G.eriausi 2011 metų albumai [Ovidijus R.]

Šitas „geriausi” palaipsniui ima virsti į „dažniausiai klausyti”, bet sekant logika: jeigu dažnai klausai, tai patinka, o, jeigu patinka, tai turi savyje kažkokio apčiuopiamo gėrio. Taigi, visuma susideda iš dviejų dalių: pirmoji – tikrai klausyta ir mėgiama, tik neprivedusi iki noro pačiupinėti dizainą, antroji – privertusi ar tebeverčianti mokėti pinigėlius.

BACHELORETTE – Bachelorette [2011]

CRAFT SPELLS – Idle Labor [2011]

Žinoma, tropinis „After the Moment” nuneša toli, bet visa kita taip pat klausoma ir turi savo kokybės skonį.

httpv://www.youtube.com/watch?v=9a5v_XhoO-4

RAINBOW ARABIA – Boys And Diamonds [2011]

RED HOT CHILI PEPPERS – I’m With You [2011]

O ką, visai smagus pop albumas.

YEARS OF RICE AND SALT – Nothing Of Cities [2011]

PHIDEAUX – Snowtorch [2011]

Nesu didelis progresyvaus roko gerbėjas, bet šitas veikėjas moka šituo žanru sudominti.

httpv://www.youtube.com/watch?v=EED7UqoZi0E

SOLEY – We Sink  [2011]

Liūdnas, bet gražus reikalas. Moteriškas vokalinis indie pop albumas, tinkąs prieš mirtį. Ypač „The Sun Is Going Down”.

httpv://www.youtube.com/watch?v=5ZechZx77Pk

MEMORY TAPES – Player Piano [2011]

Elektroninių klavišų pripildyta svajinga ir tuo pačiu psichodeliška kelionė po melancholišką chillwave.

httpv://www.youtube.com/watch?v=XpOH2lWFEl8

DANGER MOUSE & DANIELE LUPPI – Rome [2011]

Su Jack White ir Norah Jones svečiuose. Gardus, lengvas foninis kąsnelis, sienų nedaužantis, be ypatingų siurprizų, vientisas, su minimalia roko doze.

httpv://www.youtube.com/watch?v=l3yAx2uCoHs

BRAIDS – Native Speaker [2011]

EMA – Past Life Martyed Saints [2011]

LARSEN & FURIOUS JANE – Dolly [2011]

Tebedalina dykai, – gražus, lengvai tamsus, bet šiltas indiepop/rock skambesys iš Danijos.

httpv://www.youtube.com/watch?v=TrRZstmyc6E

MARIACHI EL BRONX – MARIACHI EL BRONX II [2011]

Taip gavosi, kad pankai The Bronx pasuko į meksikietiško mariači dirvonus. Pankroko neliko, o angliški tekstai pasirodo čia tinka labai labai. Prieš porą metų buvo pirmas albumas, kuris į akiratį nepapuolė, o antrasis užkabino ilgam. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, banalu ir paprasta, bet spausti „stop” nesinori, nes mariači šita kompanija groja tobulai.

 httpv://www.youtube.com/watch?v=Ps3B7A0QbVs

GOTYE – Making Mirrors [2011]

Produktas iš Australijos. Muzikaliai įmantrus poproko mišinys su Stingo ir Peter Gabriel balso tembrą primenančiu vokalistu.

httpv://www.youtube.com/watch?v=8UVNT4wvIGY

KITCHIE KITCHIE KI ME O – Kitchie Kitchie Ki Me O [2011]

CANDYE KANE – Sister Vagabond (2011)
Bliuzas, šiek tiek country ir daug didžiosios didelės moters vokalo.

httpv://www.youtube.com/watch?v=k4qxcdv05IU

PALLERS – The Sea Of Memories [2011]

Dar nuo 2008-ųjų lauktas švedų albumas (kai ausyse sukosi „Humdrum”) nenuvylė: šaltos elektroninės bangos gūsis skleidžia melancholiją užtikrintai.

httpv://www.youtube.com/watch?v=S1F0xkR66mQ

NOEL GALLAGHER’S HIGH FLYING BIRDS – Noel Gallagher’s High Flying Birds [2011]

AZARI & III – Azari & III [2011]
Kiek daugoka nereikalingų vokalinių partijų, bet tai tobulas GusGus’ų “apšildytojas”.

httpv://www.youtube.com/watch?v=c7KnAPMSreU

EINAR STRAY – Chiaroscuro [2011]

WILD BEASTS – Smother [2011]

Kaip ten kas ką besakytų, Wild Beasts šitame albume man skamba gražiausiai ir klausomiausiai.

httpv://www.youtube.com/watch?v=qUJYqhKZrwA

APPARAT – The Devil’s Walk [2011]

13 & GOD – Own Your Ghost [2011]

Nuomonė nepasikeitė: „vientisas albumas, prašantis ne vienos perklausos ir sulig kiekviena neprarandantis savo gilumo.”

REGINA – Soita Mulle [2011]

BAXTER DURY – Happy Soup [2011]

Čia rasite tokius paprastus, bet stebuklingus moteriškus „titiritiri titiri ti” ir „papapapa pa papa”, kuriems galima pritarti dar net neįpusėjus kūriniui.

httpv://www.youtube.com/watch?v=gn-afFAgIFs

VINICIUS CANTUÁRIA & BILL FRISELL – Lágrimas Mexicana [2011]

Frisellio elektrinė gitara ir ja išgaunami efektai duoda albumui šiuolaikiško įmantrumo, nutolina nuo tradicinio lotyniško skambesio, kuriam atstovauja brazilo akustinė gitara, perkusijos ir gaivus baritonas. Rezultatas — nuostabus, įdomus, lengvas, vasariškas albumas, tinkantis klausyti tiek dulkinoje patalpoje, tiek vėjuotame pajūry, palydint saulę.

THE WEEKND – House of Balloons [2011]

Brandus įrašas. Net nesinori vadinti mixtape’u. Padarytas skaniai ir lipniai – nuo dūšios atsiplėšti nenori.

httpv://www.youtube.com/watch?v=5TAko3RH0bk

JAY-Z / KANYE WEST – Watch the Throne  [2011]

2in1 neperšoko pernykščio „My Beautiful Dark Twisted Fantasy”, bet išlaikė tą patį lygį, kas man, kaip mažam hip-hopo gerbėjui, yra daug.

httpv://www.youtube.com/watch?v=SPqST0S22js

MIKAEL SIMPSON – Noget Laant Noget Blaat [2011]

Melancholiška lengva pop muzika daniškais tekstais, kurių nė velnio nesupranti, bet nuoširdumas liejasi čia per kraštus. Būtinai paklausykit „Hvor Lander Du” – kažkada taip virkdė kent.

httpv://www.youtube.com/watch?v=-GLmpDPxoUg

WOODEN SHJIPS – West [2011]

Hipnotizuojančios ritmikos fūzuotos garažų gitaros, archajiški sintezatoriai ir kiek apsinešęs vokalas, primenantis amžinatilsį Morrisoną ir “Riders on the Storm”, nuneša ir į senus Laukinius Vakarus, ir į šiandienines dykvietes, kur tarp griuvėsių sklando praeities šmėklų balsai.

Vertė (prašosi) papurtyti PayPalą ir kraditkes:

IRON & WINE – Kiss Each Other Clean [2011]

THE PAINS OF BEING PURE AT HEART – Belong [2011]

NIVA – Feverish Dreams EP [2011]

SEAN NICHOLAS SAVAGE “Movin’ Up In Society” [2010]

Vienintelis iš čia esančiųjų datuojamas 2010-aisiais. Mano dienų darytojas.

KING CREOSOTE & JON HOPKINS – Diamond Mine [2011]

Gražus, ramus, romantiškas darbas, nukeliantis į Škotijos kaimelių gilumas. Intymus King Creosote vokalas puikiai dera su minimalistine svajinga elektronika, gyvų instrumentų partijomis ir moterišku pritarimu. Iš albumo dvelkianti ramybė ir nuoširdumas turėtų nepalikti abejingų.

THE GOLDEN FILTER – Syndromes EP [2011]

Pats garso takelis neturi silpnų vietų. Visi kūriniai savo vietose ir aukštame lygyje. Nors ilgiausiasis “Shake” savo tranc(z)iniu priedu kiek iškrenta iš bendro konteksto, bet kaip ir trumputis instrumentinis “Wörk” skamba teatrališkai ir vizualiai. Vokalinės kompozicijos, ypač “Mother” ir “Kill Me” įsiurbia tamsia, melancholiška atmosfera, kur sintezatoriai ir kompiuteriniai efektai skamba tikrai ne prasčiau nei pas James Blake.

JOSH T. PEARSON – Last of the Country Gentlemen [2011]

Akustinė gitara ir trupinėliai styginių su Leonardo Coheno vertais tekstais, neypatingu vokalu, bet kiek jame ašaras spaudžiančio jausmo ir intymumo. Čia jau ne muzika, čia – poezija.

And you’re the guiding light for which I live and I have nothing else that I could give and so I sing to you my song 
And no, it’s not an excuse when I confess my love to you
And say I’m sorry with a song.

httpv://www.youtube.com/watch?v=vbKpTM2-y_g

ANE BRUN – It All Starts With One [2011]

Atrodo, ji visada panašiai skambėjo, bet čia Ane Brun, manau, pasiekė savo apogėjų — ji niekada nebuvo tokia trapi ir stipri vienu metu, intymi, paslaptinga ir atvira, šalta ir niūroka.

SIVERT HØYEM – Long Slow Distance [2011]

Ketvirtasis Siverto solinis darbas. Kaip jis pats sako, tai kol kas pats eksperimentiškiausias jo albumas, kuriame girdima black metal, industrial noise, krautrocko ir prancūziškos pop muzikos įtaka, ir nesvarbu, kad viskas įdainuota angliškais tekstais — “Long Slow Distance” kupinas norvegiško identiteto.

THE JEZABELS – Prisoner [2011]

Indieroko šedevras iš Australijos. Vokalistės energija ir balso panašumas į Kate Bush ir PJ Harvey miksą veža, o dar labiau – vokalo oktavų diapazonas ir mušamųjų partijos. O visumoje tai stiprus ir daug jėgų suteikiantis įrašas.

httpv://www.youtube.com/watch?v=IvCr1UAcPc4

RAPHAEL SAADIQ – Stone Rollin’ [2011]

Dešimties kūrinių ritmiško soulo fone galima prigaudyti ir džiazo, ir bliuzo, ir rokenroliško funko, kurie nuneša į šeštąjį-septintąjį dešimtmetį, kurį atstovauja akiniuoti moksliukai albumo viršelyje, bet “Stone Rollin’” nedvelkia naftalinu.

FREDRIK – Flora [2011]

„Flora“ muzika nėra bežadė. Visais tais ūkavimais ir šlamesiais elektroniname postrokiniame folko brūzgyne trijulės išgaunamas skambesys atrodo kaip augalų (trifidų) skleidžiami garsai. Lyg ne muzikos instrumentai būtų panaudoti: albume skambantis citros, švilpukų, senų sintezatorių, elektrinių ir akustinių gitarų, lamelofonų, balalaikos, violončelės, kalimbos, medinių plaktukų, vėjais švilpaujančių laukų, neatpažįstamų stiklinių objektų perkusijos miksas skamba lyg natūralios, laukinės gamtos, floros, skleidžiamų garsų dokumentika, papildyta mistinių būtybių nežemiškais balsais.

httpv://www.youtube.com/watch?v=LPcsMWXIwQg&feature=player_embedded

JULIANNA BARWICK – The Magic Place [2011]

Julianna Barwick puikiai nuramina, nuneša ir, kiek luktelėjus, tai vienur, tai kitur pateikia tokių magiškų momentų, kad rodos tuoj įtikėsi suokiančiais angelais.

GUSGUS – Arabian Horse [2011]

Niekur nebėgdami nuo savo, prieš niolika metų pradėto, ledinės elektronikos stiliaus, GusGus’ai pateikia dešimties kūrinių porciją, kurioje žemi dažniai veda iš proto. “Arabian Horse” nuo pirmojo kūrinio nuneša į stalaktitais apaugusias olas ir įkalina ten visai valandai. Šalta, tamsi gūduma ir tuneliai, kuriais klaidžioja pagalbos šaukiantys bet nesusitinkantys vyriškis ir moteriškė.

CASCADEUR – The Human Octopus [2011]

Nežinia keliasdešimt kartų suktas albumas laimi šio sąrašo pirmąją vietą. Nepristatytas G. jis liko dėl neapčiuopiamumo, nesupratimo su kuo palyginti ir nežinojimo, iš kurios pusės prieiti. Nežinau ir dabar. Tai hipnotizuojanti, nepaprasto grožio muzika ir vokalas, verčiantys kartu su atlikėju pasiduoti jo kartojamų žodžių ritmui. Cascadeur – tai vieno žmogaus, prancūzo, Alexandre’o Longo, projektas, kuriame dainos liejasi suprantama anglų kalba. Fortepijono pagrindas, įvairūs skambaliukai, styginiai, elektroniniai mušamieji, dar kokie tai efektai su daug daug vokalinių reikalų – nuo solo iki vaikų choro. Kompozicijos daugiasluoksnės, puikios aranžuotės, ašarą spaudžianti melancholiška nuotaika, lyg ne šio pasaulio garso takelis su ateivišku raudojimu, skirtas pasibaigusio mūsojo pasaulio griuvėsiams. Žinoma, visi tie žaidimai su veido slėpimu po kaskadininko kauke atsiduoda praėjusio amžiaus fokusais, bet albumo rezultatas dėl to nesuprastėja.

httpv://www.youtube.com/watch?v=0c37dhvVYCE&feature=youtu.be

httpv://www.youtube.com/watch?v=TR7bU0JaSpM&feature=related

httpv://www.youtube.com/watch?v=yNzKIWjSNmA&feature=related

http://www.myspace.com/cascadeur
http://www.cascadeursound.com/#/home
http://www.facebook.com/cascadeursound
http://www.twitter.com/cascadeursound
http://www.youtube.com/cascadeursound
http://www.last.fm/music/cascadeur
http://www.ilike.com/artist/Cascadeur

ps. Žinoma, viskas subjektyvu.

fb-share-icon

2 komentarai apie “G.eriausi 2011 metų albumai [Ovidijus R.]

  1. Puiki apžvalga, išrinkti išties neblogi.

    THE JEZABELS – sudomino, o Memory Tapes – mmM. Ausiai be galo puikūs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.