Jausmas, kuris lieka pažiūrėjus 19-metės iš Irano kilusios režisierės Hana Makhmalbaf darbą primena tą, kuris aplanko žiūrint „Šindlerio sąrašą” – epizodą, kai kažkur nespalvotos juostos platybėse dėmesį atkreipia raudonai apsivilkusi maža mergaitė. Ji tarp daugybės bėgančių žydų, ji slepiasi ir galop – kažkur besimėtantis kūnelis. Vienas iš…

Kaip ir tame filme, taip ir „Buda sugriuvo iš gėdos” mergaitė nėra pagrindinis herojus. Ji tik iliustracija to, kas vyksta jos šalyje, jos pasaulyje. Filmo pavadinimas – tai užuomina apie Talibano režimo nugriautas Budos statulas – greta jų griuvėsių ir vyksta didžioji filmo dalis. Nežinau kaip bus jums (tikiuos, kad nueisit ir kažkaip bus), bet mane viso filmo metu nejaukumo ir bejėgiškumo jausmas vertė susigūžti kėdėje – lyg seriale, kai matai, jog tavo herojus pasielgs kvailai. Skirtumas šiuo atveju tik tas, kad situacijos į kurias papuola mergaitė, žaidimai, kuriuos žaidžia šios provincijos vaikai yra tikri, neišgalvoti. Ir kaip sakė režisierės tėvas Mohsen Makhmalbaf: matydamos tai, kas čia darosi, net statulos galėtų sugriūti iš gėdos.

Šiaip jau sunkus, bet mokomaja, emocine, kultūrine prasme geras kinas.

Seansai: Sausio 1 d. 16:30 / Sausio 3 d. 19:00