DRIEZHAS – Tolumoje [Soundprovocation, 2008] + interviu

driezhas-tolumojeYra tiesos tame, kad Kristijono Lučinsko projekto „Driezhas“ albumą „Tolumoje“ galime vadinti paskutinio laikotarpio atradimu. Nežiūrint į tai, kad albumas žymi projekto „Driezhas“ dešimtmetį, tai naujiena buvo ir man pačiam. Jei kažką ir girdėjau anksčiau, tai tiesiog prabėgo pro ausis ir neužkliuvo, o su „Tolumoje“ buvo „užstrigimas“ nuo antrojo titulinio kūrinio („Tolumoje“), kuris privertė atitrūkti nuo visko, ką dariau, ir pakelti antakius – „oho, ir dar lietuviškai“.

Jau tampa įprasta, kad Lietuvėlės „elektrončikai“, miksuotojai, dydžėjai, sempluotojai ir kiti „grojantys kompiuteriu“ veržiasi pro duris šaukdami „Hello come on“, tokiems taip ir norisi atsakyti: „No – Tomorrow“, bandykit laimę svetur, kai ten pasiseks, tada ir aš pasidomėsiu. Ne iš kokio tai patriotizmo, ar arogancijos, tiesiog yra per didelė pasiūla kokybiškos angliškos muzikos, o čia bumt ir išlindo „Driezhas“ su „Tolumoje“.

Albumo pagrindas – meditacinė elektronika, šiek tiek vietomis eksperimentinė, bet ne tiek, kad nepagautum ritmo, nenuobodi; kompiuterinės perkusijos, padabintos švelniais pianino garsais ir neįprastais elementais: akordeono, birbynės, barokinės fleitos partijomis. „Tolumoje“ muzika brandi, kupina kūrėjo ieškojimų ir klausytojo atradimų, daugiasluoksnis audinys, kuriame gali vartytis lyg žolėje („Serbento pasaka“), šildytis prie laužo („Arbata“), uosti uosto triukšmą ir sūrumą („Pirmasis keltas“), mylėtis pušyno proskynoje („Šokis miške“) ar nukeliauti dar toliau, klausant hipnotizuojančios garso ir poezijos sintezės. Taip, taip, poezijos: albume tik vienas kūrinys („Paklydusios žemės ramybės naktis“), kur vokalinė partija dainuojama, kitos kompozicijos – tai poezijos skaitymas, poezijos, kurioje gausu lietuviško folkloro elementų ir prasmės („tegu žvaigždėmis meluoja pavogusi dieną naktis“).

Albumas vientisas, jei neskaitysime kompozicijos „Tegu meluoja“, kuri savo industriniais motyvais gali ir atbaidyti vyresnio amžiaus klausytoją, jau paskendusį poezijos toliuose, bet man tai patinka: nėra ko užmigt neperkopus į antrąją „Tolumos“ pusę.

Taigi, reziumė galėtų būti ir tokia: būtent tokiu albumu reikėtų reprezentuoti Lietuvą užsienyje, o ne prekybcentriuose siūlomais rinkiniais „Made in LT: The Best of Lithuanian Music“, kur lietuviško identiteto tik krisleliai, kai tuo tarpu klausydamas „Tolumoje“ jautiesi lyg vartydamas albumą „Neregėta Lietuva“.

Įsigyti albumą pigiau nei parduotuvėje, galite čia.

Ir pabaigai trumpas interviu su projekto „Driezhas“ autoriumi, Kristijonu Lučinsku.

10 metų jubiliejus ir pirmas visiems prieinamas albumas „Tolumoje“. Jame nurodyta, kad kūriniai įrašyti 2007-2008 metais. Kur liko ankstesni įrašai?
Taip, tai pirmas tokio tiražo albumas. Ankstesnieji buvo išleisti po 50-100 vnt. ir jau senai išplatinti. Planuoju kai kuriuos albumus perleisti, dalį kūrybos galima rasti tinklapyje www.soundprovocation.com. Kaskart vis nauja muzika nuskambėdavo gyvuose pasirodymuose. Bet nekėliau sau tikslo išleisti kuo daugiau albumų ir juos žūt būt „prastumti“, todėl diskografijos išklotinė telpa į delną.

Materialus ir prabangus albumas išleistas daugiau dėl savęs, dėl jubiliejaus, dėl kitų..?
Galbūt ir atrodo prabangus, bet tikslai buvo kiti – išliekamoji meninė vertė bei kokybė. Už tai, kaip atrodo šis CD, esu be galo dėkingas dizainerei, kurios vardą čia parašyčiau didžiosiomis raidėmis, tačiau ji norėjo likti paslaptyje. Todėl ant viršelio neparašyta kas dizaino autorius.
Prisipažinsiu, jog reikalavau iš savęs maksimaliai, o koks gavosi rezultatas, tegu sprendžia klausytojas. Kuriamos buvo ne vien kompozicijos, bet ir skambesys, dramaturgija, bendras paveikslas.
Atvirai pasakius, viską dariau dėl savęs – kad būtų gera klausyti ir smagu prisiminti. O jei kito žmogaus pasaulyje albumas atras vietą, tai tik pridės jam vertės.

Tekstų skaitymas, o ne dainavimas – iš kur tai? Mėgsti poeziją?
Mėgstu poeziją, nes čia mintis perteikiama vos keliais, tačiau išieškotais žodžiais, o sintezė su muzika sudaro rimtą pajautos užtaisą. Manau, kad skaitymas labiau nei dainavimas sutelkia dėmesį į tai, ką norima pasakyti, nes atkrenta balso melodija, kurią šioje situacijoje galima būtų laikyti informaciniu trikdžiu.

Dainų tekstai gana artimi Lietuvos folklorui, naudoji birbynę, barokinę fleitą, akordeoną,- tai lyg atsigręžimas į praeitį. Dauguma Lietuvos elektroninės (ir ne tik) muzikos kūrėjų vokalo partijas kuria angliškas, tu – priešingai, visi tekstai lietuviški. Kodėl?
Esu baigęs folkloro studijas, tad birbynė atsirado natūraliai. Manau, kad projekte „Driezhas“ tekstai visada bus lietuviški. Aišku, tai apsunkina kūrybą, reikia labiau stengtis ir ieškoti. Angliški tekstai skamba abstrakčiau, žodžiai tarytum gilesni, juos girdint kyla daugiau interpretacijų, taip pasiekiama platesnė auditorija. Bet norint rašyti anglų kalba, reikia angliškai sapnuoti. Galbūt tokie tekstai pritraukia daugiau klausytojų iš užsienio, tačiau akivaizdu, kad emocinis kodas, perteiktas gimtąja kalba yra žymiai nuoširdesnis.

Kaip pats vertini „Tolumoje“? Padaryta viskas, kaip norėjai, kažko trūksta, nebijai pats klausyti savo kūrybos?
Man albumas patinka – kartais perklausau, ieškodamas, kas galėjo būti geriau. Tačiau kaskart nusiraminu, o kilusias naujas idėjas kaupiu ateičiai.

Jau buvo, ar bus koks viešas albumo pristatymas?
Pristatymo koncertų galimybės dar svarstomos. Tam reikia atviro dangaus, gražaus rugsėjo vakaro ir kitų detalių. Tad dar yra laiko. Kol kas nesu tikras ar išvis toks pristatymas įvyks, bet tikimybė gan didelė.

Vienas albumas, 10-imt kūrinių, o norisi tokios muzikos daugiau. Ką gali panašaus rekomenduoti? Kokie atlikėjai pačiam darė įtaką?
Mėgstu labai įvairią muziką ir tai turbūt atsispindi kūryboje. Kultinės grupės jau nuo seno buvo The Future Sound Of London, Underworld, Dead Can Dance, Tiamat, atlikėjai Brian Eno, Jan Garbarek, Pat Metheny, Saint Germain, Bob Sinclair, Andrius Mamontovas, paskutiniai Nelly Furtado, Madonna, „One republic“ albumai. Kompozitoriai – Philip Glass, Steve Reich, J.S. Bach, M. K. Čiurlionis, Vytautas Klova, Bronius Kutavičius ir daugelis kitų kūrėjų, visus sunku net prisiminti. Tarp mėgstamiausių albumų – Jan Garbarek „Mnemosyne“, The Arf Of Noise „The Seduction of Claude Debussy“. Future Sound Of London „Dead cities“, Underworld „Second toughest in the infants“. Iš paskutinių girdėtų albumų rekomenduoju Erik Truffaz 3 CD albumą „Rendez-Vous“, man ypač patiko 2 ir 3 CD,  Craig Armstrong „Piano Works“.

Kuo užsiimi be muzikos kūrimo?
Piešiu vaškinėmis, lipdau iš plastilino, spardau kamuolį ir šėlioju po namus – dukra mane grąžina į vaikystę. Kartais randu laiko paskaityti. Gilinu anglų kalbos žinias. Labai mėgstu kiną. Vasarą žvejoju Minijoje. Lituoju ir konstruoju: vienas rimtesnių gaminių – savadarbis kontroleris programai Ableton Live. Prieš pusmetį įkūriau garso studiją ir čia apjungiau visas su garsu susijusias savo veiklas. Be kompozicijos užsiimu renginių muzikiniu apipavidalinimu, reklaminių audioklipų gamyba bei teikiu įvairias studijos paslaugas. Pasitaikius progai, mielai groju kaip DJ – jazzy house stiliaus muziką.

albumo fragmentai –www.soundprovocation.com/Driezhas

MySpace/Driezhas

1 komentaras apie “DRIEZHAS – Tolumoje [Soundprovocation, 2008] + interviu

  1. Be jokių abejonių, geriausias (praėjusių) metų Lt muzikinės scenos albumas, tik abejoju ar „oficiozai“ jį norės pripažinti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.