Anonsai

Kinas

Kultūra (kt.)

Muzika

Naujienų apžvalga

Pradžia » Albumai, Muzika

G.eriausi 2009 metų albumai [pagal offca]

Parašė offca Data: Sausis 11, 2010 – 10:50Komentarų: 17

Taigis, pristatau dar keletą praeitų metų popsiškosios muzikos albumų užvadinimu „geriausieji“. Kodėl mano geriausieji tokie labai jau visi saldūs, romantiški, popsiški ir tik šiek tiek indie, mažai rock, visiškai be metal? Ogi tokie buvo man 2009-ieji. Tokia ir muzika. Grožėkimės pagal abėcėlę:

Au Revoir Simone -- Still Night, Still Light

Žinot, kai klausau patinkančios muzikos, ji veik visada būna darni. Ta prasme, man turi derėti muzika ir žodžiai, turi papildyti vienas kitą. Au Revoir Simone trečiasis albumas „Still Night, Still Light“ yra puikus to pavyzdys elektroniniame indie pop žanre. Tai, kas primena gražiausius Frou Frou, Ladytron, Camera Obscura momentus, kuriuos su kompiuteriniais vargonėliais galima be baimės leisti po bažnyčios skliautais. Taip, albumas kiek vienodas ir į pabaigą vietomis prailgsta, bet „Shadows“ ir „Another Likely Story“ yra grožio etalonas.

Au Revoir Simone – Shadows

http://www.myspace.com/aurevoirsimone

David Arthur Brown -- Teenage Summer Days

Je je, tai Brazzaville lyderio solinis albumas. Nieko jame stebuklingo. Jei girdėjai bent vieną Brazzaville albumą, galima sakyti, kad girdėjai viską, taip pat ir “Teenage Summer Days”. Bet tai man netrukdo šį grožį dėti prie geriausiųjų, ypač kai ne pirmi metai analogiška situacija vyksta su tomis pačiomis klumpėmis grojančiu Animal Collective.


David Arthur Brown -- Girl From Vladivostok

http://www.myspace.com/davidarthurbrown

Delorean -- Ayrton Senna (Bonus Track Version) -- EP

Grupė, kuri pasirodė ir 2009-ųjų lietuviškajame festivalyje B2G, pagaliau išleido superinį nuotaikingą EP, kuris sukosi visą vasarą. Keturi nauji garso takeliai parodo, kad ketveriukė išlindo iš uždaro rato, išgavo naujų nuotaikų, tačiau neprarasdama senojo skambesio sukalė šokliausią šių metų EP, po kurio Franz Ferdinand, The Big Pink ir The XX turėtų tik trinti rankomis, kad ateities žvaigždės ėmėsi jų kūrinių remiksavimo.


Delorean -- Moonson

http://www.myspace.com/deloreandanz

Donkeyboy -- Caught In A Life

Pasiūlysiu vietoj visokių La Roux, Lady Gaga, Mika, paklausyti smagaus euroviziško produkto iš Norvegijos – Donkeyboy. Skamba jis hitiškai kabinančiai jau iš pirmojo klausymo, netgi jaučiama perdėm švediška disko stiliaus įtaka, kas nėra blogai. Lydėjo jie lyg A-ha naujojo turo metu, gal  atlydės ir iki mūsų. O kol tai neaišku klausome per namų kolonėles ir vairuojant.

Donkeyboy -- Ambitions

http://www.myspace.com/donkeyboyofficial

Dub Tractor – Sorry

Daniškai elektroniškas albumas iš vieno žmogaus, Anders Remmer, rankų. Down-tempo ir ambient, kurį puikiai atskleidžia plevenantis vokalas lyg paimtas iš suomių This Empty Flow. Būtent vokalo pateikimas daro šį darbą klausomą ir nevienadieniu. Tobula nakties muzika.

Dub Tractor -- And You Are Back

http://www.myspace.com/dubtractor

Labrador -- Caleidoscope Aeroplane

Danų kompozitoriaus Flemming Borby jau trečiasis kūdikis, įrašytas Kuboje, kas ryškiai jaučiama muzikinėje albumo pusėje, bet neišstumia iš laisvo vasariško/vakariško saldaus pop skambesio. Man patinka lengvumas, su kuriuo albumas įrašytas ir kurį geba perduoti klausytojui. Be galo saldus, bet briliantas.


Labrador -- Miracle

http://www.myspace.com/labradormusic

Lake Heartbeat -- Trust In Numbers

Man atrodo tokius albumus leisti geba tik švedai. Lake Heartbeat tai toks lengvai kramtomas mišinukas iš Pacific!, Boat Club, the Embassy ir The Tough Alliance. Lyg nieko blatno, bet kai užsidedi, nusiimt nebegali. Toks mielas ir šiltas žiemą, bei gaivus vasarą audeklas, kuriuo vis maga užsikloti.


Lake Heartbeat -- Golden Chain

http://www.myspace.com/lakeheartbeat

Leonard Cohen -- Live in London

Nėra ką kalbėti, tai geriausias koncertinis albumas. Net jei nebūtų sentimentų, tai yra tobulas reikalas. Daugiau apie jį čia

Matias Aguayo -- Ay Ay Ay

Apie šitą albumą jau retas melomanas nežino. Ir teisingai, apie jį verta skalambyti. Čiliečio miksas iš vokalinių garsų, o gal kompiuterinių semplų (koks skirtumas, kai skamba pritrenkiančiai ir smagiai) įdomus ir taškas. Net jeigu tau nepatinka visuma, gali lavinti klausą bandydamas atskirti atskirus muzikos sluoksnius. Albumas, kurį verta įsigyti ir drožti drožti.

Matias Aguayo -- Rollerskate

Ólafur Arnalds -- Found Songs

Jaunutis kompozitorius iš Islandijos tapo puikiu atradimu naujosios indie klasikos plotmėj. Panašiai kaip pernai Peter Broderick, kuris paskutiniu metu ėmė užknisti dėl dažno įrašų leidimo. Arnalds taip pat nusipelno kritikos, kad ėmė leisti įrašą po įrašo, bet dėl to jo „Found Songs“ niekad netaps prastesniu. Per septynias dienas įrašytos septynios instrumentinės kompozicijos sudarytos pagrinde iš fortepijono ir violončelės su šiek tiek kompiuterinių perkusijų nuramina ir užburia. Po tokios muzikos suvoki, kad skaitmena ir liks tik skaitmena.

Ólafur Arnalds -- Day-V Lost Song

http://www.myspace.com/olafurarnalds

Pertego -- Hjarta

Labai aiškios rodyklės į Islandijos muzikinį šaltį atėjo visgi iš saulėtos Italijos, kas duoda, jau kiek pabodusiam shoageziniam postrokui, naują netikėtą atspalvį. Puikus išpildymas erdvę paimant ne tik elektrinių gitarų baltu triukšmu, bet ir vokalu, sintezatoriniais mušamaisiais, kompiuteriniais semplais. Aštuonios kompozicijos, tarp kurių tokios muzikos mėgėjas tikrai ras ne vieną šiurpinančią epinę istoriją.


Pertegò -- Summer Night Games

http://www.myspace.com/pertego

Reigning Sound -- Love and Curses

Garažinis 60-ųjų punkrokas niekada nemirs. Nemanau, kad Reigning Sound su „Love and Curses“ padarė kažkokį perversmą, bet šis albumas klausosi be priekaištų. Kiekvienas kūrinys pasakoja naują istoriją, nevienodos aranžuotės ir instrumentinės partijos į kiekvieno takelio tris minutes įdeda ir reikiamo draivo, ir leidžia pailsėti per romantiškai svajingas dainuškas. Ir svarbiausia – viskas gyva, tikra, iš širdies.

Reigning Sound – Debris (live)

http://www.myspace.com/reigningsoundfans

Silversun Pickups -- Swoon

Kiek pritemtas šis amerikiečių albumas šiame sąraše. Kai reikia juos pristatyti, aš sakau, kad Per Gessle kažkada dainavo Smashinguose, o visa grupė norėjo būt panaši į Nirvana ir tai skambėjo būtent taip, kaip dabar skamba Silversun Pickups. Roxsetiškas vokalas ir korganiška muzika su trupiniu synth, vietomis griebianti šiek tiek grunge. Visumoj klausosi puikiai ir man buvo netikėtas atradimas. (ps. bosas visame albume skamba super).


Silversun Pickups -- “Panic Switch”

http://www.myspace.com/silversunpickups

The Big Pink -- A Brief History Of Love

Stulbinantis multiinstrumentinio dueto debiutas, kurį matyt reiktų laikyti asmeniniu 2009-ųjų lyderiu. Kiek visko telpa šioje muzikoje: electro-indie-rock- noise-shoegaze-pop. Lyginti galima su The Stone Roses, The Raveonettes (arba žemiau minimais The Pains of Being Pure at Heart), Curve, The Jesus and Mary Chain, The Verve, bet turi jie tokio savitumo, kuris kabina iki gilumos. The Big Pink skamba lyg kokios religinės sektos himnai: gali su jais nesitapatinti, nesutikti, bet hipnotizuoja ir pavergia iš pirmo karto. Nenuobodžios aranžuotės, daugiasluoksnės kompozicijos -- stipri muzika tinkanti bet kur, bet kada.

The Big Pink -- Dominos

http://www.myspace.com/musicfromthebigpink

The Pains Of Being Pure At Heart -- The Pains Of Being Pure At Heart (+The Pains of Being Pure at Heart -- Higher Than the Stars EP)

Vienas iš didžiausių šių metų atradimų, grojančių noise/twee pop. Bet viskas atliekama taip lengvai, kad triukšmas galvą ne įskaudina, o nuima skausmą. Lengva gitarinė muzika pagrąžinta Au Revoir Simone grožio jaunatviškomis, svajingomis vokalo partijomis ir melodingomis gitaros linijomis. Joy Division ir Jesus and Mary Chain palikimo pėdsekiai, kurie šiandien verti stovėti prieš The Raveonettes.


The Pains Of Being Pure At Heart – Young Adult Friction

http://www.myspace.com/thepainsofbeingpureatheart

Vitalic – Flashmob

Vitalic‘as vis nepaliauja manęs stebinti. Po velnių, tai grynai klubinė muzika, kokios aš nedievinu, ar bent nesugebu išklausyt viso albumo iki galo, bet kai išgirdau „Flashmob“, man -- seniui, užkilo noras eit į kokį klubą pastriksėti. Ir taip kas kart, kai tik jį užsidedu. Žinoma, „Ok Cowboy“ nebuvo prastesnis.

Vitalic -- Poison Lips

http://www.myspace.com/vitalicofficial

Ir aukščiau išvardintiesiems į kompaniją būtina prikabinti jau G. minėtus:

Fox Bat Strategy -- A Tribute To Dave Jaurequi.

Morrissey -- Years Of Refusal.

Muse -- The Resistance.

The Twillight Sad – Forget the Night Ahead.

Kashiwa Daisuke – 5 Dec.

I Monster – A Dense Swarm Of Ancient Stars.



Komentarų: 17 »

  • Smagus top’as bent jau ta prasme, kad tikrai nepanašus į šių metų kritikų vidurkį – man taip išsisukti nepavyks. Tik turiu vieną klausimą: ar buvo 2009 metais TAS vienintelis albumas. TAS, kuris ne tik geriausias iš paminėtų, bet tiesiog TAS be kurio 2009 nebūtų (2009). Tau.

  • offca says:

    Manau, kad nebuvo TO. Pergalvojus tai 2009-aisiais dažniau klausiau senesniųjų įrašų, nei 2009-ųjų. O praeiti metai pasižymejo kaip metai, per kuriuos perklausyta daugiausia albumų, bet tai ir pasako viską apie tą muziką – paklausai ir imiesi kitos, retai ties kuo apsisotji.

  • Roslas says:

    offca, na ir topas! nieko iš jo šiemet nesu klausęs. ar tu specialiai taip? pavyzdžiui, pamini the xx tik tarp kitko, bet į topą neįdedi? :)

  • offca says:

    Roslai, nespecialiai – gi nežinau ką tu klausęs :) The xx į kokį 50uką gal ir pakliūtų, bet jei jų išgirdai pora kūrinių, tai kaip ir visas albumas aiškus, o štai palygini su The Big Pink (su kurias beje XX kartu koncertuodavo) ir aišku kuris vertesnis.

  • Roslas says:

    okei, reiks patikrint, ką čia rodai.
    o kol kas būsimasis šių metų topų lyderis sukasi – Vampire Weekend

  • Rolandas says:

    The Big Pink eilinis indie ir tiek. Jokio užtaiso. Net nelyginčiau su xx. Mano du centai.

  • Taip, viskas subjektyvu. Pas mane “Big Pink” nusėdo rubrikoje “perklausyta” – kad nepamirščiau, kad išvis klausiau :) O “XX” tiesiog turi stilių. Panašiai, kaip pernai demonstravo “Fleet Foxes”. Gali sakyti perklausai dainą ir visas albumas aiškus, bet.. Ar tai blogai? Iki kito albumo tikrai ne.

  • Rolandas says:

    Štai ir kyla klausimas – ar albumas, kuriame kuriama vientisa ir išbaigta nuotaika, tampa blogesnis nei tas, kuriame mėtomasi nuo gitarinių rifų prie electro ritmo?

  • Tai čia ir yra tas subjektyvumo faktorius. Juk dažnai tiesiog patinka/nepatinka, kabina/nekabina, o paskui jau dažnai ant to pritempi ar tai vientisa, ar nuobodu :) Pvz. aš dažnai mėgstu išaukštinti projektus, kurie yra nuosekliai unikalūs. Skambesys savotiškas, tuo pačiu besikartojantis, bet tuo pačiu.. Supranti, kad tą grupę atpažintum net pažadintas vidury nakties, net jeigu išgirstum kaip jie daro “Dinamikos” koverį.

  • lukas never says:

    tas pats ir man su the big pink – visai neuzkabino. au revoir simone – ilgai kovojau su savim, kol galu gale pasilikau – tam tikrais momentais grazu ir reikia [bet ne daugiau]. delorean nusprendziau duot antra sansa, kai bus “pilnametrazis” albumas, nors jie ir catchy. matias aguayo yra idomus, bet kiek per ilgas turbut. ir kompozicijose, ir albume. vitalic’o net nedrisau po ok cowboy ir kazkokio live.
    o siaip idomus scandi-topas. tik smalsu: cia specialiai nera visur besikartojanciu vardu ar kaip?
    roslai, vampyrai jau nauja isleido, neatsilik :)

  • Roslas says:

    Lukai, Contra ir klausau ;)

  • offca says:

    Kitur besikartojanciu vardų čia nėra NEspecialiai. tiesiog tokie dalykai kaip praeitų metų Animalai, Fenixai, Grizliai yra ne mano muzika, aš jų neištveriu iki galo. Bet tai nereiškia, kad jų azlbumai niekam tikę. Čiagi grynai MANO topukas. Turiu dvd folderį “best of 09″, kuriame yra ir Florence and The Machine, Kings Of Convenience, Neco Case, Temper Trap, Wild Beasts ir kt., bet mano skonis privertė jų į 20uką netraukti.

  • lukas never says:

    roslai, uztraktavau, kad klausai 2009-uju savo topo lyderiu, sorry.
    offca, tiesiog paklausiau, tikiu, kad neissipisineji, nes beveik niekad to nedarai :)

  • offca says:

    lukai, tiesiog atsakiau. bet tikiuosi, kad dėl mano išsipisinėjimo tu juokauji

  • Linksmas topas :) Daug negirdėtų grupių. Įdomu :) O Ólafur Arnalds tikrai gut.

  • Siesta says:

    kiekviena įvardinta grupė privertė pasikapstyti giliau :) smagu, kad Muse ir Silversun Pickups paminėti, vieni iš mano favoritų.

  • offca says:

    na va, norvegiškuosiuose grammy:
    Best Newcomer: Donkeyboy – Caught in a life
    Music Video: Donkeyboy – “Ambitions”
    Hit of the Year: Donkeyboy – “Ambitions”

Komentuok.

Palik komentarą žemiau arba cituok iš savo puslapio. Taip pat gali užsisakyti komentarus RSS.

Kalbam į temą, nesikeikiam ir gerbiam vieni kitus, ok?

You can use these tags:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

This is a Gravatar-enabled weblog. To get your own globally-recognized-avatar, please register at Gravatar blog.