Pamatę šios knygos viršelį, nevalingai išgirsite grupės The Rolling Stones dainos žodžius: „Please allow me to introduce myself…“. Patys to nesuvokdami, paimsite knygą į rankas („I‘m a man of  wealth and taste…“), o pirštai pradės vartyti jos puslapius („I‘ve been around for a long, long year…“). Jūsų akys bandys užsikabinti už kokio nors prasmingo žodžio ar frazės, kuri padėtų nuspėti knygos prasmę („Stole many a man‘s soul and faith…“). Nors kol kas nieko nesuprantate, Jūs jaučiate, kaip knyga spinduliuoja liuciferišką magnetizmo trauką („Pleased to meet you / Hope you guessed my name.“). Sveiki atvykę į Davido Meanso „Hystopia“ ir štai Jums truputis ultra-smurto.

„Hystopia“ yra romanas romane. Jis prasideda nuo pseudodokumentinės Vietnamo karo veterano psichologinės bylos. Eugenas Allenas, norėdamas susidoroti su jį kamuojančia traumine patirtimi, sugalvoja naują pasaulį. Tai fantazijos, kuriose prezidentas J. F. Kenedis išgyvena pasikėsinimą jį nužudyti ir yra išrenkamas trečiajai kadencijai. Sugrįžusius iš ką tik pasibaigusio Vietnamo karo veteranus kamuoja potrauminis sindromas, kuris tampa Ameriką apėmusio smurto, gaujų karų ir riaušių priežastimi. Prezidentas Kenedis įkuria organizaciją „Psych Corps“, kuri siekia perauklėti nepaklusnius karius. Narkotikų pagalba priversdami pacientus pakartotinai išgyventi traumuojančią patirtį, „Psych Corps“ karius paverčia paklusniais piliečiais, kurie nebeprisimena dalies savo gyvenimo ir praranda gebėjimą žudyti. Tačiau ne visi karo veteranai nori pasikeisti. Vienas tokių – Alleno mūšio draugas Haze‘as, kuris važinėja po Ameriką ir pasineria į bakchanališką žudymo džiaugsmą. Kaip sako pats nepaklusnusis nusikaltėlis – „meilės laikotarpį pakeitė neapykantos laikotarpis“. Visas šis pasaulis aprašytas fikciniame E. Alleno romane, kuris ir sudaro „Hystopia“ turinį.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad romanas „Hystopia“ yra neribotos D. Meanso vaizduotės vaisius. Jis sukurtas iš susipynusių detalių, kurios daro eklektiško kūrinio įspūdį, tačiau daugelis romane naudojamų idėjų yra įkvėptos tikrų faktų. „Psych Corps“ bandymas praplauti veteranams smegenis primena psichiatro Donaldo E. Camerono šeštame dešimtmetyje naudotą „šoko doktriną“. Šis gydymo metodas rėmėsi elektrošoko praktika, kurios metu pacientai netekdavo dalies savo prisiminimų. Cameronas tikėjo, kad taip galima sukurti naują asmenybę – be ekscesų, charakterio minusų ar psichologinių problemų. Be abejo, žmones, praėjusius tokį gydimo kursą, dažnai kamuodavo galvos skausmai, permanentinis prisiminimų praradimas ar kitos bėdos. Su šiomis problemomis susiduria ir „Hystopia“ veikėjai. Romano istorinis kontekstas taip pat primena tikrus įvykius. Septintasis dešimtmetis Amerikoje dažnai prisimenamas kaip bytnikų ir hipių laikotarpis. Tačiau, neretai pamirštama kita istorijos pusė – besitęsiantis šaltasis karas, artėjanti ekonominė krizė ir plintanti visuotinė paranoja. Tai paaiškina minėtą Haze‘o mintį.

Romanas yra perpildytas smurto ir žudymo scenų. Jį galima priskirti jau minėtam ultra-smurto žanrui, kurio pradininkais laikomi A. Burgessas ir jo „Prisukamą apelsiną“ ekranizavęs S. Kubrickas. Ultra-smurtas gali būti apkaltintas tuo, kad tiesiog kvailai garbina smurtą. Tačiau dažniausiai jis yra naudojamas kaip priemonė tam tikrai minčiai perteikti. „Hystopia“ galima lyginti su E. M. Remarque‘o romanais. Davidas Meansas taip pat aprašo prarastąją kartą, tačiau pastaroji prasmę atranda žudymo akte. Grįžusiems iš Vietnamo karo nėra nieko tikresnio už kraujo raudonį ar gaiduko paspaudimą. Būtent visų moralinių vertybių nuvertėjimo slegiami, šios tiesos ieškodami, Vietnamo karo veteranai ir smurtauja. „Hystopia“ pasaulis parodo, kad tikroji beprotybė – ne asmeninis vieno žmogaus smurtavimas, bet visos visuomenės poreikis mokyti savo piliečius žudyti. D. Meansas tiesiog primena, kokia beprotiška yra mūsų visuomenė.

Bendrais bruožais romaną „Hystopia“ galima vertinti kaip roko muzikos ir veiksmo filmų dekonstrukciją. Knygos veikėjai kalba kapotomis ir ironiškomis frazėmis, kaip kokie veiksmo filmų herojai (kino teorijoje vadinamais „one-liners“). Vyriški ir moteriški charakteriai kuriami aiškiai apibrėžtos perskyros pagalba. Vyrai atlieka „mačo“ vaidmenį, jie yra žiaurūs ir ryžtingi. O moterys turi būti apgintos ir išgelbėtos, jos yra viso vyriško elgesio priežastis. Roko muzika romano siužetui yra nemažiau svarbi. Nuolatos daromos aliuzijos į punk legendą Iggy Popą, o skaitant knygą taip ir norisi užtraukti jo „All I wanna, is be your dog!“. Būtent tokia beprotiška nuotaika būdinga šiam tekstui. Taip pat veikėjai kartais perfrazuoja jau minėtų The Rolling Stones dainų žodžius, arba perpasakoja tų dainų motyvus. „Hystopia“ romano pasaulis sukurtas savotiškam skaitytojui, kuris mėgsta, gali atpažinti ir suprasti šias nuorodas. Tai yra pakankamai reikli knyga, kaip ir bet kuris geras postmodernus romanas. Todėl patiks ji ne visiems.

„Hystopia“ įvertinimai kelia dvejopą įspūdį. Viena vertus, ji yra įtraukta į šių metų Man Booker Prize ilgąjį sąrašą. Kita vertus, savo apžvalgose žmonės ją dažniausiai įvertina vidutiniškai. Įspūdis, kurį jums paliks knyga, priklausys nuo Jūsų pačių interesų. Patinka ultra-smurtas, Holivudo B kategorijos filmai arba tiesiog postmodernus žaidimas vaizdiniais? Ši knyga kaip tik Jums! Tačiau jeigu nepatenkate nė į vieną iš šių kategorijų, greičiausiai taip ir neišgirsite The Rolling Stones‘ų.

Apžvalgos autorius Facebook