Nors „Lambchopai” yra nugulę mano CD lentynoje, o vienas jų albumas netgi pretenduoja į mylimiausių albumų top25, paskutiniu metu kiek atitrūkau nuo jų kūrybos. Vis tik esant tinkamam laikui ir atmosferai (geriausia, kai niekur neskubi) ši išskirtinio vokalo melancholija ir su niekuo nesumaišoma instrumentuotė, kuriai bandomas prikišti „country” skambesys, prigauna… Taip prigavo ir šį kartą užsukus į „La Blogotheque” (čia tie, kurie keistose vietose muzikantų gyvus pasirodymus įrašinėja). Pasirodo, šviežiausias pasirodymas priklauso būtent šiems amerikiečiams. Vien dėl momento, kai iki ausų išsišiepęs, bet vis dar melancholiškai skambantis Kurt Wagneris bando pasislinkt nuo praėjimo ir įleist į namus jo gyventoją verta paspausti „Play”:
