[flashback + foto:] Meno mugė ART VILNIUS’15 (1 dalis)

DSC04616

Art Vilnius’15 nupleveno su vasaros vėjais (tikėtina, kad vėtrungių-kojinaičių nurodyta kryptimi). Buvo išrinkti geriausi mugės menininkai, kas be ko, nutapyti, išgroti ar suvaidinti performansai. Buvo daug tapybos. Buvo kas sudomino labiau (pavyžiui tas vargšas, diskusijų nustekentas ant Neries krantinės kėpsantis vamzdis Gedimino pilies fone). Visko po truputį, o teksto pabaigoje laukia, tiesiogine to žodžio prasme, parodų salėje auganti K. Svirnelio sukurta beveik kvėpuojanti drabužių kaugė.

Pačioje pradžioje pasitiko „made in china” rankšluostėlių Sibiro miškas.

DSC04619

Šis darbas buvo pripažintas geriausia ArtVilnius’15 instaliacija.

Sibiras mums DSC04620iškart asocijuojasi su trėmimais, tačiau šitame kontekste į Sibirą autorius žvelgia kitu kampu. Kuo šis darbas įdomus ir kokiu kampu į Sibirą pažiūrėjo kūrinio autorius? Pateikiu šalia buvusio padėto teksto dalies laisvą vertimą iš anglų kalbos: „2014-aisiais Rusija sulaužė „Pandoros skrynios” užraktą dėl pasaulio teritorinės tvarkos, kuri buvo nustatyta po II-ojo Pasaulinio karo. Krymo aneksija sukūrė precedentą kitoms imperialistinio mąstymo šalims apsvarstyti savo galimybes ir į ekspansiją žiūrėti kaip į įmanomą bei svarstytiną variantą. Mokydamasi iš Rusijos klaidų Kryme, Kinija, nuosekliai dirbanti, bei ilgalaikė Sibiro viešnia, jau turi pakankamą kiekį žmonių, kurie yra asimiliavęsi, sudarę santuokas su vietiniais Sibiro gyventojais, auginantys vaikus, kurie kalba kiniškai ir atrodo kaip kinai. Jie dirba žemę, tvarko savo verslą ir perimą politinę kontrolę į savo rankas. Jei Sibiro dalys bus perimtos Kinijos, tai bus padaryta be kariuomenės.”

Prasklaidžius rankšluosčius ir išnirus į miško, patekome į begalę galerijų, kaip ir kasmet, pristatančų savo kūrinius. Labiau patraukusius akį pateikiu čia. Vaizdas šiuo atveju yra geriau už žodžius.

DSC04622

DSC04623

Dėmesį atkreipė Panevėžio miesto dailės galerijos judanti instaliacija. Šilkas, kuris yra toks lengvas, jog sklendžia oru. Besisukančios juostos, sujungtos iš medžiagos skiaučių suformuotų rutuliukų, tampa kūgio forma. Pakalbintos kūrėjos sakė, jog tik šilko tekstūra leidžia taip plastiškai parodyti šios medžiagos plevenimą.

DSC04624
DSC04627       DSC04630

Įstabi atrodė išpildytų intencijų (jei neklystu, liaudiškai vadinamų votais) „terra recognita” galerijos siena. Apie ką aš? Prisiminkime šventųjų paveikslus, kurie būna apkabinėti auksinėm kojelėm, širdimis, rankomis ir dar viskuo, kas tik pasveiko, pagijo po karštų maldų. Vat, tokias įprastų padėkų alternatyvas sukabino ant sieno. Akmenys vietoj brangiųjų metalų. Kur ne kur įtarpti karoliukai gali priminti rožinio daleles.

DSC04632

Taip pat kabantys akmenys ant sienos iš arti gali atrodyti kaip maži inkilai, kuriuose ir gyvena ta padėka, o gal dar tik intencija, kuri galėtų tapti išsipildžiusiu stebuklu. Žinoma, tai jau mano interpretacija. Tačiau be abejonės, tokia akmenų siena atrodo gerokai stilingiau nei rankyčių-kojyčių kratinys (arba kitų detalių, kaip pavyzdžiui lėktuvėlio, kuris yra padėka už sėkmingąjį antrojo lėktuvo Lituanica skrydį į Lietuvą. Kabo, beje šis lėktuvėlis – votas Pažaislio vienuolyne). Kitas klausimas, ar to stiliaus bažnyčioje tikintiesiems reikia. Pakalbinta galerijos vadovė pasakė, kad jie buvo padovanoję panašius votis- akmenis Bernardinų bažnyčiai. Sakė, kad kol kabėjo kaip pristatomoji paroda, tol kabėjo, o kaip baigėsi, tai nukabino nuo sienos, sukrovė į maišą ir padėjo į spintą. Tiek ir to meno. Be abejo, kai jų kabo daug, atrodo įspūdingai. Kažin ar taip būtų, jei kabėtų tik vienas, ar kad ir trys.

Kristinos Norvilaitės galerija, kuri šiaip ramiai sau tyko Užupyje, ši kartą leido šokinėti klases. Vaikai šokinėjo. Buvo ir akiai pažįstamo K. Norvilaitės stiliaus kurtų medinių dėžučių ir žinoma, tapybos darbų.

DSC04636

Vieni iš labiausiai palikusiųjų įspūdį- Ievgen Petrov darbai. Gyvai jie atrodė puikiai. Tykštančio vandens tekstūra tikroviška, purslai, rodos sudrėkina nosies galiuką. Paveikslas „Vilkai” vaizduojantis gulinčius vyrus, net nereikalaujo jokio atskiro pristatymo. Mintis pasakyta vaizdu.

DSC04644
DSC04645
DSC04646

Prancūzijos meno galerijos turėjo nenuobodų kampą. Gulinti „veltinio mumija”, paveikslai, pabrėžiantys stiklinių dangoraižių miesto atspindžius, gyvybingi veidrodėliai.

DSC04677 DSC04648
DSC04651 DSC04652

DSC04654

Žinoma, kaip reikiant atminty išliko ir Vilniaus vamzdis, kuris jau tuo metu, kai vaikštinėjau, buvo nupirktas. Veidrodinis pavaizdavimas suteikė kitoniškumo ir dviprasmiškumo, ar čia tikrai tas vamzdis? Gedimino pilies kontūras fone patvirtina, jog taip, nėra ko abejoti čia yra Vilnius.

DSC04663

Kiti autoriaus darbai ne ką prastesni. Sakyčiau įdomesni tuo, kad kasdieniai miesto vaizdai, atrodantys kaip kokybiškos nuotraukos, yra sujungti su, rodos niekaip nesusijusiomis detalėmis (pvz. kabliukais pasikabinti rūbams ir kurie atrodo kaip prikabinti, tačiau iš tikrųjų yra nutapyti).

DSC04666 DSC04664
DSC04665

Norisi išskirti Paulių Arlauską. Jo itin kruopštūs, detalizuoti darbai kvepėjo mistika, lengvumu ir šviesa. Nes jau kiek lietuvių tapytojų darbų turime, kurie šviesius ir lengvus Vilniaus barokinius bokštus perteikia tamsiai, sunkiai ir niūriau negu šiaip niūriai. Lengvumą P. Arlausko tapyboje išraiškingai parodo jo „White wind”, kuriame vėjo malūnėliai tokie grakštūs ir gracingi, kad apima pakylėtas noras linksmai straksėti šokio žingsneliu.

DSC04674
DSC04672
DSC04669
Ant raudono kilimo buvo patiekta „Reason of the war”
DSC04673

Kitoje salėje laukė smuikas iš šaunamųjų ginklų. Jis ne tik ant sienos kabėjo, juo dar ir grojo. Sakyčiau dailus frazės make love, not war performulavimas make music, not war.

DSC04678
DSC04679

Verta paskaityti ir žemiau esančio kūrinio tekstą. Tai architekto rašytas filosofinis tekstas, kuriame raktiniai žodžiai uždengti spalvotomis geometrinėmis figūrėlėmis. Vadinasi, esmę supraski kaip nori.

DSC04681

Netoliese laukė aguonų aguonų laukas, kurio skleidžiamos 60-tųjų muzikos (o paskui, kai visi įrašai paleidžiami vienu metu, tai ir kakofonijos) pasiklausyti galima prisėdus ant šiaudų.
DSC04690

Itin pralinksmino K. Svirnelio kūrybingai sukrauta drabužių kaugė, kuri naudojant jau gerai pažįstamą K. Svirnelio pripučiamų objektų techniką (prisiminkime pripučiamą „Senis Besmegenis”), įkvepia šmaikštaus gyvybingumo ir gerokai konkuruoja su stacionariais parodų objektais.

Nuotraukos Rūtos Šiugždaitės

fb-share-icon

3 komentarai apie “[flashback + foto:] Meno mugė ART VILNIUS’15 (1 dalis)

  1. Rūta, labai išsamus ir vaizdingas flashback’as. Jaučiuosi kaip pati pabuvojusi mugėje :) Dėkui!
    Beje, ar pavyko pamatyti kokį performensą? Pvz. kad ir tos pačios M.Dirsytės kuri laimėjo žiūrovų prizą?

  2. Žinoki, performansų nemačiau, tam būtų reikėję skirti papildomą dieną, kurios neturėjau. Bet nesijaučiu kažką praradus, nes mugė buvo maloniai įdomi: jei kažko vyliausi- to nebuvo, už tai buvo sudominę ‘visa kita’ – tai, ko neįmanoma prognouoti ar tikėtis :)

Komentuoti: Jurga Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.