DEEPER UPPER – Mirrors [2016]

Pradėję nuo trankaus indie roko 2010-aisiais, lietuviai DEEPER UPPER suka electro keliu. Šios evoliucijos užuomazgos justi jau nuo antrojo grupės EP „Ceremony“, išleisto 2015 metais. Debiutinis pilno metro „Mirrors“ – žymiai šaltesnis ir tamsesnis nei pirmtakai, užkariavę klausytojų širdis tokiais hitais kaip „Unity“, „CPR“ ar „Trapping in“. Elektroninė precizika gali pasirodyti svetima, prie instrumentinio-gitarinio roko pratusioms ausims. „Veidrodžiuose“ gitarų garsus keičia industriniai, įrašuose dominuoja sintezatoriai ir būgnų mašinos, tačiau DEEPER’iai tuo ir ypatingi, nes geba derinti tradiciją ir šiuolaikišką skambesį. Vaikinų ketvertukas yra vieni iš tų perspektyvių atlikėjų, kurie neatsilieka nuo šiandienos pasaulinės muzikos tendencijų, kuriais galime didžiuotis, o svarbiausia – klausytis.

„Mirrors“ – rimtas, konstruktyvus darbas. Dainų instrumentinė ir vokalinė dalys pedantiškai nušlifuotos iki matematinio tikslumo. Klausantis kartais pasigęsti to žmogiško netobulumo, to nešvaraus, prakaituoto paprastumo, tačiau drauge ir leidiesi nešamas progresyvių sintezatorių garsų, užsimerkęs laiku nusikeli į aštunto dešimtmečio Berlyną, o tada – atgal į ateitį. Paradoksalu, tačiau veikia.

Grupės kūriniai nuo pat pirmųjų EP pasižymi pinkfloydišku konceptualumu. Kiekviena daina transliuoja atskirą žinutę. Tokios vinys kaip „No regrets“, „The chase“, „Secrets“, „Season of hunting“, „Paradox of time“ atspindi šiuolaikinės kartos jaunų žmonių pasaulėjautą, jų veržimąsi į laisvę, maištą prieš pasenusius, varžančius idealus. Tai betono vaikų, ieškančių tiesos ir meilės klaidžiame mieste, muzika. Konceptualus yra ir pats albumo pavidalas. Atidaręs dėklą pamatai pirmiausia ne diską, o save veidrodyje. Klausytojas skatinamas paklausti savęs „ar gyveni čia, dabar?“ Tai originalu ir verta.

4 komentarai

  1. Deeperių muzika tikrai darosi klausoma ir įdomi, bet su vokalu kažką turi daryti. Bent studijiniuose įrašuose. Jis per daug pilkas. Prašosi kažkokio išraiškingumo, išskirtinumo, jėgos, pastiprinimo.

    1. Pritariu. Muzika puikiai klausosi. Labai patiko, tik vokalas kažkur, toks jausmas, atskirai atitolęs, nedera. „Lietuviškas“ toks…

  2. Unity, mano ausimis, lieka jų kūrybos viršune. šiame albume negirdžiu jokio kabliuko. viskas tvarkingai, bet taip pat kaip pas tūkstantį kitų, visą karjerą grojančių kažkur fone.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *