Nekenčiu interviu, – mums sako Erlend Oye ką tik kartu su Eirik Glambek sudalyvavęs beveik valandos trukmės susitikime su žurnalistais. Suprantate, kas trečias klausimas kurį užduoda…jie visada tokie patys, juos girdėjome daugybę kartų. Vos tik išgirstu klausimo pradžią, jau žinau ko manęs klaus. Aš abejoju ar mano atsakymai gali ką nors pradžiuginti. Galvoju, kad mano atsakymai taip pat yra iš anksto žinomi. Pajuokaujame, kad mums galbūt vertėjo paskaityti A. Mamontovo knygelę apie klausimus, kurių žurnalistai niekada neužduoda. Erlend susidomi, tačiau atsako, kad geriau jis parašys knygelę apie atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Susitikimas su žurnalistais buvo organizuotas mielame Rygos senamiesčio bare „I love You“. Gal neatsitiktinai, nes regis baro pavadinimas tinka prie „Kings Of Convenience”. Kiek vėluodami, karštą vidurdienį pasirodė du paprasti vaikinukai. Tiesa, kiek prisimerkę nuo kaitrios saulės, o gal dar kiek bandantys kovoti su rytiniu snauduliu. (Vėliau Erlend mums prisipažino, kad nekaip miegojo, mat kažkur pametė savo plastikinę kramtyklę, saugančią nuo dantų griežimo miegant.)

Nusimatė ilga diena, o koncertas turėtų prasidėti tik vėlyvą vakarą. Ko tikimės iš koncerto?, – pradeda Eirik. Nieko, – šypsosi ir žurnalistai prapliumpa garsiu juoku. Jei rimtai, pagrosime savo dainas taip gerai, kaip tik galėsime. Dar nedaug žinome apie Baltijos šalis, todėl mums patiems sunku kažko tikėtis. Iš tiesų, beveik viskas priklauso nuo publikos. Mūsų muzika yra intymi, žmonės turi būti arti mūsų, o šiandieninis renginys yra bene maksimalaus dydžio kuris mums tiktų (organizatorių teigimu koncerte turėtų pasirodyti maždaug tūkstantis žmonų.) Dainų sąrašo dar neturime, tačiau paprastai pradedame tomis pačiomis keturiomis dainomis, o vėliau… žiūrėsime ar dar kokių atsiminsime, – juokauja Eirik.

Oficialiai pranešama, kad grupė šią vasarą surengs tik tris pasirodymus. Nustebome kai Eirik prasitarė, kad „Kings Of Convenience” buvo kviečiami koncertuoti Lietuvoje. Tačiau organizatorių kvietimas atėjo per vėlai, be to, jie norėjo, kad koncertas įvyktų nedarbo dieną. Ką gi, pagalvoju, Rygos publika eilinį kartą gali didžiuotis. Dabar galime rinktis kur groti, – sako Eirik. Paprastai įrašų kompanija parenka koncertų vietas pagal tai kiek įrašų toje šalyje yra parduota, tačiau taip buvo anksčiau. Nustebome, kad pavyzdžiui Brazilijoje mums buvo parodytas didelis dėmesys, nors oficialiai ten nesame pardavę nei vieno įrašo. Abu vaikinai nusijuokia, kai vienas latvių žurnalistas pateikia duomenis, jog pagal poros metų senumo statistiką, „Kings Of Convenience” Latvijoje yra pardavę devynis albumus. (įdomu kiek Lietuvoje?) O dėl Baltijos šalių.., – tesia Eirik, – Vargu ar jos yra įrašytos į įrašų kompanijų sąrašus. Latviai čia pat pamini „Brainstorm”, kai Eirik pasiteirauja apie vietinės muzikos sceną. Visi nudžiunga, kai Erlend pasigiria juos girdėjęs. Norvegijoje apie savo grupes mes sakome, kad jei skambi taip, kaip kuri nors užsienio žvaigždė, tai yra gerai. Jei norvegų grupė skambėtų kaip „Pulp”, tai visiems labai patiktų. Netgi, jei tokia grupė rašytų prastus dainų tekstus, visi pagalvotų, ei, kas nutiko „Pulp”, – juokiasi Erlend. Mums nebuvo svetima idėja tapti garsiems. Taip, turime „A-ha” pavyzdį (kurgi ne, tikriausiai šį vardą žurnalistai mini bene kiekviename susitikime su „Kings Of Convenience”). Bet nereikia bandyti tapti tokiu kaip „A-ha”, jei stengsiesi patikti visiems, būsi nuobodus ir neskoningas. Jauna grupė gali turėti 50 fanų, bet būti geriausia savo muzikinėje nišoje. Mūsų nemėgsta britai, bet esame mylimi Italijoje, Brazilijoje, – sako Eirik. (Abu vėliau dar kiek patraukia per dantį britus: jie galbūt jaučia mūsų antipatiją ir neklauso mūsų muzikos. Jei rimtai, mes nesame tokie ciniški ir ironiški, kad jiems patiktume. Ten turi tokiu būti, – sako Eirik. Ir neskaitykite NME, juokiasi vaikinai, kai žurnalistai pamini šį leidinį.)

Regis „Kings Of Convenience” nemėgsta kalbėti apie muzikines įtakas. Nors jie yra lyginami su Simon and Garfunkel, Erlend atsako, kad kai kalbama apie įtakas, reikia kalbėti apie tai, kad galbūt tavo muzika skamba kaip kažkieno kito. Mes neturėjome kažkokio konkretaus atlikėjo, kuris mums būtų padaręs įtaką. Šiandien daugumoje klausausi indie pop, o mano paskutinis klausytas įrašas yra atlikėjos „Peg” albumas. Paklausykite, rekomenduoju, – pasiūlo Erlend.

Kaip vyksta kūrybinis procesas? Gyvename toli vienas nuo kito, todėl naujas dainas vienas kitam parodome turų metu, dažniausiai tai vyksta viešbučio kambaryje. Atrodytų viskas gerai, tačiau kol daina suskambės taip kaip ji turi skambėti, praeis daug laiko. Nors daina gali atsirasti net ir „soundčeko” metu, tačiau vėliau vyksta visi tie nuobodūs derinimo, aranžavimo dalykai, jums reikėtų pamatyti kaip mes riejamės. Ilgas kūrybinis procesas būdingas „Kings of Convenience” (grupė nuo 2001 metų išleido tik du albumus), todėl manome, kad trečiojo albumo teks palaukti bent porą metų. Jei darytume tą kitąmet, tai būtų pernelyg greitai – žada Erlend. Paklausti kodėl į išleidžiamus singlus nededa B pusėje įrašytų dainų, vaikinai atsako, kad jie nenori įrašinėti dainos, kuri skambės viso labo gerai, ji turi būti nepriekaištinga. Kas iš to, jei įrašysime dar vieną nuobodžią B pusę. „It‘s another boring B side”, – niūniuoja abu dviem balsais kažkokios 80-ųjų grupės priedainį. Galbūt tokį grupės vangumą gali paaiškinti ir jos narių užimtumas, Eirik studijuoja psichologiją, o Erlend dalyvauja ir savo soliniuose projektuose. Niekada nestudijavau, – sako Erlend. Baigiau vidurinę, o tokio išsilavinimo, kokio norėjau, Bergene nebūčiau gavęs. Apskritai, galvoju kad jei gerai išmanytume muzikos istoriją, na, visus tuos mokslinius dalykus, nebūtume tokie naivūs ir paprasti. Neturėtume motyvacijos kažką naujo kurti, nes būtume apsėsti mintimis jog tai privalo būti padaryta atsižvelgiant į muzikos teorijas. Šiuo atveju stovėtume vietoje, manome, kad viską turime atrasti patys.

Po bendro susitikimo, mudu su Pauliumi dar kiek pakalbinome jau atsipalaidavusį ir prabudusį Erlend, o paskui jie kartu su grupės bosistu sėdo prie šachmatų partijos. Erlend pasirašinėdamas autografus ilgai apžiūrinėjo savo buto nuotraukas, atspausdintas ant jo solinio albumo viršelio. Pamatei kažką naujo?, – juokaujame. Ne, – po ilgos pauzės atsako Erlend, tiesiog seniai mačiau šią foto, dabar gyvenu jau kitoje vietoje.
Ilgai mąstome ar važiuoti prie jūros maudytis, dar paplepame su koncertą organizavusios agentūros atstovėmis, užkandame ir vistik dumiame į viešbutį nulūžti popietės miegui. Ryga siaubingai įkaitusi, kol atėjome iki „Sapnu Fabrika”, jau varvame prakaitu. Apsauga keletą kartų įspėja, kad fotografuoti galėsime tik po 10 – os dainos. Linksime galvomis, – supratome, supratome. (Kaip paaiškėjo vėliau, mūsų ir apsauginių skaičiavimai nesutapo, dėl ko Paulius turėjo malonų pasimatymą su kresnais apsaugos vyrukais. Jų pokalbis įrašytas, jei kam įdomūs Pauliaus derybiniai sugebėjimai, kreipkitės į jį.)

Iš tiesų, tik pradėjus groti „Kings of Convenience” supratome, kodėl nebuvo leidžiama fotografuoti koncerto pradžios. Abu „karaliai“ sustojo scenoje ir pirmąsias dainas atliko tik pritardami akustinėmis gitaromis. Bet koks pašalinis garsas ar blaškymasis tarp žmonių būtų trukdęs klausytis koncerto. Vienu metu Erlend net pasiūlė publikai atsisėsti ant žemės, tačiau žmonės tik susižvalgė ir matyt nepanoro teptis drabužių į primindžiotas ir aplaistytas grindis. Nujaučiau, kad ore tvyrojo apie 30 laipsnių karštis, tačiau jų muzika taip mielai ir jaukiai vėsino. „I Don‘t Know What I Can Save You From”, – bene gražiausias kūrinys, atliktas iš karto po naujos negirdėtos bei dar kelių į albumus sudėtų dainų.

Toliau grojo „Gold In The Air Of Summer”, – Eirik pagyrė Latviją, neva ši šiaurės šalis gali didžiuotis tokiu geru oru. „Winning A Battle Loosing A War” – kol kas man gražiausia jų pirmojo albumo daina, toliau – „Singing Softly To Me”. Gaila neįsiminiau naujos dainos pavadinimo, tačiau ją bendru sutarimu pripažinome geriausiai koncerte skambėjusiu kūriniu. Ji buvo ryškiai papildyta akustine boso gitara, gan greito tempo. Publika net cypteli užgrojus „Misread”, toliau po kelių dainų seka „Know How”. Aišku, buvo sunku tikėtis, kad šią dainą taip puošiantį Feist vokalą kažkas koncerto metu pakeis, bet su tuo gerai susidorojo pats Erlend, nuolat pritariantis antru balsu Eirik, bei lakstantis nuo vieno instrumento prie kito. Jis labai atgijo, kai padėjo gitarą ir iš paprasto berniuko virto tikru šoumenu.

Regis praeina dešimta daina, užtaisome fotoaparatus ir braunamės prie scenos. Tuo metu iš akiračio kažkur dingsta Paulius, o vėliau grįžęs pasakoja tą istoriją su renginio apsauga. Kol pleškiname kadrus, jie pradeda groti Bob Marley koverį „Waiting In Vain”, o publika tyliais balsais pritaria priedainyje. Nors publika prašo „A-ha” koverio, jie pasišnibžda ir baigia koncertą „Homesick”. Stovime prie pat „Kings Of Convenience”, matyti, kad vyrukai gerokai žliaugia prakaitu, o jausmas, tarsi jie sėdėtų mano virtuvėje ir jaukiai brazdintų savo dainas.
Tai buvo vienas iš tų koncertų, kada net neturėjau progos žvilgterėti į laikrodį. Regis jie grojo daugiau nei pusantros valandos, o viskas pralėkė laikas greitai. Gal dėl to, kad atrodė, jog esi tarsi gerų draugų susitikime.

Tracklist:
1. Until You Understand (Nauja)
2. Love is no Big Truth
3. Cayman Islands
4. I Don’t Know What I Can Save You From
5. Gold in the Air Of Summer
6. Winning a Battle, Losing the War
7. Singing Softly To Me / The Girl From Back Then
8. The Boat Behind (Nauja)
9. Misread
10. Stay Out of Trouble
11. Know-How
12. Toxic Girl
13. I’d Rather Dance With You
~ ~ ~
14. Waiting In Vain (B. Marley cover‘is)
15. Little Kids
~ ~ ~
16. Homesick

P.S. Grįždami gaivinamės naktiniu, kiek atvėsusiu Rygos oru. Lūžtame. Aš – knarkdamas užsikimšusia nuo karšto oro nosimi, o Paulius grieždamas dantimis. Beveik kaip žvaigždė:).
Foto albumas http://public.fotki.com/fisheye/kings_of_conveninece/

Foto: Tomas Mi ir paulius.rymeikis