Kai aplinkui susipietė vien gerokai įmitę ir keistokai nusiteikę britai, trumpam sutrikau. Tačiau keistumą greitai supratau – Anglijos futbolo rinktinė dar prieš valandą beveik patys sau įsimušė įvartį. Tad net ir garbieji James turėjo pasistūmėti į naktį, kad tik neduokdie kas nors liktų nepamatęs futbolo.

Nežinau kokias ten injekcijas darosi Tim Booth, bet palyginus su kitais džeimsais jis mažų mažiausiai atrodo už juos dvigubai jaunesnis. O laikysena, judesiai ir balso skaidrumas byloja apie kažkokią ateivišką šio daininko kilmę. Nepaisant mano kontempliacijų apie Tim Booth genetiką, aš kaip ir dar 499 žmonės (nes daugiau neįleido) įkaitęs po futbolo rungtynių atsidaviau tai paprastai, autentiškai ir tikrai muzikai, kurią daro James.

Nors šita grupė puikiausiai groja didelėms auditorijoms, šį kartą jie pateko į mano supratimo apie koncertus formatą ir grojo beveik namų salygomis: daug jaukaus bendravimo su publika, juokų, suklydimų, pasitaisymų, komentarų ir bendro dainavimo kartu. Tad praleisti renginį, kuriame Tim Booth ir jo komanda yra fiziškai ranka pasiekiami būtų buvęs griekas.

Pati koncerto pradžia ir nuostabi nauja šviežia Dust Motes iš būsimo albumo The Morning After

httpvh://www.youtube.com/watch?v=BPbiNEhXyvA

Šių metų pradžioje jie išleido mielą septynių dainų minialbumą The Night Before, o rupjūtyje žada išleisti ir visavertį darbą. Tad intymus mažas koncertas kukliausioje Oxford Academy salytėje grupei buvo geras būdas išbandyti visiškai naujus kūrinius, juolab kad vasarą grupė bus aktyvi festivaliuose. Ir kas smagiausia, šį vakarą nauji kūriniai patiko tiek jiems patiems, tiek ir mums, labai jau išrankiems (ha, ha) melomanams.

Stipriausias įspūdis tas, kad ne kasdien tenka dalyvauti beveik „jam“ sesijoje, kur mylima grupė dar tik ieško savo naujų dainų skambesio. Gal nepašoksi ir neparėkausi „ei, pagrokit Sit Down“, bet pamatyti kaip scenoje gimsta nauja daina yra retas reikalas. Juolab yra įprasta, kad net ir bisai tokių atlikėjų pasirodymuose yra suplanuoti. Šį kartą buvo kitaip – patys rinkomės iš keturių pasiūlytų dainų ir išsirinkome „Sometimes“. Prisiprašėme patys – bene dešimt minučių patiems teko traukti priedainį, kol Tim Booth šypsojosi žibino savo akis į mūsų pusę.

Dar viena nauja daina Look Away iš būsimo albumo The Morning After:

httpvh://www.youtube.com/watch?v=fDAHV_X6Pso

Dar džiaugiausi, kad James grojanti jau viš dvidešimt metų (vistiek nesuprantu kokias injekcijas darosi Tim Booth) šiais laikais padaro tokių dainų, kurios drąsiai vejasi etaloninius jų albumus Seven ar Laid. Tad tie, kam ši grupė yra bent kiek prie širdies paklausykite naujųjų Ten Below ar It‘s Hot. Joms užgrojus šveičiau į šoną savo garso įrašo įrangą ir atsidaviau smagumui.

Įspūdį papildė ir kitokie senų dainų perdariniai: Tomorrow ir She Is A Star buvo neįprastai trankios, o pailsėjau per Sound ir Out To Get You. Vis dar tebeskamba švelnus pastarosios trimitas.

Puikiai, tad tie, kam nuskils proga pamatyti James kokiame nors festivalyje, šūktelėkite mano linkėjimus.