[Sirenos 2013:] „PERAS GIUNTAS“ (rež. Oskaras Koršunovas)

Oskaro Koršunovo režisuotas spektaklis „Peras Giuntas“ (orig. „Peer Gynt“) pradėjo šių metų „Sirenų“ festivalio užsienio  spektaklių programą. Nors O. Koršunovo pavardė ir neskamba labai „užsienietiškai“, bet, deja, šįkart lietuvių režisierius reprezentavo Norvegijos Nacionalinį teatrą.

Pats režisierius ne viename interviu mini, kad jei ne užsienio teatrų kur kas platesnės finansinės galimybės, vargu, ar jis būtų sukūręs tiek daug įdomių spektaklių po visą pasaulį.

„Peras Giuntas“ Lietuvoje buvo rodomas mažoje Menų spaustuvės salytėje, tad tikrai tik labai maža saujelė festivalio svečių ir Lietuvos teatro mylėtojų turėjo galimybę pamatyti šį, geriausiu Norvegijoje praeitais metais pripažintą, spektaklį. Organizatoriai suskubo pasirūpinti dar vienu papildomu seansu tą patį vakarą, bet ir tai nelabai gelbėjo – bilietų pardavimo sistemos jau kelias savaites iki festivalio pradžios rodė nulinį vietų skaičių.

Galiu nuraminti visus, kurie bilietų negavo ar pagailėjo 100 Lt: režisierius Lietuvos žiūrovui neparodė nieko stulbinančio, naujo, ko nebuvom matę ankstesniuose Oskaro Koršunovo darbuose. Žinodama, kad Lietuvoje greitu laiku ir nebus galimybės pamatyti šį spektaklį,  brūkštelsiu  labai trumpus ir koncentruotus savo įspūdžius.

Peras Giuntas, nepaisant to, kad jis toli gražu ne šventasis, yra vienas mylimiausių pasaulinės literatūros personažų. Susidaro įspūdis, kad režisierius nusprendė scenoje nedaugžodžiauti apie tai, ką ir taip visa Norvegija atmintinai žino, nebegaišta laiko vaizduodamas scenoje visų pjesės originale aprašomų Pero klajonių ir nuotykių. Vienintelėje scenoje, kuomet Peras, vardindamas savo praėjusio gyvenimo vaidmenis, kaukes, laupo svogūno lukštus, galima suprasti kiek visko režisierius „praskipino“ iš originalios Henriko Ibseno pjesės. O. Koršunovas šiuolaikiniam skubančiam žiūrovui pateikia jau išlukštentą pjesės esmių esmę, pastato avantiūristą Perą ant „sielų liejyklos“ slenksčio, kad šisai pagaliau atsakytų sau į klausimą „ar jis kada buvo pačiu savimi?“.

Puiki, organiška, energinga pagrindinių aktorių vaidyba (panašu, kad O.K. ir Norvegijoje turi savo „Gavenonį“ (Øystein Roger) ir „Samuolytę“(Kjersti Botn Sandal), makabriška Vytauto Narbuto „skaistyklos“ scenografija, fantasmagorišką atsmosferą pastiprinantis Antano Jasenkos muzikinis takelis – neleido prailgti spektakliui.

Mane pačią labiausia sužavėjo šio spektaklio tempas – jokio atokvėpio, jokios neišnaudotos minutės. Todėl tikiu, kad lėtaeigiams skandinavams ši mūsų tėvynainio koncentruota, energinga, šiuolaikinė džinsuoto „Pero Giunto“ interpretacija turėjo daryti įspūdį. O mums, lietuviams, belieka pasidžiaugti dar vienu, kokybišku O.K. darbu ir tuo, kad aktoriai iš viso pasaulio teatrų, kuriuose yra kūręs Oskaras Koršunovas, svajoja mokytis lietuvių kalbos ir emigruoti į Lietuvą, kad tik turėtų galimybę vadinti pas jį visą likusį gyvenimą..

Dabar laukiame spalio 3 d. Nacionaliniame dramos teatre gruziniškosios „Makbeto“ versijos.

24 komentarai apie “[Sirenos 2013:] „PERAS GIUNTAS“ (rež. Oskaras Koršunovas)

  1. Labai aukštai įvertinau Oskaro talentą ir šiame spektaklyje. Prieštaraučiau recenzentei – neatėję pasižiūrėti, prarado „interpretacijos kaifą“. Gal „mąstymo lygmenyje“ režisierius ir neatrodo „Amerikos“, bet taip pamatyti visą klasikinę Pero Giunto eiliuotą pasaką, vis dėlto sugeba tik tokie išskirtiniai, kaip Oskaras. Manyčiau, įmanoma padaryti šią įdėją ir su lietuvių aktoriais, nors Peras ir nėra lietuviškas personažas…

    O pamatyti norvegišką spektaklį už 20 litų galėjo visi – Sirenos paprastai demokratiškai įleidžia salėn visus pageidaujančius. Galėjo laisvai gauti ir ausines (mano pradinis noras pamatyti spektaklį kad ir norvegų kalbą, buvo klaidingas), nes jų pakako. Bravo Sirenom, kad parodė šį gana kamerinį spektaklį….

  2. Arūnai, o tu čia į kurią kategoriją papuolei pirkdamas bilietą už 20Lt ? Studentų, pensininkų ar teatralų? Nes aš net turėdama akreditaciją, kad „gauti“ ausines ir vertimą, iš anksto bilietą pirkausi už 100 Lt. Nes išankstinė informacija skelbė, kad stovimi bilietai ir akredituoti žurnalistai ausinių negaus. Gaus tipo tik tie, kurie tipo pirko normalius sėdimus bilietus.
    Aš tikrai nesakau, kad tas spektaklis buvo blogas ir nesakau, kad man buvo gaila sumokėtų pinigų (kultūrai man jų niekada negaila :)). Tiesiog aš guodžiu kitus, kad nepamatyti jo (už 100 Lt) nebuvo didelis praradimas..

  3. Laisvai buvo stovimų bilietų už 20 Lt. Ausinės nepriklausė, bet…. jų buvo pakankamai. Šalia, pirmoje eilėje buvo trejetas laisvų vietų. Tik po spektaklio pamačiau, kad buvo atsisėdęs pažįstamas studentas-aktorius. Žodžiu, viskas gerai. Tiesa, į Nekrošių Nacionaliniame bilietai buvo brangesni – 45 Lt. Bet antrą kart matyti Dantės interpretaciją buvo kur kas geriau… Kaifas, žodžiu nuo Sirenų kol kas….

  4. Nu matai Arūnai, įdomu kaip tau būtų spektaklis patikęs norvegų kalba, jei visgi ausinių nebūtų užtekę „stovimiems žiūrovams“, kaip žadėjo organizatoriai? Nes kaip pats supratai, ausines gavai visai atsitiktinai.. Tai aš šioje vietoje nerizikavau ir nespėliojau, o atsižvelgdama į organizatorių oficialią informaciją užsigarantavau tiek vietą, tiek vertimą.. Nes man nebuvo visvien kaip as pamatysiu šį spektaklį. Man buvo svarbu jį pamatyti pilnavertiškai.

  5. Gerai, gerai… Negalėjau žinoti jokių informacijų, nes beveik niekada neperku iš anksto bilietų. Paprasčiausiai riziką dėl atsirandančių reikalų statau aukščiau, negu tikimybę, va imti ir kažkur nepatekti. Tada mielai grįžti namo… Gerai, kad taip nedaro kiti. Tai lengviau…
    Neesminiai dalykai. Be kalbos būtų galima mėgautis, jei žinotum H.Ibseno kūrinį. Mano atveju, vizualumo būtų tikrai užtekę. Žinoma, nesuprasčiau, kur to bėgiojimo, emocijų esmė. O Sirenos šaunios – ausines davė visiems. Netgi labai garsiai seimo narei, kuri neturėjo visai grynųjų. Pasiskolino…

  6. kalbant apie patį „Perą Giuntą“, tai iš tiesų, lietuviams jis mažai ką sako, nes bent jau man neteko matyti šios pjesės pastatymo lietuviškam teatre. Ir net jei pačio kūrinio esmę žinau (nes labai Ibseną mėgstu), vis tiek lietuviams ta koršunoviška šios pjesės versija yra tiesiog eilinis jo kokybiškas spektaklis, bet tikrai ne stebuklas koks jis buvo norvegams. Įsivaizduoju, kad jiems ši interpretacija pasirodė tokia netikėta, kaip mums būtų įdomu ir netikėta stebėti kokią Castellucio interpretuotą „Eglė žalčių karalienę“ ar kokius Donelaičio „Metus“ ir pan. :)

    Tiesa, pro šalį eidama nugirdau pokalbį poros teatralų, tai jie dalydamiesi įspūdžius apie šį spektaklį, panaudojo apibūdinimą, jog šįkart tai buvo panašu į „Klojimo teatrą“ :)) Tai vat buvo ir tokių nuomonių..:)

  7. P.s. tiesa, aš ir visada labai džiaugiuosi tokiais organizatoriais, kurie pasistengia suleisti visus norinčius į salę, su bilietais ar be.. ir jei dar apdalino ausinemis visus, tai tikrai didelis respectas.
    Man gal tik buvo toks netikėtas ir pirmą karta susidurtas dalykas, kad už ausines reikėjo palikinėti užstatus, asmens dokumentus ir pan. Ateini į spektaklį, atlauki eilę, kad gautum ausines, tada baigiasi spektaklis prieš 23.00 val. dar lauki eilę, kad priduotum atgal ausines, nes reikia asmens dokumentą ar babkes atsiimti. Jei jau visiems iš eilės davė tas ausines, tai reikėjo stovėti prie išejimo ir iš kiekvieno reikalauti atiduoti tas ausines, kas buvo daroma ir anksčiau..
    Nu, bet čia Lietuva ir matyt organizatoriai šitą reikalą darė ne šiaip sau, o iš ankstesnių renginių patirties.. todėl stengiuosi žvelgti į tai tolerantiškai ir neįsižeisti, kad manimi (bei visais žiūrovais) organizatoriai nepasitiki ir už tai prašo apsidraudimo.

  8. Nepatiko recenzija, nes nelogiška, nenuosekli, kažkokia sekli ir net nepagarbi. Reikia skaityti kelis kartus, kad suvoktum, ką norėjo parašyti recenzentė tais penkiais žodžiais. Spektaklis labai geras. Tai buvo tikras spektaklis. Širdžiai ir akims. Taip, norvegams jis tiesiog stebuklingas, bet ir mums bus nepamirštamas. Ir nereikia man atsakymo, miela Jurga. Jis vis tiek nebus geresnis nei ankstėliau rašyti ir tikrai prastesnis už recenziją.

  9. Tingėjau rašyti savo atsiliepimus, bet pamačius paskutinį komentarą, galvoju, kad gal visgi pakomentuosiu. Aš tai visiškai sutinku su recenzentės nuomone, tebūnie ir sekloka…
    Esu mačiusi visus iki vieno Lietuvoje statytus O. Koršunovo spektaklius ir tikrai sutinku su mintimi, kad Lietuvos išprususiam žiūrovui šitas spektaklis tikrai nebuvo kažkas tokio, dėl ko būtų verta žudytis jo nepamačius. Jis buvo GERAS (kaip suprantu niekas dėl to nesiginčija?!), bet nebuvo kitoks nei kiti O.K. spektakliai, nebuvo išskirtinis kaip koks „P.S. Byla O.K“, „Kelionė į Damaską“ ar „Dugne“, kurį reiktų žūtbūt pamatyti, nes nepamačius, praleistum galimybę sužinoti koks dar kitoks gali būti O. Koršunovas… Bet jis TOKS nebuvo, sutinkate su tuo?

  10. Šiaip aš Jums pasakysiu atvirai ir labai nuoširdžiai – rašyti apie Koršunovo spektaklius man yra neįdomu. Ne dėl to, kad aš jo negerbiu (gerbiu ir labai), bet dėl to, kad su jais ir taip viskas yra aišku. Nu ką gali rašyti kaskart apie apsiniaukusiame danguje pasirodančią vaivorykštę? Ji visada nuostabi, visada gražu į ją žiūrėti, bet jos forma, spalvos, įspūdį kurį ji palieka – nelabai kuo skiriasi nuo praeitų kartų. Skiriasi tik jos ryškumas ir kontekstas, kuriame ja šįkart grožiesi.
    vienintelis spektaklis „Kelionė į Damaską“ man pasirodė visiškai kitoks. Ir tai buvo tas spektaklis, kuris apskritai mane įkvėpė rašyti apžvalgas (kad ir labai mėgėjiškas) apie spektaklius.

    Šįkart savo rašliavos aš tikrai net nedrįsčiau pavadinti recenzija, labiau tai skubotas trumpas įspūdžio aprašymas. Tad su didele pagarba priimu visas Jūsų pastabas :).

  11. Aiste, Jūs raskite menininką (rašytoją, dailininką, spektaklių statytoją), kuris KIEKVIENAME KŪRINYJE BŪTŲ KITOKS :) :) (Na, gerai – STANLEY KUBRICK. Bet jo kūrybos režimas – 1 kūrinys per 5 metus!)

    Yra net gyvais genijais pavadinamų, kurie taip ryškiai suka vis tą pačią plokštelę, jog niekaip nepavadinsi „vis surandančių kitų spalvų, raiškų, įvaizdžių“. Įspūdingiausias tokio pavyzdys, sakykim, WOODY ALLEN… O nueikite dabar į k/t ir pažiūrėkite ko vertas šio senolio naujausias šiųmetinis darbas BLUE JASMIN (!)…

    Nieks nesako, kad honorarą atidirbantis O.K. „išvertė iš kėdžių“. Bet nuo stipraus pačio reginio sustygavimo įvertinimo, nenuvalkiojant keliautojo-perėjūno sąžinės, savigraužos, gyvenimo sąskaitų suvedimo MOTYVŲ net „cirkinių nuotaikų“ išraiškoje, niekaip negalėjau atsiriboti…
    Ypač, kai tų ausinių išdavimo ir GRĄŽINIMO procedūra užtruko 5 min., mielai bendraujant su nuotaikingu jaunimu, ir nesugadino ESMĖS – spektaklio įspūdžių, – buvo viskas cool. O jei būtų tekę grūstynėse užtrukti kur kas ilgiau, kaip malonu yra nugirsti „pletkus“ iš teatro gerbėjų, ką jie mano apie matytą reginį, ar galų gale prasilenkti pakeliui į tualetą ( :))su susivėlusiu ir dešimtmetį nenusivelkančio to paties paltuko, pačiu O.K., ir… nedrįsti jo užkalbinti…

  12. Mielas Arūnai, o Jums būtų buvę „cool“ už šį spektaklį mokėti 100 Lt? Nes jei gerai supratau apžvalgininkės norimą perduoti žinutę, tai ji buvo tokia – viskas buvo perfect, bet neverta rautis plaukų tiems, kurie už šią kainą jo nepamatė. Teisingai? Tad mums nereikia įrodinėti, kad tas spektaklis buvo geras, mes su tuo sutinkam. O dar labiau vertės jis įgauna, jei už jį mokėjai tik 20 Lt :). Aš tikrai nenoriu teigti, kad jis tik tiek buvo vertas, bet ir ne daugiau nei už visus kitus O.K. Lietuvoje statytus spektaklius, kai būdavo galima nusipirkti bilietus po 30-50 Lt.
    Na, bet gerai, kad Lietuvoje yra kas paremia kultūrą :)

    1. Kalbant apie pinigus, tai aš, va, į ŽUVĖDRĄ norėjau… Tai suprantu, jog šį spektaklį su visom dekoracijom ir aktoriais dėl vienos dienos reikėjo iš užsienio vežti, bet kodėl už Žuvėdrą reikia šimtinę palikti? Papasakokit, kas pamatysit.

  13. Jei kas prašo 100 Lt., tada galvoji, rizikuoji nemenku pinigu. Betgi čia nė kalbos nebuvo apie aukštus pinigus, tai negalvojau, kaip būtų… Lietuviškam spektakliui, tai, žinoma, „virš ribų“. Pagal Norvegijos kainų lygį, įvertinant, jog vežė valtį, 2 aukštų rūmo maketą, 9 aktorius, …. bilietai turi kainuoti. (Beje, susiplanavęs šiandien atvykti žiūrėti gruzinų – net įdomu, kiek kainuos?? Tiketą atsidaryti gaila gaišt laiko. Geriau pasižiūrėti internete, kada gruzinai pradeda – ar spėsiu 17.20 išklausyti TonyG ir Balčiūno akistatą per TV ir atvykti į teatrą, ar nespėsiu…).
    Trumpai tariant, nekilo minties vertinti spektaklio pagal kainą. Tai šiuo nenuostoliniu atveju, aš įvertinau ir režisieriaus talentą, ir aktorius labai teigiamai… Kadangi už Nekrošių sumokėjau už 2 vnt. 90 Lt., (ten buvo „nemalonumas“ kaip su ausinėmis: įsikūrėme šalia peršalimo kosulio susukto asmens, kuris neklausė I dalyje žmonos ir neapleido salės. Bet vėl laimė – kosėjimas nebuvo gripinis, neapkrėtė :)), tai kalbose apie kainas, galime sakyti, esame quite…

    1. Aš ir perskaičius šį straipsnį supratau, kad net gabiosioms protingosioms kritikėms kartais būna „netinkamų mėnulio fazių“. Kitaip to nepavadinsi..

  14. P.S. Vis pasispaudžia ne tas klavišas arba prasileidžia raidės. Esu pratęs rašinėti, kur galima pasitaisyti, palikus klaidą…

    Taigi, norėjau užrašyti „garbioms kritikėms“….

    Nesutinku su ja dėl italų ir Tiger lillies SPEKTAKLIO (koncertas – kas kita). Gruzinų įvertinimo nesupratau: pradžioje lyg ironizuota, vėliau, lyg rimtai pagirta??

  15. Suprantu, kad autorė tokias išvadas padarė ne iš piktumo, o iš skurdo. Neveltui sakoma, kad kritiku turi būti pasiturintis žmogus.. Kitaip lengvai netenkama objektyvumo, jau nekalbant apie pagarbą.
    Prikišti menininkui autoreferenciją kaip trūkumą yra švelniai tariant neprofesionalu. Ypač šiuo atveju.

    1. Erka,
      iš didelio „skurdo“ :), bet vardant tavo minimo objektyvumo ir pagarbos šiam režisieriui, net turėdama akreditaciją (o tai reiškia „nemokamą praėjimą“) į šį spektaklį, dar papildomai nusipirkau bilietą už 100 Lt.. O kiek žinau, Lietuvoje kritikai tikrai neperka bilietų į spektaklius, nes užtenka, kad šie nemokamai ar pusvelčiui už „praėjimą“ rašo apžvalgas.
      Bet čia ne apie mane. Aš tikrai nesu profesionali kritikė. Esu verslininkė :))

  16. You actually make it appear really easy together with your presentation however I to find
    this topic to be really one thing which I think I
    would never understand. It sort of feels too complex and very broad for me.

    I am looking ahead to your subsequent publish, I’ll attempt to get the hold of it!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.