Franz Ferdinand kol kas išlieka ta grupe, kurios naujų įrašų laukiu ir laukiu be baimės, kad galiu nusivilti. Kol kas sulaukta tik „piratiškų“ namų darbelių, bet ir be lankstinuko galima įspūdį susidaryti.
Žinoma, sudėtinga išlikti toje viršūnėje, į kurią kasdien atsiranda keli pundai naujų kopėjų, bet FF daug neeksperimentuoja ir atsišaudo senais šoviniais įpildami šiek tiek šių laikų parako.
„Tonight: Franz Ferdinand“ – dvylika naujų dainų ant seno indie rokinio pagrindo, bet su daug daugiau elektronikos. Išliko ir tas, taip mano mėgiamas, „la lala lalaaa“, ir energetinis užtaisas, ir linksmumas, ir nestandartinės aranžuotės. Kas naujo? Kaip minėjau – elektronika: sintezuoti efektai, kompiuterizuoti mušamieji neperpildo, bet puikiai papildo gitarines ir vokalines partijas ir daro didelį atotrūkį nuo standartinio gitarinio roko, bet, mano manymu, FF tai tinka. Skamba ŠVIEŽIAI, naujai ir daug šokliau, nei iki tol. Muse vėl turės pavyzdį, kaip galima roką kurti diskotekoms, o prisiekę rokeriai turės pagrindą piktintis, kad FF nupopsėjo.
Albumas be priekaištų vientisas ir klausosi be noro išimt iš grotuvo. Iš bendro konteksto iškrenta tik aštuonių minučių trukmės „Lucid Dreams“, kuris koncertų metu puikiai tiks FF improvizacijoms, bet albume tokio klubinio eksperimento norėtųsi nebent disko pabaigoje. Minėtas „Lucid Dreams“ yra lyg perėjimas į kitą ritmą: po savęs pateikia dvi lyriškas balades: pop stiliaus „Dream Again“ bei gražutę akustinę „Katherine Kiss Me“ sulig kuria ir baigiasi FF pasirodymas „šiąnakt“.
[youtube uqJRnopvVIU]
Ulysses
Bisai ir dar kartą paklausom kol kas labiausiai patinkančias „Bite Hard“ (valsiškos pradžios kaubojiškas gabalas) ir „Live Alone“ (totalus bumčikas, bet veža gerai).
FF nusilenkia ir šviesos užgesta, o muzika groja toliau.
p.s. Ar čia tik šitame albume, ar ir seniau FF dainavimas vietomis priminė Bremeno muzikantus?
http://www.myspace.com/franzferdinand
uu, teigiama recenzija :o
mane tai nuvylė. Ulysses – vienintelė klausoma (nors į berniukų pižamvakario klipą graudu ir pažiūrėti). kur tu girdi paraką? ritmas sulėtėjęs, būgnai „be kampo”, pirštukas į viršų nebekyla. tušti šoviniai. nežinau, aš juos nurašau pensijon kaip gražų paauglystės prisiminimą. alexas, ir tas plinka.
Į „Tonight” galima pažiūrėti keliais kampais. Viena vertus, tai kitokie Franz Ferdinad negu buvo debiutuodami, o tai puiki priežastis nusivilti, jeigu tau patinka būtent toks agresyvokas, pankiškas priėjimas prie muzikos. Kita vertus, jų muzika puikiai galima patalpinti į gero alternatyvaus vakarėlio playlist’ą ir tik klausimas ar tu vis dar vaikštai į tuos vakarėlius ar jau išaugai iš to? Man jie čia didele dalimi yra tiesiog kitokie (sakydamas tai visiškai ignoruoju jų antrą albumą, kuris per greitai praplaukė pro ausis), bet vienas dalykas išlieka – jų tiesiog malonu klausytis, nes jų muzikavimas yra tiek neįpareigojančiai laisvai ritmingas ir vežantis, kiek gali priimti nieko nereikalaudamas. Tiesiog užsistatai ir jau gerai. Debiutas yra debiutas, bet kam jį pergrojinėti – tai padarė šimtai band’ų po jų.
kažkaip nesitikiu iš šito albumo daugiau, nei buvo pirmajam:) FF tiesiog lengvo klasuymo muzika:) Pakalbėk kada pauliau.rymeiki apie Guns N’ Roses, Iron Maiden ir kitus monstriukus :))
Kitą savaitę planuoju pakalbėti apie SP (šifruokit, kaip norit), bet tai toliausia, kur šia linkme galiu nueiti :)
Smashing Pumpkins? Tuomet ir Zwan neapmiršk :P
Tai bus rubrikos nostalgija sugrįžimas, o jį patenkama tik po dešimties (filmo, albumo, knygos, etc.) gyvavimo metų :)
susiklausė skaniai, bet gan tolygiai ir pasigedau pirmykščio draivo.
Hm, o man atvirksciai, galbut tos pimykstes energijos ir maziau, bet dabar jie skamba kur kas subtiliau;)..
„kiek gali priimti nieko nereikalaudamas” – tikri fanai visuomet reikalauja, tuo jie ir skiriasi nuo paprastų klausytojų, nefano nuvilti neįmanoma. o kitokumas dar nėra kokybės rodiklis, kaip ir nėra „nu kaip lietuviškas tai visai geras filmas”. aišku, kiekvienam sava perspektyva, aš tik nustebau dėl to „parako”, nes jo užtaiso gitaras pakeitusiuose sintezatoriukuose ir pasigedau.
offca galvos pagal juos niekada nekratė, o ritmingam taurelės išlenkimui, tokie suapvalinti ritmai gal iš tiesų yra geresni, parakiškesni :) o dėl fanų.. todėl jie ir yra fanai, kad jiems patinka TAI. gi jeigu grupė padaro KĄKITO, jiems tai nebėra TAI ir todėl nėra gerai. pvz. aš dievinu Beth Orton, bet jos albumai varijuoja nuo elektronikos iki folktronikos ir pop/rock ir folk. na taip, ji kitokia, bet aš tai ir vertinu – tai, ką ji daro čia ir dabar, atsiribodamas nuo to, ką darė kažkada.
atsiribojimo taktika teisinga tuomet, kai grupė vystosi horizontaliai, o ne vertikaliai. tuomet keičiamasi tolyn/gilyn, išbandomi nauji stiliai, atrandamos naujos muzikinės idėjos, nauji saviraiškos keliai. franzų idėja yra ta pati (vien palygink Ulysses su Take Me Out), todėl su šiuo albumu jie žengė ne tolyn, o paprasčiausiai aukštyn/žemyn toje pačioje plokštumoje, mano nuomone žemyn. žinoma, praradę vienus fanus, mėgusius jų kampuotą energiją, jie atras kitus, mėgstančius sintezatorių (ko beje nelaikau jokia šviežiena, juk elektronika dabar madinga, ir būtų kaip tik keista, jei būtų jos išvengta). bet aš labiau vertinu grupes, kurių muzikos koncepcija kinta, bet fanai išlieka (nes savąjį „cinkelį” jie moka pateikti įvairiais būdais), o ne tas, kurie groja tą patį, o fanai keičiasi.
Savo cinkelį jie tikrai išlaikė – pajusčiau net pažadintas vidury nakties :)
tai gal cinkelis susapnuotas ;DDDD
(nejuokinga)
Matyt, kaip ne fanas, nesu toks jautrus „cinkelio” kiekio pasikeitimams. Mane kur kas labiau neramina naujo Whitest Boy Alive albumo skambesys. Nėra cinkelio!!! :) O gal tiesiog ne to laukiau ir dabar reikia priprasti prie naujo skambesio?
ha, čia tas kur BUS išleistas kovą? :D jei čia ne retorika, tai gal tiesiog prisijaukinti reikia. per daug į ausis nestumk, ir arba patys prilips po kiek laiko, arba cinkelis neužsicinkina.
Nežinau kada – kai gaunu į pašto dėžutę, tada, bet matyt, kad tas pats – „Rules”. Žiūrėsim, bet kuriuo atveju vienas laukiamiausių kitų metų darbų bus naujas Kings Of Convenience bandymas.
UUu. man tai yeah yeah yeahs. žiūrėsim, ar tebeklykauja.
kzn, as pirma gabala ju isgirdau nhl 05 zaisdamas, buvo tarp soundtracko imestas. buvo take me out, galvojau, kad jie nieko daugiau klausomo ir nera sukure. nesenai isgirdau ulysses, kabino. tai reikes perklausyti visa ju diskografija. taskanti grupe, man priimtinas stilius :)