G.eriausi 2016 metų albumai

Didelė stilių maišalynė iš 2016-ųjų klausomiausių ir likusių grotuvuose vienokiais ar kitokiais pavidalais ateičiai. Tikiuosi rasite kažką naują ir mielą sau. ŠMC garso instaliacijoms tinkamų garsų vargu ar čia daug bus, bet ausims ir sielai tinkamų kompozicijų tikiuosi rasite pakankamai.

Savo klausomiausius prašom į komentarus.

ALICE BAG – Alice Bag (2016)
Šitaip galėtų pradėti groti (ir dainuoti) Placebo (ir Molko).

AMANDA BERGMAN – Docks (2016)
Švedų grupės Amason vokalistės solinis albumas. Išlydančio saldymo vokalas, o ir muzika jam tinkama.

The AMAZING – Ambulance (2016)
Galima prikišti šiems švedams originalumo stoką, bet albumas kokybiškas ir vertas ne vienos perklausos.

ANNA MEREDITH – Varmints (2016)
Stiprus debiutas, kuriame elektronika varijuoja nuo sunkios industrinės tūžmasties iki metalofoninių varpelių lengvumo.

ÅRABROT – The Gospel (2016)
Atlikėjai rašo, kad dalis albumo įrašyta senoje Švedijos bažnyčioje. Oi, kaip norėtųsi ten „The Gospel“ paklausyti, bet skamba įdomiai ir be bažnyčios skliautų.

AVISHAI COHEN – Into The Silence (2016)
Mana sielai iš ECM.

BON IVER – 22, A Million (2016)
Jei pasakysiu, kad tai pirmas Iver’io klausomas albumas, tai tikriausiai niekas nepatikės.

CASEY MECIJA – Psychic Materials (2016)
Beprotiškai svajingas ir šiltas reikalas.

CÉU – Tropix (2016)
Kiek stilistiškai permaišytas, tačiau lotyniškos dvasios įrašas.

CHOIR BOY – Passive With Desire (2016)
Kaip erzina, kai tokie įrašai išleidžiami tik kasetėje ir skaitmena (jau yra ir vinile).

DANIEL FREEDMAN – Imagine That (2016)
Freedmanas subūrė šaunią kompaniją, kuri jo būgnus papildė egzotiškais, ne vakarietiškais motyvais.Gavosi toks džiazuojantis world.

ELDAMAR – The Force of the Ancient Land (2016)
Čia kai klausai muziką, kuri yra ne tavo muzika, ir norisi jos dar, arba tobulas fonas GRRM ir Tolkienui.

FOREIGN FIELDS – Take Cover (2016)
Elektroninė poezija.

HAMILTON LEITHAUSER and ROSTAM – I Had a Dream That You Were Mine (2016)
Vampire Weekend ir The Walkmen narių bendras darbas. Toks tvarkingas, klasikinis įrašas, bet klausosi smagiai ir kažkaip šventiškai, net, sakyčiau, kalėdiškai.

YANN TIERSEN – Eusa (2016)
Yann’as su fortepijonu – 2016-ųjų Einaudi’s.

YONI & GETI – Testarossa (2016)
Asmeninis metų repas.

YUMI ZOUMA – Yoncalla (2016)
Pavergiantis vokalinis pop lengvumas.

JAMIE T. – Trick (2016)
Didelio stebuklo čia nėra, tačiau tas pirmuosius Kasabian įrašus primenantis stiliukas labai gerai klausosi, kai reikia energingos muzikos.

JULIANNA BARWICK – Will (2016)
Dar vienas Barwick albumas. Net nežinau, ar jis kuo skiriasi nuo ankstesniųjų, bet klausai ir nesinori išjungti.

KADHJA BONET – The Visitor (2016)
Dvasingas, gražaus vokalo albumas. Toks nunešantis į praėjusį šimtmetį.

KAKKMADDAFAKKA – KMF (2016)
Ilgai svarsčiau, ar šis albumas čia turi būti, bet galop nusprendžiau, jog turi, nes vis tiek tai labiau mano klausomiausių top’as, o ne kažkaip kitaip geriausių.

KANAKU Y EL TIGRE – Quema Quema Quema (2015)
Vasaros jėgagrojis iš Peru. Ypač „Si Te Mueres Mañana“

KITCHIE KITCHIE KI ME O – Are You Land or Water (2016)

KING CREOSOTE – Astronaut Meets Appleman (2016)
King Creosote šiemet buvo baisiai produktyvus, bet iš visų įrašų šis man labiausias. Ir nuklausytas iki mintinai tekstų mokėjimo.

LAMBCHOP – FLOTUS (2016)
Kuo daugiau klausau, tuo labiau „Flotus“ atrodo paslaptingesnis. Wagneris čia atrodo taip pasislėpęs už muzikos sluoksnio, jog net nesi tikras, ar jis dainuoja, ar tik niūniuoja.

LAWALL – Playa de los 90s Volumen 1 (2015)
Tropinis 90-ųjų synth-pop’as suplaktas su indie roku skamba tikrai fantastiškai ir egzotiškai.

LEONARD COHEN – You Want It Darker (2016)

LOST TAPES – Let’s Get Lost (2016)
Šiltas brizas iš Ispanijos.

The MAGNETIC NORTH – Prospect Of Skelmersdale (2016)

MARIA USBECK – Amparo (2016)

МЕГАПОЛИС – Zerolines (2016)
Stilistiškai tai veik kopija praeito albumo „Из жизни планет“, bet šitame daug daugiau teksto, ir tai įneša daugiau prasmės ir gelmės. O pražiūrėjimas, kad ši grupė koncertavo šiemet Lietuvoje, tapo asmeniniu metų pravalu.

MELANIE DE BIASIO – Blackened Cities (2016)
Iš tiesų tai vienas kūrinys, bet kai jo trukmė veik 25 minutės, klausai kaip kokį albumą.

MICK HARVEY – Delirium Tremens (2016)
Serge Gainsbourg’o kūryba gali skambėti ir taip kitaip.

MINOR VICTORIES – Minor Victories (2016)
Slowdive’iškos supergrupės albumas, kurio negalima vadinti eiliniu kai kurių veikėjų susibėgimo sugroti ir pasidaryti pinigėlio rezultatu.

MISERABLE – Uncontrollable (2016)
Liūdesio elegija. Ir kokios čia stulbinančios erdvės. Klausyti arba garsiai, arba su ausinėmis.

MISHA – All We Will Become (2016)
Kiek balaganinis įrašas. Vienas smagiausių (linksmumo prasme) šiame sąraše.

NICOLAS JAAR – Sirens (2016)
Baisiai įdomus albumas. Toks 100 procentų atitinkantis pavadinimą – klausai ir jauti kaip užburia.

The NOTWIST ‎– Superheroes, Ghostvillains + Stuff (2016)
2015-aisiais Leipzige įrašytas koncertas netikėtai tapo klausomiausiu metų koncertiniu įrašu. Paprastai The Notwist albumai ausinuke lieka gerokai „apkarpyti“, o čia nesinori nieko išmesti, tik patirti tai gyvai.

The NOVEMBERS – Hallelujah (2016)
Mano šių metų atradimas iš Japonijos. Kiek erzina atmosferinės nuotaikos kaitaliojimas su triukšmingu grandžišku scream’u, bet visuose stiliuose ši grupė demonstruoja aukštą lygį. Praktiškai japoniški Radiohead ir Smashing Pumpkins viename.

PARKS, SQUARES AND ALLEYS – Against Illusions And Reality (2015)
Iš Rusijos angliškai. Tobulas melodingumas ir svajingumas.

PINKSHINYULTRABLAST – Grandfeathered [2016]

PORT ST. WILLOW – Syncope (2015)
Laiko tėkmę stabdanti eterinė muzika.

POSTILJONEN – Reverie (2016)
Antrasis Postiljonen albumas panašus į debiutinį – t.y. toks pat geras.

PURE MORNING – The Broadcasting department of Philadelphia [2015]

RADIOHEAD – A Moon Shaped Pool (2016)
Man tai šis albumas kol kas pirmasis iš galvų diskografijos, kurį noriu klausyti nieko neprasukdamas.

SHE BIT HER LIP – VIIV [2015]

STARWALKER – Starwalker (2016)
Barði Jóhannsson (Bang Gang) ir Dunckel (Air) vienoje vietoje. Pop, jau girdėta, bet kokybiška ir gražu.

TIGER LOU – The Wound Dresser (2016)
Švedų indierokerių albumas, kurio po „Homecoming #2“ labai laukiau, nenuvylė. Nors be didelių staigmenų, bet gražus, melancholiškas, melodingas įrašas.

uKanDanZ – Awo (2016)
Įspūdingas garsas iš etiopiškų dainų ir energingo džiazo, roko, psichodelikos mišinio. Tiek šis albumas, tiek ankstesni griebia užu visko.

ZEAL AND ARDOR – Devil Is Fine (2016)
Šamaniškas gospel metalbliuzas, kurio net nežinau su kuo palyginti.

—–

SOLO ANSAMBLIS – Roboxai (2016)

Lietuviška muzika šiemet nebuvo taip gausiai stebinanti kaip pernai. Ir kažko taip pat dažnai klausomo kaip „Roboxai“ mano ausyse nebuvo. Bet lietuvaičiai šaunuoliai: toks jausmas, kad po .ba nepakartojamo išsišokimo, ėmė drąsiau ieškoti savęs, eksperimentuoti, labiau stengtis, nors marketinginio triukšmo vis dar lieka daugiau iš vidutinybių, bet situacija keičiasi ir tai džiugina.

—–

Geriausios 2016-ųjų dainos (bent mažoji jų dalis) sudėtos šiame grojaraštyje:

G.eriausieji iš 2015-ųjų guli čia.

0

11 komentarų

    1. Ir dar, kadangi išleistas tik praeitų metų lapkritį ir tais metais pražiopsotas, kaip albumas vienas labiausiai šiais metais nuklausytų man yra Mashrou’ Leila albumas „Ibn El Leil“. Labai vykęs pratęsimas nelabai pasiteisinusiam „The Wild Beasts“ lūkesčiui.

    2. Kelsey Lu muzika graži, bet vokalas tai toks gan erzinantis savo plonumu.
      Kaip ir Mahrou’ Leila – muzonas, back’ai zjbys, bet pagrindinis daininykas tai toks be įkvėpimo.

    3. Manau, kad su visa vokaline muzika yra taip – nesvarbu, ką ir kaip chebra groja, jeigu tau nepatinka vokalas, tai ir viskas, amen.

  1. Man užkliuvo Nick Cave naujas albumas, Car Seat Headrest „Teens of Denial“, The Avalanches naujausias, Touche Amore „Stage Four“, Nicolas Jaaro albumas visai nieko, dar Mitski „Puberty 2“ visai patiko, Perturbator naujausias, PARTYBABY „The Golden Age of Bullshit“, na, o labiausiai turbūt Pinegrove „Cardinal“.
    Šiaip labai nuvylė šie metai, nes lūkesčiai buvo didesni, nei rezultatas.

  2. 2016-tųjų mano derlius muzikoje.
    „kūdoki“ metai pasirodė, geriausiu albumu tituluočiau tears for fears aštuompenktų…
    o jei reiktų visgi iš dušešioliktų, tuomet frank ocean.

    sąrašiukas:
    anohni „hopelessness“
    andy shauf „the party“
    badbadnotgood „iv“
    david crosby „lighthouse“
    dawes „we’re all gonna die“
    d.d dumbo „utopia defeated“
    frank ocean „blond(e)“
    gregory porter „take me to the alley“
    ian william craig „centres“
    luke temple „a hand through the cellar door“
    radiohead „a moon shaped pool“
    soren juul „this moment“
    the 1975 „i like it when you sleep, for you are so beautiful yet so unaware of it“

    keletą senienų pakrapščiau:
    ann peebles „i can’t stand the rain“ [1974]
    the beatles „the beatles“ (white album) [1968]
    hall & oates „the singles“
    john frusciante „the empyrean“ [2009]
    tears for fears „songs from the big chair“ [1985]
    vince guaraldi trio „a charlie christmas album“ [1965]

  3. Dar kartą peržiūrėjau savo mažą kolekciją, tai iš nepaminėtų pridėsiu lenkų kolektyvą „The Dumplings“ ir jų „Sea You Later“. Nėra jame „Betonowy Las“ https://youtu.be/GqZxi3nonqQ per kurį juos ir atradau, bet vis tiek, tai buvo vienas klausomiausių albumų šiemet.

  4. liūdnoki metai daugeliu prasmių, įskaitant ir albumų gerumą.

    mano visi geresni:
    BEN WATT „Fever Dream“
    BLOOD ORANGE „Freetown Sound“
    COLOURS OF BUBBLES „She Is the Darkness“
    DADDY WAS A MILKMAN „Daydreaming“
    DAVID BOWIE „Blackstar“
    DUSTIN TEBBUTT „First Light“
    ED HARCOURT „Furnaces“
    FRUIT BATS „Absolute Loser“
    JAMES VINCENT MCMORROW „We Move“
    KAKKMADDAFAKKA „KMF“
    LUKE TEMPLE „A Hand Through The Cellar Door“
    M83 „Junk“
    MOODYMANN „DJ-Kicks“
    MOTORAMA „Dialogues“
    NICK CAVE & THE BAD SEEDS „Skeleton Tree“
    PETER BJORN AND JOHN „Breakin’ Point“
    RADIOHEAD „A Moon Shaped Pool“
    RY X „Dawn“
    SIVERT HØYEM „Lioness“
    STEVE GUNN „Eyes On The Lines“
    TINDERSTICKS „The Waiting Room“
    UNDERWORLD „Barbara Barbara, We Face A Shiny Future“
    WARPAINT „Heads Up“
    WHITE LIES „Friends“
    WILD BEASTS „Boy King“

    jei būtinai reiktų kažkam atiduot pirmą vietą, tai padalinčiau per pusę N.Cave ir D.Bowie.

    1. tai kad niekada nebuvau didelis jo gerbėjas. neturiu nei vieno brangaus jo albumo, man užtenka besto (pvz Live in London). tiesa, Bowie taip pat nesu gerbėjas – šitas albumas pirmas, kuris man pilnai įtiko (pačiu laiku, ane?..). o Cave – trečias (visada patiko tik jo lyriškoji pusė).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *