką muziką girdžiu koncertuose ir kitur, tai praktiškai ją mintinai žinau, o mintinai žinoti muziką man yra blogiausia. Ar muzika patinka/ nepatinka, man šis kriterijus yra antroje vietoje: aukščiausias mano vertinimo kriterijus yra muzikos įdomumas. Dažnai būna, kad man muzika yra įdomi, nors nepatinka. Jeigu ji įdomi aš galiu klausyti ilgą laiką. O patinkančią paklausau savaitę ir dedu į lentyną.

Klausai daug muzikos. Ar nėra taip, kad vis rečiau muzikoje randi kažką naujo?

Taip, nebėra, kas nustebintų. Dauguma grupių tiesiog groja tai, kas jau yra sugrota 65-85 metais: tiesiog, tai atgaivina. Dauguma dabar nemoka groti. Paprašyk kokios populiarios indie grupės gitaristo paimprovizuoti bliuzo tematika, tai retas kuris sugebės. Tad paskutiniu metu, kad kažkas būtų labai nustebinęs iš tikro nėra. Man patinka avangardas, kuriame praktiškai visada yra kažkokie ieškojimai, bandymai būti originaliais, dažnai net nelabai jaučiama riba tarp garsų ir muzikos.

Foto paimta iš http://www.a-lt.org/(aut: Renata Drukteinytė)

15 komentarų

  1. Ir visa tai kas yra gražu yra gražu, bene geriausia lietuviška grupė in general. Smagus interviu, bet pritrūko klausimuko apie Start FM’ą, kuris laimėjo A.LT apdovanojimą ir būtent groja „alternatyvą“.

  2. man labai patiko pasakymas
    „Problema dar ir ta, kad mes esame mažų miestelių šalis. O kaimo žmogui indie roko nereikia, jis dirba sunkų fizinį darbą ir grįžęs pavargęs namo nenori savęs apkrauti sudėtingesne muzika…“

    Kazkada sklandant gandams, kad bus dar viena radijo stotis labai tikejausi, kad busi rokinio stiliaus, bet ir opusas visai nieko :D

  3. kaip tik cia kazkuria diena ltv2 rode laida, kuri nepamenu kaip vadinasi, bet kurioje pats uzkuraitis svecius (ramuna zilni ir grupiu „pievos“ bei „magic mushrooms“ muzikantus) kalbino tomis paciomis temomis. geras bicas tas uzkuraitis :)
    siaip, patiko mintis „Dažnai būna, kad man muzika yra įdomi, nors nepatinka. Jeigu ji įdomi aš galiu klausyti ilgą laiką. O patinkančią paklausau savaitę ir dedu į lentyną.“ ytariu tarp musu irgi yra tokiu psichu :D

  4. Uzkuraiciui reiktu pradziai paciam atsirinkti su savo sumauta radijo stotim. Cituoju „daugelis dabar nemoka groti“. Is to darau isvada,kad cia yra ta priezastis del kurios opusas negroja alternatyvos, undergraundo ir siaip NEPOPULIARIOS muzikos. Tikiuos uzkuraiti isgirdai mano palinkejma per Lemur Roka – as nekenciu – opus radijo stociu!!!! Kol neapsispresi ka groti, taip ir bus. Kai tik Opusas startavo laukiau isputes ausis zadetu Bush, Nirvana, etc… bet taip ir neisgirdau. Cia tie kur nemoka groti. Man rodos si radijo stotis pasmerkta zlugti, nes jos vadas nesuvokia,kad rokas visu pirma yra rokas , o na kaskoks bliuzo improvizacijos sugrojimas ,kaskam paprasius. Velniop opusa! Tegievuoja Start FM!!!

  5. cia dar priklauso nuo to kaip vertinsi „mokejima“ groti… Pvz. K.Cobaino „mokejimas“ groti gitara svelniai tariant „grybiskas“ – kalbu vien technine harmonine prasme – kiekvienas turintis klausa paauglys lietuvoj uzsimojes pafuzint su gitara siek tiek pasipraktikaves be vargo sugros visas Cobaino solines partijas, ka tiesa sakant pradedantieji entuziastai ir daro, ir as dariau :D
    kad Cobainas turejo gyslele apsiuostes sukurti geru smotu, dar nereiskia, kad jis „mokejo“ groti. Geras roko muzikantas, tikrai gali groti bliuza, nes visi standartai prasideda butent is cia (John Lee Hooker, pasieskok muzikos enciklopedijoje) ir siuo atveju labai pritariu gerbiamam Dariui. Labai „kuklus“ bet taiklus pavyzdukas del mokejimo – „Joe Satriani“ – nuo dziazo iki hard roko :D
    jis tikrai MOKA groti ;)

  6. LOL, nusisnekat kai kurie komentuotojai. Prie ko cia nirvana ir cobaino „neprofesionalumas“ ? Galvojat, jie kure muzika tam, kad kazkam tai butu/atrodytu profesionalu ? Nejuokaukit, nes gaila zmoniu su tokiu poziuriu. Kodel grupe, grojanti tai kas jai patinka (grunge, roka) TURI moket grot kazkoki atsibodusi bliuza ar dziaza ? Kame saknys cia ?

    Tai gal siulykim visiems smuikininkams pergroti Bethoveno simfonijas ? Ka jie tuo irodys ? LOLai jus ir tiek, nesuprantat, nei kas ta muzika, neio kas yra MENAS. Grot, o ne kopijuot.

  7. Nebūtinai mokėt groti BŪTENT bliuzą ar ką nors kitą. Būtina MOKĖTI groti.
    Ta, tikiuosi, iš esmės ir norėjo pabrėžti muzikologas…

  8. maikuniversum, cia matyt busi is tu, kurie pagrojus bet ka, neatitinkant jokiu teoriniu muzikos standartu (pvz.tonacija, harmonija,ritmas…) nematytai su(si)reiksmina ir laiko nepripazintais ir neatrastais genijais… :D
    siuo atveju tai tik buvo komentaras i pateikta nuomone apie grupe Nirvana kaip „mokancia“ groti: nesakau kad nemoka, sakau kad yra geriau mokanciu, cobainas konco metu tikrai geriau sugebedavao sutraukti skanke, negu ka rimtesnio pagroti, o su muzika ir jos mokejimu tai turi mazai ka bendro, nebent su siuolaikines muzikos kultura… as atsakiau i komentara, o jazz patvirtino kertine mozikologo minti, kuriai dar karta 100% pritariu.

  9. beje reikia ne viena desimti meteliu (o kartais neuztenka ir viso gyvenimo) groti jazza ir bliuza tol kol jis atsibos… ;)

  10. Palikite ramybėje tą Cobainą. Kada turi reikalą su GENIALIU menininku, nublanksta į rėmus dedami kriterijai. Kad jis ne instrumentalistas – virtuozas juk yra visiškai nereikšminga. Svarbu ką paliko po savęs…

  11. visai įdomu paskaityti po trijų metų: „Tačiau dabar pastebimas roko atsigavimas.“ :D

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.