Eimunto Nekrošiaus FAUSTAS

G-taske nėra tradicijos pristatyti, aptarti teatro premjerų. Neabejoju, kad taip buvo dėl svetainės “jaunystės”. Tą reikia taisyti, nes taip jau susiklostė mūsų šalelėje, jog turint įvairiausių pasiekimų sportuose, mes stabiliausiai didžiuojamės ir giriamės krepšiniu, o esant profesionaliam ir kūrybingam menui, laikome, kad geriausiai mūsų kultūrą užsienyje atstovauja dramos teatras. Nors kiti menai užtikrintai vejasi teatrą, kuris retkarčiais stabteli, leidžia būti pavejamu, vis dėlto mūsų teatro žmonės tebelieka “geidžiamiausiais” svetur. Ir šio reiškinio “flagmanu”, be abejo, lieka teatro režisierius EIMUNTAS NEKROŠIUS. Nenoriu su įžanga išeiti iš ribų, todėl nebesigilinsiu į praeitį, neaiškinsiu jaunam, pradedančiam žiūrovui šio grando nuopelnus (mačiau visus jo spektaklius, išskyrus patį pirmąjį, 1977m “Medaus skonis” bei paskutinįjį, sako silpnoką, “Giesmių giesmė” ), bet garsinantį Lietuvos kultūrą visame pasaulyje šį spektaklių statytoją galima sulyginti pagal reikšmę teatrui kaip ARVYDĄ SABONĮ krepšiniui. Gerai, kad Arvydą žaidžiantį matė net visai jauno amžiaus sirgaliai, tai užteks priminti, kad ne išskirtiniai fiziniai duomenys, garantuoti daugiau dvidešimties pelnytų taškų, krūva atkovotų kamuolių ar negalėjimas atakuoti krepšį atsidūrus šalia Sabonio, varė į neviltį priešininkų trenerius. Didžiausia problema, kad prieš darydamas minėtus veiksmus, jis “sustatys” savojoje komandoje visus į vietas, suderins nematomą ne specialistui žaidimo struktūrą, užtikrins sąveikos ryšius. Tuomet vidutinių gabumų Sabo komandos žaidėjas taps grėsmingu, nes žinos ką daryti, kaip elgtis. Nusikraus daug juodo darbo, įtampos visiems – ir treneriams ir žaidėjams…

Lygiai tas pats su EIMUNTO NEKROŠIAUS spektaklių “organizavimu”. Garsusis vokiečių poetas J.W.GEOTHE savo garsiąja, eiliuota poema apie praradusį gyvenimo džiaugsmą, pasimetusį tarp žinių ir proto mokslininką daktarą FAUSTĄ neskyrė scenai. Tai iš karto sukuria ryškesnių iššūkių nei statant anų laikų dramaturgus-klasikus, pvz. Čechovą, Šekspyrą, kuriuos nepriklausomybės laikais iš esmės ir interpretavo E.Nekrošius. Antra, ši garsioji poema akivaizdžiai nėra publikos “stalo knyga”. Greičiausiai taip kaip man – skaityta kažkada vidurinės laikais. Ir prisiminimai susiveda į žinojimą, kad daktaras Faustas pardavė savo dūšią velniui, pasirašydamas krauju. Tame “medžiagos sceniniame sunkume” iš karto pastebi Meistro ranką.

Visai neskubama supažindinti “atitrūkusio” žiūrovo nuo Geothes kūrinio, kas “ten prie ko”, o sėdintys salėje įvedinėjami palaipsniui į nekrošiškų teatro metaforų, simbolių, alegorijų kalbą – būtent tokį teatrą išpažįstą Metras. Taip ir bus visas 4-ias valandas (su pertraukomis matuojant) – scenoje “nedramaturginės eilės” iliustruojamos neįtikėtino išradingumo ir kūrybingumo (bet ne superįmantrumo) scenografininėmis judančiomis detalėmis. Man, kaip dirbančiam techninį, ne humanitarinį darbą, vis šmėkštelėdavo mintyse – o juk reikėtų užpatentuoti, jeigu tai buvo sugalvota, o ne pamatyta kolegų iš užsienio pastatymuose (pvz. I veiksme žongliruojanti scena su šviestuvu, II-ame – “nerealiai” išmoningas virvių panaudojimas, III-iame, alksnių giraitė ir kt.). Galėčiau žiūrėti ir žiūrėti į visą tą metaforinį simbolizmą, nežiūrint, kad ir taip netrumpai ta daktaro istorija dėstoma šiuo metodu.

Taip pat nuo pirmų spektaklio minučių parodomas ir vaidybos stiliaus FAUSTE išskirtinumas – personažai deklamuoja ištiesę rankas, tarsi Iljičiaus pozoje (žr. nuotraukoje). Sunku spręsti kiek tas reikšminga, bet išskirtinumo suteikia. Štai iš “Otelo” man atmintyje iki šiol išlikusi aistrų, jausmų raiška beprotiškai bėgant scenoje. Čia gal liks ištiestų rankų detalė…

Faustas21_int.jpg Faustas51int.jpg

Fausto vaidmenį atlieka ištikimiausias Eimunto “ginklanešys” VLADAS BAGDONAS. Matyt režisierius renkasi tą, kuriuo pasitiki kaip savimi. Matosi jo laisvė scenoje – jis pakels nukritusį dekoracijos aksesuarą, ištyrinės neplanuotai lūžusį pagalį, elgsis scenoje kaip dera personažui ir nebūtinai darys vien tai, kas kruopščiai surepetuota. Ir tikėsime, kad nesaikingai mušantis prakaitas plikę, taip pat suplanuotas dalykas – taip natūraliai aktorius dažną prakaito nusausinimą nosine atliks viso spektaklio metu, kad kai kuriems žiūrovams gal pasirodė – taip ir reikia. O tas vargu, ar taip jau planuota – pavedė kaitrūs prožektoriai ir visų 12-os aktorių “spec. apranga” – juodų frakų imitacija.

Viso spektaklio metu nepaliaujamai, intensyviai skamba muzika. Minorinė, sudėliota elektronikos pagrindu, įvairi, dažnai tyli, retkarčiais tampanti patosine-tribūnine (pakalikų žygiavimo su vėliavomis imitacija), man labai įsiminė dėl ilgos trukmės panašių į Pink Floyd hitų įžangų sąskambius. Tačiau ne vien dėl muzikos šįkart derą girti teatrinės muzikos Lietuvos guru FAUSTĄ (cha, dabar tik pagalvojau apie vardo sutapimą) LATĖNĄ. Spektakliui jis “padovanojo” ir reikšmingesnį “dalyką” – savo dukrą ELŽBIETĄ. Taip, ši Muzikos akademijos 20-metė antrakursė tikras atradimas – tokia “patirtis”, ir toks laisvumas scenoje! Režisierius vykusiai išnaudoja jos visai kitokią raišką scenoje negu vaidina V.BAGDONAS – šis stilių disonansas, matyt, vykęs. O jei kam klius studentės ekscentriškumas ir “jausmų pervaidinimas”, vargu ar bus teisūs – juk daktaras pabrėžia, jog jam ši mergaitė rodosi 14-mete…

Kad aprašymas neįgautų “paklodės” išmatavimų, reikia baigti, rekomenduojant pamatyti spektaklį jau gruodyje. Visada kuklumu išsiskyręs EIMUNTAS NEKROŠIUS prieš premjeriniuose interviu dėstė, kad režisieriaus reikšmė yra aiškiai pervertinama pas mus. Amatas, ir tiek…Taip, gali šiuo požiūriu vystytis diskusija, bet… ne Nekrošiaus atveju. Nedera vartoti šį žodį neigiant žinomo žmogaus mintis, bet pasakysiu, kad kalbant apie Eimunto spektaklius tokia pozicija – nesąmonė…

Vis dėlto, gali būti, kad jau spektakliuose gruodyje galimi naudingi spektaklio “pataisymai”. Mat labai konstruktyviai stiprios I ir II dalys (man nepatiko pertraukos buvimas tarp jų – reikėjo laiko vėl “grįžti” į spektaklį), III-ojoje tas struktūriškumas “susivelia”. Kūrėjai aiškiai “užsižaidžia” savąja simbolika. Maniau mano neišsilavinimo pasekmė yra, kad nesupratau, ar herojai gyvi, ar abu jau pas mefistofelį, ar vienas miręs, kitas gyvas. Tačiau, kaip patyriau, neaiški ši dalis tapo ir kitiems žiūrovams. Galų gale, neryškiai pasakyta ir esminė Geothes FAUSTO fabulos mintis, kad dūšia buvo parduota nelabajam dėl atjaunėjimo poreikio…

Trumpai drūtai – puikus spektaklis.

Dar grįžtant prie Nekrošiaus populiarumo – vienintelis renginys, į kurį REALIAI nebuvo galima patekti, mano patyrime ir toliau lieka praėjusių metų SIRENŲ festivalio rėmuose parodytas E.N. Maskvoje režisuotas “Vyšnių sodas”. Jei kur nors kitur “nebuvo bilietų”, tai tik todėl, kad nesinorėjo mokėti kokius 60 ar 100. Prieš minimą spektaklį neatrodė, kad 100 litų banknotas būtų įgalinęs kaip nors įsigyti bilietą. Betgi Lietuvoje surepetuotas su lietuviais aktoriais spektaklis, neabejotinai yra stipresnis už tuos, kuriuos mūsų maestro parengia užsienyje…

fb-share-icon

26 komentarai apie “Eimunto Nekrošiaus FAUSTAS

  1. tai vat vat.. apie fausta kol kas nera, ka pasakyti, o del kulturos, spektakliu.. kas sia dalimi buvo pazadejes rupintis? :) nepamenu..

  2. teatromane im, apskritai apie ta Fausta kazkaip praleido pro akis ir ausis..
    geda zinoma. Arunai kodel nepasigyrei, kad planuoji eit?

  3. Tiesa,
    Artimiausi Nekrosiaus spektakliai Lietuvoje:

    Gruodžio 16 d. 18 val. – „FAUSTAS”
    Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre;
    Bilietų kasos tel. 2629771;
    užsakymai priimami: http://www.teatras.lt; http://www.bilietai.lt

    Gruodžio 22 d. 18 val. – „OTELAS”
    Jonavos kultūros centre;

    Bilietų kasos tel. 8-349-51848,

    Gruodžio 29 d. 18 val. – „HAMLETAS”
    Alytaus kultūros ir komunikacijos centre;
    Bilietų kasos tel.: 8 315 77019; 8 315 57019;
    Pramonės 1, Alytus

  4. Galvojau apie SMS, bet buvo GĖDA teatromanei rašyti… Tai tas pats, kas Sėklai aiškinti, kad verta žiūrėti rungtynes, kuriose žaidžia Sabas, jei jį taip susieju su Nekrošiumi…

    Dabar gailiuosi, nes kvietimą 2 personoms 6 eilėje geradaris atidavė pusvelčiui… Parėmiau skurstantį poetą. O galėjau pačią imogen…

  5. jo.. reikejo gelbeti skurstancio nuo savisvietos stokos pacia imogen :D
    siaip rimtai, seku tuos repertuarus ale kaip tam meno forte retai kas buna, tai ir neinu i ju ta svetaine.. o ir siaip jau gal trecia savaite net 7md neatsiverciu, paskendusi kazinkur, kazkur, kur..? ;)
    nieko baisaus, jau uzsisakiau bilietus artimiausiam..

  6. o apie ka daugiau kalbeti? gal tai parodo, kad lt nera kulturiniu ivykiu, tad.. beje, savu laiku uzsukau i bilietai.lt bilieto, o ten ne menkiausios uzuominos apie fausta :-/

  7. Kam sukti į bilietai.lt, jei tiesiai į dramos teatro kasą galima paskambint?
    Renginių užtenka. Nekrošių mažai…

  8. neparke, bilietai „oficialiai” isparduoti, tad lieka po durim kaulyt :)

  9. siaip teisingai sako MrF, teatro pasaulyje nera daugiau apie ka kalbeti, nes berods be Sirenu si sezona daugiau nieko reiksmingesnio ir neivyko teatro pasaulyje. Nu nekalbu apie Bohema, bet cia ne drama..
    O kad ir ka Nekrosius pastatytu, visada tai mirges pirmuosiuose kulturiniuos puslapiuose. Bet siaip kiek skaiciau recenzijas kritiku atsiliepmai gana teigiami. Pati dar taip ir nebuvau, nusprendziau pasilikti sita malonuma sausio menesiui, kada nuslugs mano kaledine darbine karstlige..

  10. skaiciau 7 meno dienos kritiku atiliepimus apie geriausius praejusiu metu teatro ivykius, tai kone visi teatralai vienoj ar kitoje pozicijoje paminejo „Fausta” ar bent jau aktorius atlikusius tam tikrus vaidmenis siame spektaklyje.

  11. Balandžio 21 d. 18 val. – „Faustas”, Kauno Girstučio kultūros rūmuose.
    Balandžio 24 d. 18 val. – „Faustas”, Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre.

    +

    Balandžio 13 d. 18 val. – „Hamletas” pirmą ir paskutinį kartą šį sezoną Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre.

  12. jo, galim su detalem papasakoti ir g-taskui duoti specialu isskirtini interviu kaip tiesiai is gyvu liudininku lupu :D

  13. jo, o tu isivaizduoji jei anas vigi butu prisedes pries musu kaip norejo, butume papuole i fotografu objektyvus kai policija ji suiiminejo, arba butu pradejes šukalioti šalia musu.. vat butume paziureje kaip Paulius butu didvyriskai gynes Mamontova, o as Nekrosiu ir butume gave i snukius :D

  14. Vis dėlto svetainė „kliuvo” vakar. Todėl ir yra dvi mano žinutės.
    Pavydžiu jums, kad buvote. Esu „nekaltų” cirkų mėgėjas (turiu galvoje, kada pats nenukenti – negauni į nosį pvz.).

    Šiaip labai menku procentėliu tas niuansas, prieš kurį šoko beprotis, vis dėlto egzistuoja Hamlete. Aš jį irgi jutau, žiūrėdamas spektaklį, bet nuvuvau išptotėjęs, kaip pvz. Kostas Smoriginas, kuris, kaip neabejoju prisimenate, ėmė protestuoti panašiai, kaip šis šviežias beprotis…

  15. Geros naujienos – gruodžio 14 d. „Faustas” ir vėl Lietuvoje. Nacionaliniame dramos teatre. Gaila, kad šią akimirką bilietų dar neparduoda – būčiau paėmęs :D

  16. Ar E.Nekrošiui Lietuvoje vis dar yra vietos?

    Rūta OGINSKAITĖ
    LR korespondentė
    2008-02-01

    Pagal galiojantį įstatymą valstybė negali remti „Meno forto“ spektaklių, nes ši įstaiga oficialiai nesivadina teatru.

    Kultūros ministerija išsiuntinėjo šalies teatrų vadovams anketą, kurioje detaliai klausinėjama, ar dabartiniai įstatymai leidžia teatrams efektyviai veikti.

    Galimus įstatymų pakeitimus aptaria ir ministerijos sudaryta komisija, kuriai priklauso ir Eimunto Nekrošiaus studijos „Meno fortas“ direktorius Audrius Jankauskas.

    – Ar tiesa, kad jūs negalite gauti paramos spektakliams iš Kultūros ministerijos Pastatymų programos, nes jūsų įstaigos pavadinime nėra žodžio „teatras“? – pasiteiravome A.Jankausko.

    – Pagal priimtas taisykles taip yra. Pastatymų programa negali finansuoti E.Nekrošiaus spektaklių „Meno forte“. Valstybės kontrolė neleis nusižengti taisyklėms.

    Toks teatro įstatymas realiai veikia nuo 2005-ųjų pradžios.

    Tačiau Kultūros ministerija niekada nešykštėjo finansinės paramos „Meno forto“ spektakliams. Apie 20 proc. pastatymams reikalingo biudžeto gaudavome būtent iš Kultūros ministerijos.

    – Vadinasi, visa kita – apie 80 procentų E.Nekrošiaus spektaklių biudžeto suteikia užsienio fondai?

    – Jeigu Lietuvos teatrams galios tokios taisyklės, kokios yra dabar, gali būti, kad visą biudžetą „Meno forto“ spektakliams teks surinkti užsienyje. Mes laikomės taisyklių, nesame skandalistai.

    – Gal turėtumėte performuluoti esamą savo viešosios įstaigos pavadinimą?

    – Tai reiškia, kad reikėtų parengti krūvas popierių. Kada tuo užsiimti, kai laiko tiesioginiams darbams vos užtenka?

    Ministerija į visa tai žiūri atlaidžiai. Bet vienas dalykas – žiūrėti, kitas – juridinės formuluotės.

    E.Nekrošius jau pradėjo repetuoti „Idiotą“ pagal F.Dostojevskį. Pirmoji pastatymo dalis finansuota Kultūros ministerijos, antroji kybo ore.

    Tikimės, kad mums pavyks rasti bendrą kalbą su projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ rengėjais. „Idioto“ premjera numatyta kultūros sostinės programoje.

    Tiesa, dar nežinome, kur. Gal išdygs „Menų spaustuvė“ per stebuklą, nes Nacionalinis dramos teatras juk neguminis, o jame vaidinti nori visi.

    Jaunimo teatras – mažokas, Rusų dramos teatras J.Basanavičiaus gatvėje sugriuvęs. Kas lieka? Kauno „Girstučio“ arba Klaipėdos žvejų rūmai, Jonava, kur iš tikrųjų nepaprastai gera nuvažiuoti.

    – Ką atsakytumėte replikuojantiems, kad nereikia Lietuvoje finansuoti „Meno forto“, nes „Meno fortas“ ir taip daug užsidirba užsienyje?

    – Ne taip lengvai tie pinigai uždirbami.

    Kita vertus, kai tik valstybei reikia pasididžiuoti jos pripažinimu užsienyje, visada vardijami „Meno fortas“, Oskaras Koršunovas, kiti panašiomis sąlygomis dirbantys.

    – Bet jeigu didžiąją spektaklio biudžeto dalį suteikia užsienio fondai, jie ir savo reikalavimus kelia: kur premjerą rodyti (aišku, ne Lietuvoje), kiek vaidinti.

    – „Fausto“ premjera privalėjo vykti Italijoje, tai pagrindinio prodiuserio sprendimas.

    Tikiuosi, kad „Idiotui“ taip nenutiks ir premjera įvyks Lietuvoje.

    Negalime atsisakyti gastrolių, nes kitaip neišgyvensime.

    Kai kurių negali atsisakyti, nors jos nei prestižinės, nei komercinės, pavyzdžiui, kvietimas į Tbilisį.

    Daugiau nei prieš du dešimtmečius Jaunimo teatras Tbilisyje vaidino E.Nekrošiaus „Pirosmani, Pirosmani…“.

    Dabar ten kilo didelis susidomėjimas E.Nekrošiumi.

    Atrodo, kad Tbilisyje šįkart vaidinsime „Otelą“.

    „Meno fortas“

    Viešoji įstaiga studija „Meno fortas“ įkurta 1998 m.

    Visi „Meno forte“ E.Nekrošiaus režisuoti spektakliai sukurti padedant užsienio ir Lietuvos koprodiuseriams. Vieną spektaklį E.Nekrošius paprastai repetuoja po 12-15 mėnesių.

    „Meno forte“ pagal darbo sutartis dirba 7 žmonės – pradedant režisieriumi, baigiant valytoja.

    Visi aktoriai dirba pagal autorines sutartis.

    Vaidindami Lietuvoje už spektaklį aktoriai gauna nuo 100 iki 400 litų honorarą.

Komentuoti: paulius.rymeikis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.