Dar vieni metai geros muzikos, kurios netikėtai buvo net per daug, tad nebuvo kada nusivilti tais, iš kurių nemaža tikėtasi. Geros muzikos buvo tiek, jog į metų pabaigą ėmėsi jaustis nuovargis ir jau nesinorėjo klausytis nieko naujo. Tad su didžiausiu malonumu spjoviau į visus topus ir n ten minimų, bet dar neklausytų albumų. Imsiuosi jų atsiradus ūpui.
Tad primetęs, kas dažniausiai sukosi 2012-aisiais mano ausyse, kas jau guli lentynoje arba įdėta laukia „norų krepšelyje”, postinu asmeninį subjektyvų sąrašėlį abėcėlės tvarka. Šįkart saikingai – tik dvidešimt pavadinimų:
ALABAMA SHAKES – Boys & Girls (2012)
Kai seni marškiniai ištraukiami į dienos šviesą, atsiranda tokia muzika. Bliuzas, soul, amerikietiškas rokas ir gyvas švarus skambesys. Jeigu garse būtų daugiau purvo, drąsiai galėtum teigti, jog albumas įrašytas prieš kokį 40 metų. Kvarteto debiutas. Norisi tikėtis, kad toliau bus dar geriau, nors man ir taip tinka. Winehouse kada nors skambėjo taip?
httpv://www.youtube.com/watch?v=Le-3MIBxQTw
ANNA VON HAUSSWOLFF – Ceremony (2012)
Neypatingai dažnai suktas albumas, bet kaskart gebantis suvirpinti gilumas. Daugiau…
BEACH HOUSE – Bloom (2012)
Amerikiečiai panašūs į ankstesnius save, tačiau „Bloom” mano ausyse suskambo kaip labiausiai išgrynintas, subrandintas, nusistovėjęs darbas, kurį pagaliau noriu turėti ir klausyti, klausyti.
httpv://www.youtube.com/watch?v=BfzFVbkutFE
CHROMATICS – Kill For Love (2012)
Filmas, kurį norisi žiūrėti kaskart atslinkus tamsiajam paros metui. Romantika, kertanti į širdį iš svajonių, sintezatorių, pop muzikos, echoluotų gitarų ir saldainiškai skanaus vokalo.
httpv://www.youtube.com/watch?v=rSycSBYHitc&list=PLFE9AA45350FD5528&index=1
DRIEZHAS – Gonija (2012)
Neabejotinai geriausias lietuviškas albumas. Daugiau…
EXITMUSIC – Passage (2012)
JJ72 sugrįžo sigurros’iškai portishead’iniame amplua. Šitas epiškas atmosferinis reikalas turi tiek jėgos, jog klausydamas matai vaizdus. Kada nors prie progos norintiems papasakosiu, ką matau klausydamas „Passage”. Oi, kalbos būtų valandoms.
httpv://www.youtube.com/watch?v=fmtcrv2ImF4
GRIMES – Visions (2012)
Ką čia bepridėsi. Metų albumu (ne man vienam) tapo dar metų pradžioje. Daugiau…
HALLS – Ark (2012)
Šiemet lyg specialiai, matyt prieš pasaulio pabaigą, į ausis papuolė ne vienas toks liturginio, bažnytinio skambesio įrašas. „Ark” išsiskiria savo chorališkumu, nors choro norėtųsi daugiau. Visumoje tai nepaprasta muzika sielai, besilygiuojanti į pernykštį Cascadeur širdaspaudį.
httpv://www.youtube.com/watch?v=Xy_KOLkCtUY
HOT CHIP – In Our Heads (2012)
Hot Chip vėl išleido klausomą albumą. Šiemet tokio minkšto synthpop žanre šitas suėjo smagiausiai. Linksmas, smagus, nerūpestingas, šoklus, nepretenzingas, primenantis geriausius Cut Copy momentus.
httpv://www.youtube.com/watch?v=sZgUOiwOuC0
IFWE – Вся моя радость (2012)
Yra kas pasakytų, jog su šituo albumu užknisau – ir tikrai greičiausiai tai būtų daugiausia kartų prasuktas diskas. Svajotojams nuo svajotojų. Daugiau…
JESSIE WARE – Devotion (2012)
„Už “Wildest Moments” ir “110%” pakimbama iš pirmo karto, o likusios kompozicijos nors ir ne tokios hitiškos, tačiau netrunki pagauti save niūniuojantį ir pritariantį Ware vokalui, vietomis suskambančiu Adele, W. Houston, Sade ar Tracey Thorn gaidomis. Nepriekaištingai prodiuserių nublizgintas, širdžiai skirtas dainingas pop albumas, po kurio Lana Del Rey su savo debiutiniu sėda visiškai.” Gaila, jog nelaimėjo „Mercury”. Taip, Alt-J įmantresnis, bet šita man mielesnė.
httpv://www.youtube.com/watch?v=DwjFCOkAFzk
JULIA HOLTER – Ekstasis (2012)
Po „Ekstasis”, kaip ir po Bachelorette „Bachelorette”, vis sakau, jog tai yra kelias, kuriuo turėtų sukti vienose rogėse užsisėdėję dinozaurai. Šiuo atveju turiu omenyje Enya. Dėl balso panašumo ir keltiškų motyvų. O visumoje – žiauriai gaivus albumas, dainingas, melodingas, svajingas ir tuo pačiu sudėtingas. Iš pirmų poros kartų perprasti nepavyko, bet kai įsivažiavau, tai jau atsižadėti nebežadu.
httpv://www.youtube.com/watch?v=13giBN6Un6g
LEONARD COHEN – Old Ideas (2012)
Senos melancholiškojo bardo idėjos, kurių dar niekas neperspjovė. Gali klausytis, gali tiesiog tekstus skaityti. Abu variantai tinkami. Branda, ramybė, kokybė ir poezija. Kai pavargsti nuo pasaulio gaudesio, nėra nieko tinkamiau kaip L. C. Amen.
httpv://www.youtube.com/watch?v=-6Vt1f-kvGs
LOST IN THE TREES – A Church That Fits Our (2012)
Nuostabus klasikinės muzikos ir indie folk/rock mišinys. Daugiau…
NENEH CHERRY & THE THINGS – The Cherry Thing (2012)
Kaskart, kai užsidedu šitą, sakau „O, Viešpatie, jei tu esi, tu esi Neneh Cherry, o tavo dvasia yra The Things”. Britiškai norvegiškai švediškas kūdikis su saujomis ekspresyvaus eksperimentinio džiazavimo, kuriame saksofonas pasimyli su Viešpate visoje kamasutros skalėje: nuo lengvų pakštelėjimų į lūpas iki grubaus analo.
httpv://www.youtube.com/watch?v=hpXGIPv29QE
PERFUME GENIUS – Put Your Back N 2 It (2012)
Mano metų ašarotasis nusiraminimo takelis. Daugiau…
ROBERT GLASPER EXPERIMENT – Black Radio (2012)
Metų audiofilinis įrašas. Sulauki tamsos, išjungi šviesas ir sėdi koncerte. Daugiau…
SLEIGH BELLS – Reign Of Terror (2012)
Grupė, kurios muzikoje iš pirmo žvilgsnio atrodo visko per daug: sluoksnių, stilių, triukšmo, džeržgesio, klyksmo, bet ilgainiui prisigaudai tokių momentų, iššifruoji sluoksnius ir Sleigh Bells virsta ypatinga, vežančia pop muzika. Labai stipru.
httpv://www.youtube.com/watch?v=g0_BlUbGBSo
STEVE KILBEY & MARTIN KENNEDY – White Magic (2011)
Vienintelis iš 2011-ųjų. Tik šiais metais užtiktas ir visus metus brandintas, bet taip detaliau ir nepristatytas albumas. Neslėpsiu, jog The Church dievinu ir iki šiol laikau viena labiausiai neįvertintų grupių. Taip, ji paskutiniu metu kiek spekuliuoja legendiniu šleifu, bet šis bendras, jau antrasis, The Church lyderio ir Martino Kennedy darbas yra visai kas kita. Tai yra pavyzdys muzikos, kuri niekada nepasens. Pirmą kartą klausai ir girdi profesionalų klasikinį, ramybe alsuojantį, hipnotizuojantį albumą. Jokių modernių blizgučių – tik aukščiausios prabos laiko patikrinta muzika, prilydyta prie Kilbey balso tembro ir lyrikos.
TINDERSTICKS – The Something Rain (2012)
Niekas Stuart Staples balse nepakito. Jis gali virkdyti pagal kokią nori muziką, neretai taip ir darydavo, bet čia ir muzika tokia, kad pagal ją ir be Staples’o tembro gali mistifikuotis, tad kai vienas užeina ant kitos, rezultatas viršija lūkesčius. Mano nuomone, tai brandžiausias Tindersticks’ų darbas.
httpv://www.youtube.com/watch?v=5v1eFVOj4is
————————————————————————————————-
Dar šiek tie nustebinusių, bet piniginės nepatuštinusių:
Alt-J – An Awesome Wave (2012) | A Place To Bury Strangers – Worship (2012) | Beth Jeans Houghton & the Hooves of Destiny – Yours Truly, Cellophane Nose (2012) | Bobby Womack – The Bravest Man In The Universe (2012) | Chairlift – Something (2012) | Choir Of Young Believers – Rhine Gold (2012) | Dead Skeletons – Dead Magick (2011) | Echo Lake – Wild Peace (2012) | iamamiwhoami – Kin (2012) | James Iha – Look To The Sky (2012) | Kindness – World, You Need a Change of Mind (2012) | Mark Lanegan Band – Blues Funeral (2012) | Porcelain Raft – Strange Weekend (2012) | Purity Ring – Shrines (2012) | R.Kelly – Write Me Back (2012) | Retro Stefson – Retro Stefson (2012) | Shearwater – Animal Joy (2012) | Stagnant Pools– Temporary Room (2012) | Susanne Sundfør – The Silicone Veil (2012) | The Hives – Lex Hives (2012) | The Men – Open Your Heart (2012) | Thieving Irons – Behold, This Dreamer! (2012).
o kur Saint Etienne „Words and Music by Saint Etienne”? Crystal Castles (III)? Ar Niki and Dove „Instinct”?
Crystal Castles (III) – delete, kiti du išmėsinėti dar guli harde.
Visko, manau, nesukiši, pas mane StE irgi netilps, bet garsiai jie skamba labai gerai. Iki patekimo, jaučiu, pritrūko nors poros kompozicijų, kurias įsiminčiau.
Geruliai, tris jau pajamiau visu neisklauses. Gaila kad metu begy ne visi apzvelgti. Dar gailiau del lietuvisku albumu. Toks jausmas kad pirataujama tik lietuvoj. Jeigu niekas nenuripins albumo tai liaudis ir liks negirdeje. Tai ka bekalbet apie pirkima. Kada subres musu atlikiejai ir duos paklausyti bet kokiu budu albumo, kad apsispresti vertas jis kapeiku ar nevertas?
Yra tiesos dėl LT atlikėjų. Daugumai nereikia, kad jų įrašų klausytų. Štai šypsojausi, kai pamačiau Palubenkos albumą MAMA nominacijose. Kiek žmonių jį girdėję? Ne Palubenką, bet albumą? Kur negirdėję gali paklausyti internete? Gi nebe tie laikai, kai eini į pardę ir stovi su ausinėmis valandą. Juolab ne tie laikai, kad pirktum prieš tai nepaklausęs legaliais ar nelegaliais kanalais.
Juokingas priekaištas. O jums nėra jausmo, kad gudručių šalyje Lietuvoje albumai nebeleidžiami :) Nes paklausyti tai kokios problemos – eik į iTunes, klausyk pirmas 1:30 ar ten kiek kiekvienos Palubenko albumo dainos, ir apsispręsk. Arba eik į Palubenkos Soundcloud kur yra 4 albumo gabalai + 3 bonus trackai. Žodžiu, laikas priekaištautojui pačiam subręsti :) Ovidijus R irgi aiškiai nusišnekėjo su savo neva retorinėm pasakom apie ausines ir parduotuves, gaila… Aš jau nekalbu apie mmpsuf kurie albumą atidavė šiai vagių kartai / šaliai, nors kokių bent jau 1000 parduotų kopijų buvo verti).
Man regis svarbus momentas Ovidijaus komentare buvo „nebe tie laikai”. Nes, aišku, galima susirasti, perklausyti, etc., bet kai yra ranka pasiekiamų dalykų (ir net iki jų daugelio nesuspėji normaliai prieiti), tai praignorini tuos, kuriems reikia kopėčių. Man tai šiais laikais atrodo priimtinas tik variantas, jog atsisiunčiu ką noriu, sumoku už ką noriu. galima sakyti, jog tai neveiktų, bet kam svaigti, jeigu niekas to nedaro, neprotina žmonių šią prasme? mmpsuf už expeditors davė galimybę „Donate”, tai ir pasinaudojau, nes maniau, jog verta. Bet visada galima ignoruoti realybę ir pykti ant vagių, kurie neremia atlikėjų ir užsimerkus verst juos eit į parduotuvę ir pirkt neišpakuotus CD. Arba galima prabusti.
Pauliau, pirmas dalykas atkreipiu dėmesį, kad Karaulas savo komentare rašo „duos paklausyti BET KOKIU BŪDU albumo”. Atsakymas į tai – faktai, kad šiemet tikrai nemažai Lietuvos atlikėjų per 2012 „subrendo” ir SUSIDĖJO MUZIKOS paklausymui ar į Bandcampą, ar į iTunes ar net Spotify (t.y. visur). Kodėl čia yra „kopečios”, o pvz torentai jau išeina – „ne kopiečios”, tipo mažiau paspaudimų linkų patorentaut nei per soundcloud paklausyt? Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna…
Antra, aš apie jokius „neišpakuotų CD pirkimus” nekalbu, kaip niekas jau nekalba apie kasečių pardavimus, nereikia išsigalvoti.
Trečia, būdas „sumoku už ką noriu” tikrai egzistuoja ir svarstomas. Bet mano nuomone, tai yra Rytų civilizacinis būdas. Pirma vyložit v set’, paskui pastavit’ na http://www.thankyou.ru. Galbūt tai tikrai vienintelė galimybė lietuviams, nieko nesakau, jei jau net melomanai pasisako taip. Bet čia manau mums reikia apsispręsti, pagal kokias taisykles žaidžiame – rasiejos / sng rinkos, ar skandinaviškas (plg. Gogoyoko.com). Girdėjau, estai jau po biškį žaidžia pagal skandinaviškas, latviai ir lietuviai – nefiga, nepasiduoda.
O dėl protinimo, tai šis postas ir atsirado dėl to, kad G taškas „protina priešingai” – t.y. buvo skleidžiama akivaizdžiai neteisinga informacija, iš kurios susidaro įspūdis, neva Palubenkos muzikos negalima paklausyti internete :)
Pabaigai konkretus nuskurdintos scenos įrodymas – nei vienas partalas, anei blogas iki šiol nesudarė lietuviškų šių metų albumų Top10…
Tai jo, amazon.com irgi duoda paklausyti 30s tragiška kokybe – galim ir tai pavadinti davimu galimybės susipažinti su muzika :) Pamenu kokiais 96 iš cdnow.com susisiųsdavau visus elliott smith ar nick drake 30s kūrybos sample’us ir klausydavau kaip kokio albumo. O štai Leninas… :)
Nes konkrečiai dėl Palubenkos, tai ir pats norėjau susipažinti su albumu. Susiradau jį cloude’e. Žiūriu yra keturios (ar pan.) dainos iš albumo, kurių pusę jau vien iš pavadinimo žinau, jog girdėjęs. Kitos live, etc. Nu tai nurašiau, kaip „nėra albumo internete” pasiklausymui. Ir akivaizdu, kad Ovidijus rodė norą susipažinti su albumu, bet ar tai pateikimo problema, ar tai priėmimo, bet faktas, jog buvo susidarytas įspūdis, jog albumo nėra.
Nelabai domėdamasis, kas vyksta anglikuojančioje lietuviškoje scenoje neturiu teisės daryti toli siekiančių išvadų, bet man regis čia išvis niekas nevyksta (čia kalbant tai pagal kurias taisykles žaidžiama), nes jeigu kas ir vyksta indie karaliams puotaujant prie alaus bokalo, tai manęs tas nepasiekia. Ir jeigu muzikantams atrodo, kad tai klausytojai turi ieškoti jų, o ne jie klausytojų, tai sėkmės ponams: toliau repetuokit dainas tai dienai, kai jus pakvies koncertiniam turui UK arba ruoškit rankeles šparagų sezonų užjūryje.
Kalbėkime faktais. Nepatingėjau ir patikrinau 20 LT atlikėjų, kurie buvo nominuoti MAMA (albumo, alternatyvos, elektronikos ir roko kategorijose) ir patikrinau, kaip subrendo atlikėjai t.y. iTunes atžvilgiu.
Reali situacija tokia – 70 proc. jų yra iTunes (vadinasi greičiausiai yra ir Spotify ar Deezer), dar 15 proc. yra Bandcampe. Apie kitas promo formas ala kas vyksta YouTube neaprašinėsiu, man akivaizdu kad tas promo vyksta.
Na o paskutinės pastraipos tai nėra čia ką ir komentuot, nes tai toks pats nepagrįstas apibendrinimas kaip pvz „visa Lietuvoje sukurta reklama yra arba tik plagiatas, arba…. sėkmės toliau siekiant Kanų liūtų” :)
Nu tai jeigu žmonės sako, kad nemato promo, o jūs sakot, kad jis yra, tad čia jau nematančiųjų problema, tai… Sėkmės, esate tikri šaunuoliai, taip ir toliau! Kol kažkas nesusivoks, kad promo yra daromas ne kairės Palubenkos rankos dešiniajai (kuri ir taip nutuokia, ką daro kairioji), bet potencialiems fanams, tol, kaip kai kas sakė, visi tie n indiešmindie atlikėjų ir dalinsis tais pačiais 2000 klausytojų.
Nesuprantu, kodėl čia mėtomasi tokiais nepagrįstais apibendrinimais „tikri šaunuoliai”, „turas per UK” ir panašiai, t.y. ir dar didesniu idiotizmu „daugumai nereikia kad juos klausytų”. Aišku, jei būtų nors koks e-pirkimas vietos rinkoje, tai iš jo gauti pinigai būtų reinvestuoti į promo, ir promo atgarsis būtų dar platesnis. Deja, dabar tos biudžeto eilutės nebėra, o reikalavimai tokie, lyg ji būtų :)
Įdomu, ar iš to užsieniečių topo visi atlikėjai „davė paklausyti VISĄ albumą” :) O Lietuvoje lygiai taip pat problema iš piršto laužta – jei būtų blogeris (kas dabar prilygsta žurnalistui) paprašęs to albumo, manau atlikėjas su taksi būtų atvežęs :)
Mano pareiškimas apie LT muziką yra pasakytas iš varpinės žmogaus, kuris per metus įrašams išleidžia ne vieną šimtą. Tiek cd, tiek virtualiems. Čia ne žmogus peza, kuris n metų nėra nei cento išleidęs muzikai. Toks tikrai ir Palubenkos niekad nepirks. Ir tikrai 95 proc. yra apmokami po ne vienos perklausos, o kelių ir įdėmių. Mokėti už perklausymą yra nesąmonė, bet pas mus tokia jau tradicija iš anų laikų atėję, kai į niolika minučių prie albumo su ausinėmis stovintį ima nemaloniai šnairuoti, arba susidaro eilutė, kuri kito grotuvo savo perklausoms neturi.
Perklausų keliai kiekvieno gali būti skirtingi.
Jei atlikėjai galvoja, kad privers mane klausyti albumą spragsint ant kiekvieno gabalo dėl 1.30 min. ar instaliuotis dar kokius softus dėl perklausos, tai labai jau iškreiptas jų suvokimas.
Paulius jau daug ką pasakė, bet esmė tokia, jog LT atlikėjai neina į klausytojų namus, o laukia kol klausytojai ateis į jų rūsius klausyti neaišku ko.
Ne pirmų metų problema. Ne kažkas ir keičiasi šiandie. Liūdna. Spaudos pranešimai plaukte plaukia apie naujus įrašus, bet juos reikia su žiburiu internete ieškoti, kad išgirstum ir įvertintum. Singlų atžvilgiu tai dar situacija vienokia, bet albumų – tragikomiška.
Apie LT dainuojančius EN dar atskira kalba, jiems tenka konkuruoti su begalybe pasiūlos, pačios lendančios į akis.
Pvz., 50 dar neklausytų harde gulinčių pavadinimų, kurie potencialiai gal ištrauks kažkiek pinigų. Nėra ten Palubenkos,tai kol kas jis mano piniginei neaktualus, kaip ir kiti LT atlikėjai. Nors Snegiri RU išleido, tai nuripins, parsisiųsiu, paklausysiu, gal ir nusipirksiu. Tikrai ne anksčiau.
Apie kiekvieną topo išgirstąjį nekalbėsiu, bet IFWE ištraukė pinigo ir per bandcampą dėl Flac’o, ir per cd kitu keliu.
Tai va, man klausimas likęs dėl Palubenkos: kur jį paklausyti man normaliai? Dabar neieškojau specialiai, bet pernai tokia pati situacija buvo su Gerai Gerai albumu. Palubenka čia tik pavyzdys, vienas iš daugelio.
Na, čia jau kažkoks reiklumas neišpasakytas, jei pvz trijų Palubenkos singlų Soundcloude (beje, ten jokio papildomo softo instaliuot nereikia :) neužtenka albumui pristatyti, tai jau Gerai Gerai atveju soundcoude yra pilnas albumas 13 dainų plius dar 13 dainų neskelbtų… O ir šiaip puikiai žinaot, kad nusiuntęs iš G taško adreso bet kokiam leidėjui e-mailą, iš karto gautum tą CD.
Daug įdomiau būtų ateityje padiskutuoti, kaip dar gali tie LT atlikėjai ateiti pas kažką tėviškėje į namus / ne per torrentus :)
Žodžiu čia prasidėjo jau ginčas dėl ginčo :) Garantuoju, kad iš apžvelgtų užsieniečių tikrai dauguma neišdėjo pilnų albumų perklausai. Nebent yra kitokie faktai.
Gi rašiau, kad „dabar specialiai” nežiūrėjau Gerai Gerai, bet pernai/užpernai norėjau kažkada po/prieš nominacijas paklausyt, tai taip pat nepavyko rast.
Netiesa ir dėl laiško iš G. leidėjui, bet man ir nesinori būti išskirtiniu – Įsivaizduoju eilinį pažįstamą melomaną.
Gal kažkam bus kitaip, bet jau MAN seni laikai, kai trimis gabalais įkalbės kas pirkti visą albumą. Juolab naujo nepatikrinto vardo. Čia nekalbant apie tų trijų kokybę.
Soundclubas/bandcampas, pagaliau Youtube ir kt. yra tinkami keliai, kaip ir visi kiti – visas mano verksmas slypi tik tame, kad duokit paklausyti full album (šūdinoj kokybėj, su promo džinglais ant viršaus, dar kažkaip pagaidinę), bet taip, kad paspaudžiu mygtuką ir galiu eiti indų plauti klausydamas/vertindamas. Neduosi taip, nereikia man iš vis. Tikrai yra ką klausyt ir taip.
Gerai, kad dar nėra argumentacijos iš serijos „nupirkit 2k albumų, tada nusipirksim gitaras grojimui” :) Suprantu, kad mianininkai gali jaustis mianininkais, bet kiti turi suvokti, jog viskas yra savęs prisistatymas, pardavimas – verslas. O į tai reikia investuoti. Kita vertus, kiek kainuoja padaryti va tokį pilną albumo stream’ą internete: http://www.youtube.com/watch?v=UEWfi2irE8I ? Galima ir tiesiog su statine atlikėjo nuotrauka.
Esme yra ne išdėjo perklausai ar ne, bet ar įmanoma paklausyti, ar ne. Kas varginsis ieškot gabalų soundcloud’e, kai gali patogiai atsisiųsti visą albumą per torrentus?
Okkk… į pirmą tavo sakinį neatsakinėju, nes nėra ką atsakinėt į tokius. Esminės investicijos yra (kokybišk-iausi-a) studija, suvedimas, masteringas. Tai nėra nemokama, už to stovi žmonės.
Aš asmeniškai nuo saunklaudo neperėjau ant torentų, nes man tai pasirodė, kad gadina karmą / amoralu. Perku kai ką per amazonkę (tame tarpe e*knygas direct delivery, beje), mano pagrindinis o gal ir vienintelis kaip paneigusio torentus šaltinis – Youtube.
Albumo streamas YouTube gera idėja, bet ne kiekvienas Sub Popas neleidžia iškart bet kam dėt 45 min trukmės, tenka skaidyt. Skaidant – KONKRETUS pavyzdys – išdėjom Colours of bubbles koncą as seen from stage šiom dienom. Beje, nufilmavimas kainavo :)
O šiaip aš manau jei būtų žaidžiama pagal skandinaviškas taisykles , tai Egle S / mmpsuf butu turtingesni, ir to NUSIPELNE.
O aplamai * tai sprendimu laikau Spotify, bet kodėl Spotify neina į Lietuvą? Todėl, kad vagys, manau.
Ps naujausias Multiks isgulde viska iki sekundes Soundcloude.
Žodžiu diskusija susiveda į klausimą, jei LT atlikėjas VISĄ ALBUMĄ išguldo į Soundcloudą tai jau į klausimus „Kada subres musu atlikiejai ir duos paklausyti bet kokiu budu albumo, kad apsispresti vertas jis kapeiku ar nevertas?” ir „Daugumai nereikia, kad jų įrašų klausytų” atsakė, ar ne?
O į klausimą „Kas varginsis ieškot gabalų soundcloud’e, kai gali patogiai atsisiųsti visą albumą per torrentus?” – mano atsakymas, supuvusios moralės žmogus. Gal net Stuobrys :) Tai, tik mano nuomonė. Nebūkit to, gynėjais, prašau kaip susidūrės su „šiuolaikine leidyba” (kuri nėra nemokama) iš vidaus.
Su Ovidijum kalbėjom apie kai kurių savo CD pardavimą. Sakau nu jo, planuoju, bet reikia prisėsti nusiripinti kai kuriuos iš tų albumų – gal kada paklausysiu. Į ką Ovidijus man atsakė: man tai paprasčiau juos iš torrentų atsisiųsti. Tai gali jį vadinti supuvusios moralės žmogumi, kad nusipirktus albumus iš torrentų siunčiasi, o man atrodo, kad taip tiesiog paprasčiau. Aš pats didžiąją dalį to, ką perku, perku gruodžio-sausio mėnesiais, kai susiguli įspūdžiai ir visi topai. Va ir dabar brausinu per pitchforkų ir kitų topus. Užmetu akį į aprašą ir jeigu nors kiek sudomina – į torrentus. Jeigu ten nėra, tai turi sudominti daugiau nei „nors kiek”, jog nueičiau į soundcloud’ą, youtube’ą ar net asmeninį puslapį. Dažnu atveju tiesiog praleidžiu ir judu toliau, nes ….. klausyti yra ką. Praleisiu porą atlikėjų iš Z raidės, porą iš L – nu ir kas? Muzikos yra tiesiog per daug, kad ją visa išgirsti. Tai ir klausai tą, kuri lengviau prieinama. Kas būtų, jeigu dingtų internetas? Klausyčiau Liuksemburgo radijo? Grabe… Klausyčiaus per n metų sukauptus įrašus. Kai kuriuos net antrą kartą :) Daugeliu atveju torrentai reiškia buką, akiplėšišką piratavimą, bet bijau, jog tie, kurie taip daro, jie tos muzikos anyway niekada jokiom sąlygom esant nepirks. Ar bent jau ne tokiais kiekiais, kad kažką kardinaliai pakeistų muzikiniame pasaulyje.
Sumetimas į Soundcloudą tikrai dar ne viskas. Reikia dar duoti žinią, kad ten yra, ir tokią žinią, kad norėtųsi ten eiti ir klausyti.
Pvz. po pirmojo atsiųsto singlo netraukia eiti ir klausyti viso „Multiks” albumo, bet gal jie albumo pristatymui atsiųs PR su antru toookiu singlu, kad norėsis :)
Daugeliu būtų galima papildyti. Pavyzdžiui, Soulsavers – The Light The Dead See.
Tai skelk savo papildymą.
Apie Soulsavers nuomonė tokia, kad tai būtų labai geras DM albumas. Daug geresnis nei buvo paskutiniai. Tik neradau jokio kabliuko jame, kad verstų dažnai sugrįžti prie jo.
Metai tai šūdini kaip reta. Su 2011 ar 2010, praktiškai, nėra kuo lyginti. Tamstos list’as turi kažko įdomesnio, nei visa bevertė makalynė internete, bet vis vien populizmo nestokoja. Manau reiktų padaryti labiausiai pervertintų albumų sąrašą, 1-oj vietoj atsidurtų Grimes marmalas arba kokie Kendrick Lamar vėplenimai hipsteriams arba Frank Ocean kakalas. Na, belieka tikėtis, kad 2013 bus žymiai geresni metai ir kol kas tendencija nebloga nusimato su naujuoju Yo La Tengo albumu, kuris jau kelios savaitės kaip nu’leak’intas.
Kol nepakomentuojat, kodėl blogai, tai atrodo, kad tiesiog tamstai reikia išsivemti. Bet kai paskaitai kas yra tie šių metų niekalai, tai pasidaro nejauku už vieną iš g. skaitytojų ir tiek. Ok, „tai” gali nepatikti, bet „marmalas”, „vėplenimai” ir „kakalas”? F**K YOURSELF.
offca, kur THE WEEKND? :)))
Ti Weeknd buvo pernai gi.
Man tai kitkas uzkliuvo – nera linksmu albumu. Tik snudurinas fonas. Kaip sokti? Gi maju pabaigos nebuvo :)
taip, aš šitaip išreiškiu savo nusivylimą, nes praktiškai nebuvo anei vieno normalaus albumo, kurį su malonumu VISĄ klausyčiau. Va PASTE list’as visai nieko, beveik atitinka mano mintis.
PS. Man pasidaro nejauku už g. redaktorių, kuris savo skaitytojus siunčia kai kur.
PASTE topas yra absoliučiai tradicinis šių metų topas, su visais Tame Impala, Grimes ir galiausiai „kakalu” Frank Ocean pirmoje vietoje. Kas tik parodo, kad esate kalbėtojas vardan kalbėjimo, kaip ir daugelis delfi komentuotojų. O siųsti ką nors kur nors turiu tokią pačią teisę, kaip ir jūs čia kakinti, nes, jeigu atmintis nepaveda, jau gerą pusmetį esu tik paprastas G. skaitytojas.
nu siaip pakomentavimai kaip „garsiai skamba labai gerai” nuo „veplenimai hipsteriams” turiniu mazai kuo skiriasi
Skiriasi gana smarkiai jau vien tuo, kad vienu atveju tai yra tiesa, kitu – nesugebėjimas atskirti „nepatinka” nuo „blogai”. Šiandien, beje, kaip tyčia viename profesionaliame leidinyje tarp metų geriausių atradęs naują Lindstrom darbą perskaičiau eilutę iš serijos „lyginant su ankstesniu darbu nieko naujo, bet ypač garsiai skamba labai neblogai”. Bet ir vėl – jeigu nesupranti, kas tuo norima pasakyti, gali sėkmingai sakyti, jog tai teiginys be turinio.
plebs
o kur geriausi 2012 filmu, knygu topai?
Knygų topo G. niekada nebuvo ir, matyt, nebus, nes daugiausia skaitau/apžvelginėju tik aš. O aš skaitau ne pačias naujausias knygas, tad rinkti penkias iš penkių gal neverta.
Dėl filmų nežinia, ar Paulius, ar dar kas imsis.
Iš esmės svarbiausi metų filmai yra G. apžvelgti kaip atskiri įrašai ar po festivalių dienoraščiais.
Man regis, aš tik vienais metais leidau sau padaryti filmų topą. Problema ta, kad muziką gali įvertinti vos tik ji išleidžiama. Ir visai nesvarbu ar tu gyveni JAV, ar Lietuvoje. Tuo tarpu su kinu tai neįmanoma, nes net gyvendamas JAV gali nepamatyti tų metų geriausių filmų, nes jie dar tik važinėja po festivalius. Tai taip ir gaunasi, kad jeigu darai tą topą, tai nebent iš to, ką pavyko pamatyti, o tai tas pats, kas rinkti geriausią plaukiką tarp šachmatininkų – gautųsi nepilnas vaizdelis ‘skant. Bet kartą jau prašnekom apie tai, kol kas šiemet man labiausiai užstrigo „Beasts of the Southern Wild”, „Cloud Atlas” ir „Beyond the Hills”. Pirmi du G. yra paminėti.
Akis užkliuvo R.Kelly – atlikėjas, labiau pažįstamas iš Aziz Ansari pokštų jo stand-up’e ir neįtikėtino paties Roberto serialo „Trapped in the closet”.
Vienžo, Ovidijau, privertei ir jo muzikos paklausyt. Ir nors ir žinojau jo didžiausius hitus, netikėjau, kad albumas gali būti geras. Ir radau gerą – bet ne tavo minimą „Write me back”, o kiek senesnį „Love letter”. Visiškas feel good muzika, net sunku patikėti.
oho, Ovidijau, ko gero pirmas žmogus gerai vertinantis šiuos metus muzikoje. aš tai prie tokių kaip Vytautas, kuriems „Su 2011 ar 2010, praktiškai, nėra kuo lyginti”. nors, aišku, kai didieji muzikiniai korifėjai ilsisi, tai nėr ko labai stebėtis.
iš tavo (ir dar daugelio) paminėtųjų, man sunkiai suvokiamas Chromatics garbinimas. Night Drive buvo geras albumas su atitinkama nuotaika, o čia kažkokį vos ne lengvą popsiuką pradėjo varyt.
visa kita kelia mažiau emocijų, t.y. arba sutinku arba nesutinku, bet man dzin :)
liu, tu rimtai dėl metų blogumo? Aš dar antrą tiek palikau neįtraukęs dėl tingėjimo, neturėjimo laiko įsigilinti ir panašiai, bet ten dalykai tikrai super. Dar atsižvelgiant į tai, kiek iš kitų topų negirdėta, tai metai buvo ahujienai pilni geros muzikos.
pvz., kad ir tik šiandie prisikasiau prie Bill Fay „Life Is People” – klasika.
na čia aišku individualaus skonio ir kriterijų klausimas, bet aš ne daugiau kaip 15 albumų užskaičiau. šiaip jau man tai nėra mažai. bet va žiūriu į jų sąrašiuką ir galvoju, kad vargu ar praėjus keleriems metams dar norėsiu kažką iš jų užsidėt paklausyt. na gal vieną-kitą. bet tikrai nėra ką, kaip paulius kažkada išsireiškė, pasiimti į negyvenamą salą.
Na, jeigu statyti „negyvenamą salą” prieš „klausau ir kaifuoju”, tai tokių pasiimamų išeina geriausiu atveju vienas per trejetą-penketą metų. Bet neburiant, kas būtų, jeigu būtų, tai čia ir dabar praeitų metų geros muzikos man yra daugiau nei pakankamai.
čia dar reiktų pasiskaityt kelionės į negyvenamą salą taisykles, kur būtų parašyta kiek albumų galima pasiimti su savimi :)
o šiaip tai aš niekada nesiparinu, kad blogi metai, ar kad vienas ar kitas atlikėjas įrašo mano ausis nuviliantį albumą. tokiomis progomis mėgstu pasakyt, kad, dėl manęs, galėtų šią pat akimirką numirt visa pasaulio muzika ir man iki gyvenimo pabaigos pilnai pakaktų kaifo iš iki šiol įrašytų kūrinių. ir, grįžtant prie potemės, į negyvenamą salą tikrai geriau pasiimčiau vieną, kokį pvz. Radiohead „OK Computer”, nei visus 15 geriausių 2012 metų albumų.
Potemė tai plati :) Ir rezultatas priklausantis nuo kartų. Iš mūsų kartos tinka Radiohead, REM, Smashingai ir pan., bet augantis jaunimas tikėtina greičiau į salą tempsis Laną Del Rey, Frank Ocean ar kažką iš šių metų „best’ų” ir jiems niekaip neįrodysi, kad „OK” yra geriau.
pritariu liudui ir vytautui dėl metų skurdumo – nelabai daug ilgalaikio džiugesio garsuose šiemet. kai kam pasikartosiu, kad metų atradimu tapo talk talk „spirit of eden” (1986m.), kuris vienas pats geresnis už visus metų topus man. o 2012m. išleistų krūvoje labiausiai patiko grimes, lower dens ir walkmen, prie kurių dar pridėčiau apskritai prasmės kartelę perlipusius tik dar 9 albumus (alt-j, daughn gibson, grimes, grizzly bear, how to dress well, michael kiwanuka, tame impala, tindersticks ir išankstinis rhye).
va, o dar manau, kad nepriklausomai nuo kartos, jei muzika domimasi bent šiek tiek padoriau ir bendriau, tai jokios lanos del rey į negyvenamą salą niekas neims. kaip ir ellie golding ar dar kokios kitos fantastiškos į LT atvykstančios žvaigždės.
Prie to liūdesio dar galėtumėt pridėti ir džiugesius – na kada gi jau buvo tokie metai, kai atlikėjai tope vienas kitą vijo. Nebent tais laikais kai top20 iš 30 atlikėjų rinkdavom. Duok tokius muzikinius metus prieš 20 metų, melomanas apsišiktų iš laimės, bet dabar kai jau toks pasirinkimas ir yra n gerų grupių tarp kurių geriausių negali išrinkti, tai ir atrodo, kad nekažkas. Bet jeigu žiūrėti taip, tai paskutinis geras topas buvo 1999, kai Sigurai išleido Ágætis byrjun, priešpaskutinis 97 su OK Computer, o priešpriespauskutinis 1994 kai Jeff Buckley išleido Grace. Ir tai, čia tik su sąlyga, jog tai, kad niekas į negyvenamą salą neimtų Lana Del Ray yra tiesa, kuo aš 100% abejoju :)
jei jau ieškom pozityvo (čia pagal blogo pavadinimą priklauso?), tai panašaus jausmo kaip apie 2012m. neturiu nei vieniems metams nuo 2003m., kai pradėjau bent kažkiek galvoti apie einamųjų metų geriausius albumus. mažiaus pasikeitimai, evoliucija muzikoje, skonių kaita ir apskritai persisotinimas daro pokyčius, bet nekirsčiau taip griežtai kaip tamsta – o, tai nuo OK computer nieko padoraus nebuvo. buvo, ir ne vienas albumas, ir tais, ir vėlesniais, ir 2011m. kita vertus, galėčiau padūsaut, kad 1970-aisiais buvo išvis stebuklingų metų su visokiais korifėjais, tačiau tai draugautų su pastaba apie muzikos pasirinkimo kiekį. nors turbūt padorios muzikos nebūdavo mažainuo tų pačių 1970-ųjų, tik pastaruoju metu priviso belenkiek belenkokios muzikos, tai sunkiau atsirinkti. kartais net sužinoti sudėtinga, kad tokia yra :)
Ačiū už IFWE – Вся моя радость
mano atradimas tik šios apžvalgos dėka.