Fever Ray – Fever Ray [2009, Rabid Records]

“Fever Ray” manau nereikėtų pristatyti kaip naujieną. Albumas išleistas 2009 kovo mėnesį. Tačiau nuo tada šis grupės „The Knife” narės Karin Dreijer Andersson solo projektas nenustoja suktis mano grotuve. Todėl pamaniau, kodėl gi neatidavus „Fever Ray” duoklę ir neparašius apie jį čia? Taigi, tie kurie žino šį albumą gali negaišti brangaus laiko ir neskaityti, kam tai naujiena – susipažinkite.

„The Knife” albumų „Deep Cuts” bei „Silent Shout” singlai tapo hitais visame pasaulyje. Grupės unikalus „popsas” (taip jie patys apibūdina savo kūrybą, nors tai skamba be galo keistai), bei reti koncertai, išsiskiriantys savo audiovizualika bei aklina tamsa verčia jais žavėtis ir laukti daugiau ir daugiau. Išgirdęs apie Karin Dreijer Andersson solinį projektą nesuabejojau – bus įdomu, o išgirdęs pirmą albumo singlą „If I Had a Heart” tuo įsitikinau. Albumas man pasirodė truputį kitoks nei bendra „The Knife” kūryba. „Fever Ray” albumo dainos pristato save kaip šaltą, paslaptingą, niūrią visumą. Pirma albumo daina – „If I Had a Heart” iškart paliko gerą įspūdį. Tyli, ritminga kompozicija suteikia jai paslaptingos, unikalios, nuolat pulsuojančios dainos įvaizdį. Labai įstrigo viena šios dainos žodžių eilutė: „Dangling feet from window frame. Will I ever ever reach the floor? (lietuviškai skambėtų maždaug „kabančios pėdos per lango rėmus. Ar aš kada pasieksiu grindis?”).

httpvh://www.youtube.com/watch?v=aX07gCjT7dA

Visgi labiausiai iš viso albumo patiko daina „Keep The Streets Empty For Me”. Tai dar vienas lėtas, tačiau ne toks šaltas kūrinys, pasižymintis švelniu, nebūdingu albumui, vokalu (pritariantysis vokalas – Cecilia Nordlund). Dainos viduryje įsijungia stiprus elektroninis ritmas, kuris man kažkodėl asocijuojasi su stipriais halogeninės lempos blyksniais. Įsiklausykite į dainos žodžius: jie tikrai verti dėmesio. Karin viename interviu prasitarė, kad tai lyg „elnio dainavimas” (”It’s supposed to be a deer singing”, teigė ji)

httpvh://www.youtube.com/watch?v=4F-CpE73o2M

Ir visgi nebūsiu visiškai teisus teigdamas, kad visas albumas kupinas liūdesio ir slogios nuotaikos. „When I Grow Up”, „Seven”, „Now’s The Only Time I Know” jau nebediktuoja lėto tempo, tačiau ir neiškrenta iš bendro albumo konteksto.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=oNs_69HkyDE

Albumas tikrai geras. Vengsiu vartot dažnai apie jį minimus išsireiškimus „netradicinė” ar „keista”. Būtų neteisinga. „Fever Ray” mano manymu eina tuo pačiu keliu kaip ir „The Knife” kūryba. Kaip ir nieko netradiciško. Dėl KEISTUMO sunku ginčytis. Mano nuomone (kuria jokiu būdu nereikia vadovautis) Fever Ray – tai mažas šuolis nuo „The Knife”. Jei patiko pastarieji, patiks ir „Fever Ray”. Tik čia jau – asmeniniai Karin sugebėjimai ir unikalumas. Pastebėjau, kad būtent soliniai projektai dažnai mus atveda prie tikrųjų talentų. Šįkart tuo gali pasidžiaugt švedai – tokį jie tikrai turi.

Tracklist:
1.  If I Had A Heart
2.  When I Grow Up
3.  Dry & Dusty
4.  Seven
5.  Triangle Walks
6.  Concrete Walls
7.  Now’s The Only Time I Know
8.  I’m Not Done
9.  Keep The Streets Empty For Me
10. Coconut

Įvertinimas 10 / 10

8 komentarai apie “Fever Ray – Fever Ray [2009, Rabid Records]

  1. Puikus atmosferinis darbas. Pats jį atradau tik prieš kelias savaites dėdamas „Seven“, kaip dienos dainą, tad sakykim viskas čia labai laiku :)

  2. na aš jį spėjau ir pamiršti nuo metų pradžios, priminė tik vienas pilietis iš Opus3 vasarą kai užsiminė, jog svarsto, ar kaži įdomu būtų LT jei ją atvežtų, o kur tas planas pasisuko per tas visas lrt krizises neaišku.

  3. Fever Ray voodoo dvasia permirkusi kureja. Beje paskutinieji jos klipai is eiles: If I had a heart, When I grow up, Triangle walks and Seven. zingsnis po zingsio pasakoja moters gyvenimo istorija, kuri sakyciau gan komplikuota. nepritariat?

    Beje visalaika svajojau pamatyti ju performanc’a jei ne brolio is seses dueta, tai bent fever ray, ir manau po ateinacio koncerto vel viskas apsivers aukstyn kojom, nes ji tiesiog negali nestebinti.

  4. man irgi panasiai kaip offcai – jau nuklausyta ir dulka. siaip tikrai toli nuo the knife nenukeliauta nei muzikine, nei vokaline prasme (cia, aisku, reiktu pridurt nuo „silent shout“, nes „deep cuts“ tikrai buvo „popsas“), tik siek tiek tamsiau ir giliau, nebutinai vienareiksmiskai pozityvia linkme. o del ju koncertu – taip, girdejau, kad yra isproteje, butu smagu apturet juos kur nors netoli, bet geriau jau abudu.

  5. tikrai vienas metų albumų, taip pat vienas metų pasirodymų – nereali atlikėja. nepamirštama.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.