flashback: Affordable Art Fair @ Roma, spalio 25-28 d.

„Buy a painting because you like it, not because you think it’s what you should be buying.” 

Šia Will Ramsay, „Affordable Art Fair“ įkūrėjo, citata norėčiau pradėti savo įspūdžius iš ką tik pasibaigusios Romoje meno mugės. Nors pagal išsilavinimą esu meno vadybininkė, bet niekada į meną taip ir neprisiverčiau žiūrėti kaip į verslą. Man tai – du skirtingi pasauliai, abu savaip žavūs, bet visiškai kitokie. Menu norisi gėrėtis, diskutuoti apie jį, rašyti, jausti, tyrinėti, bet nustatinėti meno finansinę vertę man visada atrodydavo pernelyg pragmatiška, net jei kada ir bandydavau tai daryti, visada jausdavausi nejaukiai. Kaip galima nustatyti vertę emocijos, kurią tau sukelia vienas ar kitas meno kūrinys? (aišku, ne dėl komercinių meno projektų čia kyla etinės problemos). 

Ne visada meno kūrinių kainas nustatinėjo tik rinka. Viduramžiais šią funkciją atliko bažnyčia ir meistrų gildijos, vėliau – karališkosios menų akademijos, dar vėliau užsakymus skirstė ideologizuotos valstybės institucijos. Tik impresionistų laikais pradėjo formuotis šiuolaikinės rinkos principai. Meno kūrinių vertinimo ėmėsi kritikai ir kūrinių perpardavinėtojai. Šiandien situacija yra dar kitokia. Pirmuoju – mėgėjiškos rinkos – atveju pirkėjas mėgaujasi gauta nauda, pavyzdžiui, džiaugiasi pigiai nusipirkęs „didelį ir gražų“ kūrinį, tuo tarpu prestižinėje rinkoje svarbiausia yra kūrinio retumas, dėl jo įgytas išskirtinis savininko statusas visuomenėje.
Žymusis Rusijos milijardierius Romanas Abromovičius mene nieko absoliučiai nesuprato iki tol, kol nesutiko savo trečiosios žmonos Darijos Žukovos. Nuo to laiko jis įsigijo paveikslų už daugiau nei 110 mln. dolerių, o padovanojęs vieną vertingą paveikslą šiuolaikinio meno centrui gavo jo vadovo kėdę. 

Taip, šiais laikais kai kurie meno kūriniai kainuoja ne mažiau, nei juos juosiančios sienos su visomis apsaugos sistemomis. Ir tai tikrai ne kiekvieno kišenei. O štai Affordable Art Fair, tarptautinė meno mugė, skelbia, kad menas gali būti prieinamas ir įperkamas visiems. Šios mugės organizatoriai skatina žmones patiems pažinti meno pasaulį, lavinti savo skonį ir išmokti meno kūrinius rinktis ne vien pagal tai kas „perspektyvu“, o pirmiausia pagal tai, kas patinka tau pačiam.

AAF organizatorių misija susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – pristatyti jaunus, dar tik pradedančius menininkus, galerininkus, ir antroji – priartinti meną prie paprasto žmogaus. Didžiausiuose pasaulio miestuose (Niujorke, Londone, Melburne, Amsterdame, Singapūre, Honkonge ir t.t..) organizuojama AAF pritraukia tūkstančius pradedančiųjų meno kolekcionierių, kurie dar tik žengia pirmuosius žingsnius šioje srityje, bet nepalieka abejingų ir tokių žingeidžių smalsuolių kaip aš, kurie tiesiog nori pajausti šiuolaikinio meno pasaulio pulsą. Organizatoriai daug dėmesio skiria seminarams, workshop‘as, lekcijoms, skirtiems labiau pažinti meno tendencijas, rinką ir pan. Bet svarbiausias šių mugių akcentas tas, jog čia eksponuojami tik tokie kūriniai, kurių kainos svyruoja nuo 100 iki maksimalios 5000 eurų sumos. Taip demaskuojama nuostata, jog menas tėra vien turtingų žmonių privilegija. Nesvarbu, ar meno kūrinį renkiesi papuošti savo namams, ar nori pradėti kolekcionuoti – šioje mugėje laukiamas kiekvienas besidomintis menu. Kita vertus, meno kūrinio vertė visada yra neapibrėžta. Niekada negali žinoti, kada įtakingieji meno idėjų vertingumo filtravimo ekspertai ir meno rinkos formuotojai pastebės vieną ar kita menininką ir nuspręs, kad vakar tavo už 300 eurų įsigytas meno kūrinys, šiandien yra didžiausias šedevras, o jo kūrėjas –  geidžiamiausias meno aukcionų dalyvis.

Menas tiesiog nebūtų menas be „pARTty!“  – taip save pozicionuoja AAF. Todėl DJ‘us, muzikinių grupių pasirodymai, vyno/šampano degustacijos,užkandžiai, diskusijos kiemelyje po atviru dangumi iki pat vidurnakčio – šių mugių vizitinė kortelė. Nuotaika šioje mugėje tikrai išskirtinė ir tai pajaus tiek dalyvaujantys joje galerininkai, tiek kiekvienas lankytojas.

 

Romoje AAF buvo organizuota prestižiniame šiuolaikinio meno centre „Macro“, kuris įrengtas Testaccio rajone buvusios skerdyklos patalpose. Pastate palikta nemaža dalis skerdyklos atributų, o vietinis restoranėlis įrengtas kieme tarp buvusių aptvarų gyvuliams. Tai šią vietą daro dar žavesne ir unikalesne. Ir net jei Romoje lankysitės ne AAF metu, labai rekomenduoju šios vietos neaplenkti: čia nuolatos verda gyvenimas ir visada rasite ką nors, kas jus nustebins. „Macro“ – vienintelis visoje Romoje padorus šiuolaikinio meno kampelis, kuris visai nesistengia konkuruoti su istoriniu miesto veidu, tačiau be abejonės yra reikalingas ne tik patiems romiečiams, o ir daugeliui turistų, kurie bent porai valandų nori atsikvėpti nuo dievų miesto didybės. Kaip vienas galerininkas guodėsi: „In this city, I always feel so small..“

 

Dar bent trumpai norėtųsi užsiminti apie meno tendencijas, kurias galima pastebėti lankant panašias meno muges. Mano nuomone, menas kuo toliau, tuo labiau tampa populistiškesnis ir ciniškesnis. Stebint net 50-ties galerijų atstovaujamų menininkų darbus, peršasi mintis, kad šiandieninio menininko svarbiausias uždavinys – stebinti, šaipytis, prajuokinti, supykdyti, provokuoti ir pan. Į parodas šiandien patenka tik tie darbai, kurie nestokoja išskirtinių, novatoriškų idėjų. „Estetiškai gražių“ kūrinių, nepripažintų menininkų romantikos ir legendų amžius baigėsi..

 

Mūsų epochoje visos rinkodaros pajėgos bloškiamos į momentinį naujumo, pripažinimo, sėkmės įspūdį. Šiais laikas jau visai nebeturi prasmės technikos meistriškumas ir virtuoziškumas. Kūrinio vertinimo kriterijumi tampa menininko gebėjimas adekvačiai laikmečiui ir technologinėms galimybėms iliustruoti savo idėjas. Dabartinėje kapitalizmo epochoje idėja yra pagrindinė prekė bet kurioje veiklos srityje, taip pat ir meno sferoje.

 

Prasidėjus spalvotajai, žaismingajai Andy Warholo Pop Art erai, šiuolaikiniai meno kūriniai primena komiksus, spalvotas vaikų kambario dekoracijas ir tik prie reto kūrinio norisi sustoti ilgesnei kontempliacijai, pailsinti akis nuo ryškių spalvų, o mintis  – nuo „originaliųjų“ idėjų srauto… Ir tada prisimeni „Affordable Art Fair“ šūkį:

Art is about you. Are you about art?

 

 

fb-share-icon

3 komentarai apie “flashback: Affordable Art Fair @ Roma, spalio 25-28 d.

  1. Dekoju autorei uz meniskai pateikta komercine paroda:))
    Saunuole! Galeciau skaityti kasdien vietoj ziniu. Lt nes taip jausciausi keliausjanti po pasaulio meno meka ir esanti jo dalimi
    (I’m in the art”)
    Aciu
    pagarbiai
    Loreta

  2. Prisidedu prie Loretos pagyrų autorei. Lietuvoje mažai atsiranda tokių entuziastų, kurie vedini savo asmeninio smalsumo lankosi panašiose meno mugėse ir dar netingi apie jas pasidalinti savo įspūdžiais.
    Pats esu ne kartą lankęsis Affordable art fair parodose Londone, Stokholme ir galiu tik patvirtinti, kad šios mugės yra unikalios savo nuotaika, atmosfera. Prestižine laikoma Frieze meno mugė (kasmet vykstanti Londone) tikrai yra snobiškesnė, o kartu nuobodesnė. Taip pat pritariu ir dėl šiuolaikinio meno apibūdinimų, kad jame vis daugiau sarkazmo ir mažiau meistriškumo.
    Man tik klausimas pačiai autorei iškilo :) Akivaizdu, kad tas šiuolaikinis, „ciniškas”, „paviršutiniškas”, „affordable” ART IS NOT AB0UT YOU, JURGA… Tai kas tada tave traukia į tuos šiuolaikinio meno centrus, parodas, muges?

    P.S. Priimk šį klausimą labiau kaip komplimentą, o ne provokaciją ;)

  3. Gerardai, viskas kalba apie mus, o labiausia tai, kas mums nepatinka.. :) Nors tikrai nebūčiau tokia kategoriška šiuolaikinio meno atžvilgiu, esu aptikus tikrai įdomių kūrinių. Šiuolaikinis menas mane stebina (ko nepasakyčiau apie eksponatus Luvruose ir Ermitažuose), vien dėl šios priežasties verta jo „neaplenkti”. Ir būtų labai keista jei mes domėtumėmės vien tais dalykais kurie mums labai aiškūs, mieli širdžiai, atitinkančiais mūsų skonį ir t.t.. Turėtume labai komfortišką, bet nykų gyvenimą. Čia kaip ir su žmonėm, ne jau imsi ignoruoti visus tuos, su kuriais nesutampa tavo pasaulėžiūra? Manau, kad būtent ši konfrontacija, pastangos suprasti ir atrasti kažką naujo, ir veda mus į platesnio pasaulio pažinimą. Bent jau man tai yra esminė varomoji galia.

    P.s. Tiesa, įdomu, o koks menas, jūsų nuomone, yra „about me”? Mano mėgstamas E.Munch paveikslas, buvo paskutinį kartą parduotas už 120 mln. dolerių. Ar būtumėt sugalvojęs, kad šiurpą (ne vien kaina) keliantys šio norvego šedevrai, galėtų būti „about me”? :) Pirmas, o dažnai ir antras, trečias įspūdis apie žmogų gali būti klaidingas. Bet aš Jūsų komplimentą- provokaciją supratau ir priimu ;)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.