G.eriausi 2009 metų albumai… [paulius.rymeikis].
Kine, ar muzikoje… Dažnai gali išgirsti: “šiemet nieko gero, pernai buvo geriau”. Nenoriu sutikti. Tiesiog kasmet keli kartelę ir už tiek pat gerą darbą, kaip prieš metus, taip pat garsiai nebeploji -- nori dar geriau. Aš gi sėkmingais metais laikau tuos, po kurių kolekcija pasipildo įrašu, kurį pasiimčiau į negyvenamą salą arba trumpiau tariant -- TUO įrašu. Šiemet tokio sulaukiau. Sulaukiau ir dar 5 labai gerų, ir dar 4 gerų ir dar 3 gerų bei dar 16 rekomenduotinų. Buvo geri metai muzikai ir štai čia po truputį jos herojai:
Kings of Convenience -- Declaration of Dependence [2009]
Įrašas po kurio nusvyra rankos, susileidžia siela ir apsiverkia širdis. Norvegai Erikas ir Erlendas išsirengė nuogai, prisidengė akustinėmis gitaromis ir tiesiog garsiai pripažino, kaip jie priklauso… Kaip kiekvienas iš mūsų priklauso, nori priklausyti nuo kažko. Brandus ir subtilus darbas, kurį galima cituoti ir niuniuoti nuo A iki Z ir atgal.
2-6 vietos
Andrew Bird -- Noble Beast [2009]
Andrew Bird’o antroji banga užėjo panašiu metu, kaip ir “Animal Collective” nuo kurios jie kartu vis dar nenulipa (girdėjau, kad jų CD pardavimai pernai buvo fantastiški, nepaisant mažėjančių pardavimų bendrai ir dar gi susidubliavusios krizės). Tik jeigu “Animal’ų..” neįtikėtinas novatoriškumas po trečio albumo nebeveža, taip labai, tai Andrew vis dar sugeba užkabinti, tiek netikėtais tekstais, tiek kabinančiomis aranžuotėmis, tiek charizma. Tiesą sakant, manau, kad tai vienas tų atlikėjų, kuriuos galima mėgti-ne, bet tuo, kad tai nevertinga muzika, vargiai ar pavyktų apkaltinti.
Karen O the Kids -- Where the Wild Things Are [2009]
Greta kritikos puikiai įvertinto “Yeah Yeah Yeahs” albumo, grupės vokalistė padėjo susukti garso takelį savo ex’o filmui “Where the Wild Things Are”. Solinis, tai solinis, nors chebros čia daugiau negu grupės albume, o darbas gavosi toks, kad po “Magnolia” įsipaišo mylimiausių garso takelių top2 ir net kartais verčia pagalvoti, jog gal filmas buvo visai ir nieko. Vienžo, kaip “It’s Blitz”, tik žaismingesnis, šiltesnis ir įvairesnis. Arba tiesiog šiek tiek kitoks.
Phoenix -- Wolfgang Amadeus Phoenix [2009]
Kai prieš kelias dienas pasirodė “Phoenix” albumas “Live & Unplugged”, supratau, kad būtent tai aš įsimylėjau -- šios pop/rock elektronikos atlikimą gyvai. Bet tebūnie -- lenkiu prieš “Wolfgang Amadeus Phoenix” galvą ir trypiu kojomis, kartais iš malonumo lipdamas sienomis.
The Hidden Cameras -- Origin Orphan [2009]
Atsiprašau už (ne)tuščiažodžiavimą, bet šie kanadiečiai man padarė pop “Arcade Fire” efektą. Grupė, kuriai melodingumas -- jos DNR.
The Middle East -- The Recordings Of The Middle East [2008]
Labai netikėtas atradimas įvykęs metų pabaigoje, nors, kaip matot, oficialūs šaltiniai tegia, jog šis australų grupės albumas pasirodė dar 2008. Pasirodė ir išnyko su visa grupe, kol www kanalais išpopuliarėjo ir šio albumo EP versiją išleido JAV. Atmosferinis, liuliuojantis darbas su hipnotizuojančiom vokalinėm harmonijom. Nors prie širdies dėk.
7-10 vietos
Fever Ray -- Fever Ray [2009]
Vienas iš akivaizdžių šių metų lyderių, kuriam nereikia atskiro pristatymo.
Ludovico Einaudi -- Nightbook [2009]
Kolegos jau minėjo italą Ludovico Einaudi kalbėdami apie “Whitetree”, o man labiau užstrigo jo solinis darbas. Tai, galima sakyti, eilinis neo klasikų darbas mano tope -- po tokį (Max Richter, HERR) atrandu kone kasmet ir tai vis dar atrodo labai šviežia. Nesu girdėjęs ankstesnių Einaudi darbų, bet čia jis ne tik mėtosi nuo subtilių klavišinių lyg koks new age’eris George Winston, bet ir demonstruoja puikų ritmo jausmą, kuris vardan bendro efekto kartais pamaišomas su styginiais ir perkusija. Atrodytų, kad tokie išskirtiniai (eksperimentiniai) yra vos keli kūriniai, bet jų grožis tik todėl ir atsiskleidžia, kad yra kontrastuojantis fonas. Būtų ištisas eksperimentas -- nepamiltum.
Pure Reason Revolution -- Amor Vincit Omnia [2009]
Šiai chebrai aš dar skolingas už ankstesnį darbą, kurį pamačiau per vėlai, jog spėčiau įtraukti į kažikelintųtai metų top’ą. Per tą laiką grupė pasikeitė, tapo dar labiau elektroninė ir puikiai krenta kažkur į new prog gretas šalia vėlyvųjų “Mew”, tik su šiek tiek didesniu agresyvumu. Ambicingas “The Dark Third” bvo geresnis, bet tai ne priežastis ignoruoti “Amor Vincit Omnia”.
Wild Beasts -- Two Dancers [2009]
Pagal jų “All The Kings Men” aš lojau ir staugiau geras dvi savaites nesustodamas ir net jeigu albume trūksta panašaus lygio melodijų, tai vienas iš kelių mano šiais metais atrastų kolektyvų, kurie atsinešė savo skambesį, kurį atpažintum net pažadintas vidury nakties. Praeitų metų “Fleet Foxes” efektas. Ir… Kiekvieną kartą klausydamas žemiau esančios dainos pagalvoju apie “Mėnuo Juodaragis”.
11-13 vietos
Animal Collective -- Merriweather Post Pavilion [2009]
Tai nėra mano sielos muzika, todėl po trečio ar ketvirto jų panašaus gerumo lygio albumo pavargau, bet tai neatima iš “Merriweather Post Pavilion” galimybės patekti į dar vieną topą. Tikrai, viena originaliausių šių laikų grupių. Net jeigu į jų live’ą antrą kartą manęs nenutemptumėt.
Dredg -- The Pariah, The Parrot, The Delusion [2009]
Ambicingas ir konceptualus darbas, kuris nuguls kažkur tarp “Manic Street Preachers” best’o ir paskutinės “Smashing Pumpkins” mašinos.
Yeah Yeah Yeahs -- It’s Blitz [2009]
Dar vienas nepriekaištingas akivaizdus šių metų best of darbas, tik.. Kaip jau ir minėjau, Karen O solinis buvo arčiau sielos.
Rekomenduotini (garbingas paminėjimas):
Antony & The Johnsons -- The crying light [2009] | IAMX -- Kingdom Of Welcome Addiction (2009) | Van Morrison -- Astral Weeks- Live at the Hollywood Bowl [2009] | Bear in Heaven -- Beast Rest Forth Mouth [2009] | Bill Callahan -- Sometimes I Wish We Were An Eagle [2009] | Burial and Four Tet -- Wolf Cub and Moth [2009] | Cass McCombs -- Catacombs [2009] | Destroyer -- Bay of Pigs [2009] | Drake -- So Far Gone [2009] | Florence And The Machine -- Lungs [2009] | Noah And The Whale -- The First Days Of Spring [2009] | Terry Callier -- Hidden Conversations [2009] | The Tesla Boy EP [2009] | The XX -- XX [2009] | V.A. -- Dark Was The Night [2009] | Wilco (The Album) [2009] | Татьяна Зыкина -- Ощущение реальности [2009] | + Micachu -- “Jewellery”
liu on 
The Hidden Cameras labai daug sentimentų jaučiu :) tik šiais metais netikėtai juos pamečiau, bet matau, ir vėl teks susirasti. puiki medžiaga naujiems atradimams. dėkui už topą :)
Atradimas The Middle East. Dėkui :)
na, pauliaus meilė KoC yra senai žinoma, bet maniau, kad po trečio ar ketvirto jų panašaus gerumo lygio albumo pavargs :) matyt čia jo sielos muzika… bet o kodėl tuomet Antony & The Johnsons TIK tarp rekomenduotinų? :)
Na taip.. Panašiai, kaip pavargsti po trečio Dostojevskio romano, ketvirto P.T. Andersono filmo arba penkto susitikimo su tau artimu žmogumi :) Tiesą sakant, manau, kad antras KOC albumas buvo visa galva aukščiau už pirmąjį, o trečiasis du kart tiek už antrąjį. Esmė tame, kad pirmi albumai buvo tiesiog “smart”, su gražiais ‘ne apie mane’ lyrics’ais, o dabar jau taip nebeatrodo – panašu, kad dainuojama apie tai, kas iš tiesų dedasi galvoje ir širdyje, o ne tiesiog tai, ką reikia. O kaip sakė mano sielos dainininkė Beth Orton: if a song means something to you, it will mean something for somebody else. Todėl ir Antony sėdi tik (nors ir tai jau per daug) prie rekomenduotinų, nes puikus atlikimas yra viena, bet ar tu dainuoji apie buvimą savimi, nepripažinimą, savo vietą pasaulyje ar vibruoji apie globalinį atšilimą – du skirtingi dalykai. Kai KOC uždainuos apie branduolinę energetika, bijau, kad ir jie kris labai žemai. Kaip ten bebūtų muzika yra menas, o jis, jeigu nepaveikus, neturi prasmės. Tiesą sakant nei Animal Collective, nei panašūs neturi jokio poveikio, išskyrus tą technininį, inovatoriškumo, bet turinys pas juos… Todėl smagu kartais išsitraukus iš lentynos nusišypsot dėl įgyvendinimo, bet siela eina gerti vyno kitur.
p.s. nusikalstamai praleidau iš pradžių pirmam top’e buvusius Micachu – Matthew Herbert’o prodiusuoti pankeliai potencialiai atrodo labai įdomiai, o jau ir dabar, kai pasiskaitai apie juos, jų požiūrį į muziką negali nesižavėti. Bet čia iš tų, labiau į Animal Collective pusę.
nesuprantu, ką tu visus metus klausei? radiju kokiu? :)
pas mane bent jau ryšis ne tik su skandinavija buvo.
tu čia tuo ką nori pasakyt?
aha, puiki medžiaga, man, muzikinei neišprusėlei
haha, offca su paulium viens kitam kaip pirštu į akį :) kadangi man lyrics’ai nesemia kelių, tai visi tie seniaI pripažinti sEniai ar nuolat minimi jaunuoliai man yra tiesiog dar vienas toks pats topas su pora trejetu neapčiuoptų vardų, už kuriuos galbūt padėkosiu, kai prasiirsiu pro tas krūvas vardų, kuriuos tenka tikrint dėl godumo ir nuomonės “šie metai nebuvo ypatingi” :)
haha, Wild Beasts patikrinau iš koncertinio pasirodymo BBC studijoje. Tikrai šaunus atradimas! Naudingi tokie suminėjimai ir sugrupavimai…
Pauliau, o tu klausai “Archive”? kažkodėl galvoju, kad turėtų patikti. 2009 m. jie visai gerų darbų nuveikė. įmetu linką jų senesnio gabalo http://www.youtube.com/watch?v=0Tz1wBHcrUc
Kings of Convenience – cia naujieji Simon and Garfunkel? :)
Trux, galima sakyti ir taip, nors tavo minimųjų aš nelabai klausau – matyt trūksta aktualumo. KOC šio sulyginimo nemėgsta, kiek žinau.
Siesta, ne, dar ne.
Lukai, po to, kai metų pabaigoje pareiškei, kad atradai dvi grupes į kurių koncertus trauksi, neturi teisės kalbėti apie blogus metus :)
Pauliau, nuolat klausyti nebutina, na bet del muzikinio isprusimo zinoti reiketu. Skandinavijoj kai studijavau pries 18 metu, ten pas visus matydavau salia kokio Preslio “the best” ir Saimona su Garfunkeliu, todel visai nenustebino manes siu jaunu norvegu inspiratoriai:)
Turiu ir aš S&G best’ą, bet jau senokai nejudintas reikalas.
mano antifanišką nusiteikimą konkretaus atlikėjo(ų) atžvilgiu pakeitė kanadiečiai Timber Timbre su tokio pat pavadinimo albumu. Man asmeniškai jis turbūt truputį daugiau nei 09 geriausias. Toks underrated..
http://www.youtube.com/watch?v=-Tfw8SqeFEE
Reiks labiau panagrinėt – pirmas įspūdis labai geras, lyg koks Bon Iver grynuolis.
jo, kažkaip pirmas įspūdis geresnis nei antras. štai ką reiškia parinkta pasiūlyta daina.
sutinku :))) nors vis tiek reikia pripažinti, kad veikėjas yra vertas dėmesio.
jo, pvz. pasiūlyt paklausyt žmonai :) nors apmaudu, kad pirma tokia žadanti dainelė taip ir pasiklydo vėlesniuose santykinai tirli-pirli. neblogas reikalas, bet ne bon iver.