Tai galėtų būti dar vienas vidutiniškas filmas apie aštuoniasdešimtųjų amerikietiškąjį laikmetį, kuriame beisbolo komandos vyrukams, šiandienos pasaulio karaliams, labiau, nei studijos ar rimti santykiai, rūpi nueiti į šokių klubą, prisigerti, apsirūkyti, pakabinti merginą ir su ja permiegoti. Ir taip diena iš dienos beisbolo suvesti vaikinai lengvabūdiškai leidžia vasarą studijų miestelyje. Tokia a la „Moksliukų keršto” siužetinė įžanga, leidžianti tikėtis tokios pačios „moksliukiškos” istorijos – banalios, kiek komiškos, su nuvalkiotais juokeliais ir situacijomis, su neįtikėtinais sporto varžybų epizodais…

Bet čia – Linklateris.

Taip, tas pats, kuris į kino istoriją jau įsirašė „Befor”‘ais ir „Vaikyste”, tad kažkokie išankstiniai lūkesčiai prieš „Everybody Wants Some!!” yra nereikalingi ir, greičiausiai, bus klaidingi. Net „Dazed and Confused” gerbėjai gali likti it musę kandę, nors skelbiama, jog tai kaip ir pastarojo savotiškas tęsinys.

„Everybody Wants Some!!” visas dvi valandas laiko įspūdį, jog tuoj tuoj bus galima išsitraukti čipsų pakelį ir užsigerti alumi, kristi ant žemės ir raitytis, atsipūsti po sunkios darbo dienos išjungus smegenis, tačiau tokios nuojautos taip ir neįgyvendina. Veiksmo vieta, laikmetis, personažai, situacijos lyg žada lengvą komediją, bet ką gauni, tai yra jaunatviškų, lengvabūdiškų scenų drama, kuriame juoko žiūrovui daug neskirta. Tai gali ne vieną žiūrovą suerzinti ir priversti paspausti „next” nesulaukus filmo pabaigos. Bet tikuosi, tu – ne toks.

„Everybody Wants Some!!” rodo istoriją apie brendimo kelią, kuriame kvailiojimo yra, bet jis nėra filmo pagrindas. Tu matai, kaip personažų paauglystės saulėlydis artėja sulig kiekviena scena ir tos scenos pavergia. Muzika, dialogais, įtikinamumu, vaidyba, režisūra, laikmečio atkūrimu. Visuma demonstruoja vaizdo ir turinio inteligentiškumą, kuriam tikras kinomanas neatsispirs.