[nostalgija] DEAD CAN DANCE “Spiritchaser” [4AD, 1996]

dcdKažkada pasaulis nebuvo toks sudėtingas ir toks individualus. Jei nusikeltum į ankstesnes civilizacijas, tave gali užburti benduomeninis tiesmukas prigimtinis jausmas, užvaldydavęs ginant savo kaimą arba garbinant dievus. Ar girdi kaip muša būgnus žynių pagalbininkai? Artėja daugybė ritualų – saulės pasveikinimas, kolektyvinė malda derlingumo deivei, siauresnis šeimyninis šokis gimimui, vestuvėms ar laidotuvėms, auka nakties valdovui.. Pasiruošk.. Nori išvalyti savo sielą nuo piktų minčių, pasiųsti jausmus stabams? Gali pritarti choru, gali džiaugsmingai ar skausmingai šūkčioti, gali būti pakerėtas tautos šamano giesmės. Visa tavo energija nukreipta į Nieriką, pritariant actekų protėviams.

[youtube Q7Vb5y3RLUE]

Panašiai prasideda itin vizualus ir potraukį ritualams sugrąžinantis australų grupės DEAD CAN DANCE, kurie visada buvo įsivaizduojami kaip dviejų lyderių, Brendan Perry ir Lisa Gerrard, užaugintas ir pasaulin paleistas kūdikis, paskutinysis studijinis albumas „Spiritchaser“. Išlaikęs DCD unikalumą ir tuo pačiu nutolęs nuo grupės auksinio amžiaus gaidų, šis albumas mane pakerėjo labiausiai. Tai tarsi garso takelis jūsų sapnams, kartu himnas ir lopšinė jūsų kraujui, ąsotis tyro vandens jūsų vaizduotei, kurią nesunku išskalauti ir vėl „pradėti“ iš naujo.

Norėtum žvaigždžių dainos? Prašau. Ta naktis nebus rami. Svirpia cikados, ūkauja naktiniai paukščiai, o tu šoki aplink didžiulį laužą. Būrio vyriausia moteris gieda panegirikos eilutes Sirijui, Vegai, Antariui, tik tos žvaigždės turi kitus pavadinimus ir dabar įkūnija naktinį prieglobstį, šviesą, svajones. Po kiekvieno vedančio posmelio atsiliepi kartu su būriu. Ir tai užburia, priverčia patikėt ne tik garbinamuoju objektu, bet ir savo galiomis.

Kiek subtilesnė ir tamsesnė odė yra Indo upei-maitintojai. Kiek kitokiomis perkusijomis šiame pasaulio gale leidžiama sruventi ir įtekėti vidiniams šaltinėliams. Vietomis stipriai, tačiau melodingai ūžteli vėjas, palydėdamas protarpiais atsklindančias motinų raudas į gelmes – visos jos bus išklausytos.

[youtube YABi3UzqudQ]

Kitoje kompozicijoje prašliaužusi barškuolė įskėlė dialogą tarp vyriško ir moteriško pradų. Pirmasis, tarsi macho, nori nakties serenadoj apskelbti savo žygdarbius. Antrasis, daug švelniau, išklausęs ištisos baladės, motiniškai suokia apie šeimos tąsą ir vidinį rūpestį, dainuoja klausimais nenorėdama nusileisti medžiotojo ir patino grubumui.

Daug lėtesnė ir mąslesnė yra Nilo daina. Tarsi priešprieša vyro ir moters žodinei pozicinei kovai tai tėviška ir motiniška lopšinė. Tavo lengvoms blakstienoms, vijurkui miegui, talismanui, be kurio neatguli. Mažas ir jaukus šeimyninis koncertas tavo broliams ir seserims, su kuriais dalijiesi gultu, jūsų šypsenoms ir meilei. Viskas taip paprasta.

Taip paprasta, jog albumo uždarymui praktiškai tyloje skambantis Lisa Gerrard vokalas priglaus, sušildys ir nuramins visa, kas spurdėjo sieloje. Tiesiog tobulas atsisveikinimas. Iki kitų išpažinčių apie dvasios ramybę. O gal kitąkart papasakosi tu?

[youtube -kj6nKcjZRw]

http://www.deadcandance.com/

13 komentarų apie “[nostalgija] DEAD CAN DANCE “Spiritchaser” [4AD, 1996]

  1. o, cia siurprizas. nesu ir nebuvau DCD gerbejas – turejau i kasete isirases tik sita albuma, o jau berods buvo teke girdeti kazka panasaus i „[albumas] nutolęs nuo grupės auksinio amžiaus gaidų“, tad man ir uzteko. tiesa sakant nelabai dabar ir prisimenu daugiau negu kad patiko… begsiu ieskot kopijos.

  2. Aha tikrai gera nostalgijos naujiena. Spiritchaser man vienas mielesniu DCD albumu. Ir The Snake and The Moon… Tokia sarange varange galvoj issirange. Labai labai.

  3. Nekvestionuojant asmeniskukumu, pasirinkai nostalgijai pati prasciausia DCD albuma. Tokia grupe reikalauja gilesnes nostalgijos, nors…kiekvienam savo.

    ech, nutolęs nuo grupės auksinio amžiaus gaidų.

  4. na, tomai, esu girdejes prisiekusiu DCD fanu pareiskimu, kad spiritchaser yra relatively slamstas, piguva, popsas. bet nostalgijos ideologijai man tinka tik sitas albumas, nes kiti nenostalgiski. taciau suprantu tavo apgailestavima. lauksim klaidu istaisymo ;)

  5. suprantu, tame ir esme, kad NOSTALGIJOJE turi buti NOSTALGISKAS albumas, o ne siaip geras, tad…:)

  6. tai imeskit kas paklausyti sito ar tai gero, ar tai blogo albumo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.