GEORGE R.R. MARTIN „Varnų puota”

Žinai ką… Ok, neslėpsiu – laukiau ketvirtosios ciklo knygos, laukiau, sulaukiau, perskaičiau, ne per naktį, ne per dvi, bet perskaičiau. O dar nebaigus skaityti, kur tau nebaigus, net neįpusėjus, jau norėjau kišti Martinui į šikamąją sieroje išvoliotą kuolą ir padegti.

Po velnių, po Kitų ir kitokių padarų, taip negalima!!!

Negalima parašyti pustrečio šimto puslapių prologą, o po pusseptintšimtojo pabaigti viską pačioje įdomiausioje vietoje. Ir kas pasakys, kad “Varnų puota” yra ne tokia? Būtent tokia – tik įtraukia ir tuoj užraukia. Bet ir tai tik viršūnėlės, nes šaknelės, pasėtos barzdotojo dėdės iš Amerikės, yra tos, jog šioje dalyje “už kadro” lieka Tirionas. Įsivaizduojat? Pats bjauriausias, kipšiausias ir fainiausias personažas nė karto neišeina į sceną. Taip pat vos šmėsteli Jonas Snou su visais Sienos įvykiais, nepasirodo nė Stanis su Melisandra, nė Daneiris su drakonynu, nė Branas su jį nešančia ir lydinčia šaika. Dėl pastarojo širdį neskauda – vis tiek jų betikslis bastymasis jau pabodo, bet dėl Kipšo ir Sienos peripetijų nebūties “Puotoje”, tai buvo juodas pyktis apėmęs.

GRRM (Grrumlinas kokis tais) su tokiais knygų ir personažų padalijimais bei pabaigomis be pabaigų, įtariu, specialiai siekia suerzinti skaitytojus. Lyg to maža būtų, prikūrė „Puotoje” naujų “pasakotojų”, kurie bastosi aplink Karaliaus Uostą ir porina savus įvykių matymus ir pamąstymus. Nors kiek ten tų įvykių? Jau pažįstami ir nauji personažai mažai daro, bet daug plepa. Plepa neužsičiaupdami ir visu gražumu puikuojasi savo nesibaigiančia diplomatine iškalba, kurioje gimsta ir miršta Septynių Karalysčių gyventojai, griūva pilys, pradedami ir laimimi karai, dėliojami kortų namelio tūzai.

Žodžiu, skaitytojas, išgyvenęs visą pluoštą emocijų, vis tiek anksčiau ar vėliau pasiduoda ir išleidžia liežuvį, kurį, užvertęs paskutinįjį puslapį (nors, gal tiksliau būtų sakyti “priešpenkiasdešimtąjį nuo galo”, nes paskutinius penkiasdešimt nuosekliai gali skaityti nebent visiškai nuo “Sostų žaidimo” nupušęs žmogėnas) yra pagatavas nusikąsti. Nes – o kad jį šikantį sutrauktų – argi taip galima pabaigti? Argi?

Atleiskite, jau kartojuosi. Bet tęsinio laukimo kančioje kartu degantys broliai ir seserys supras.

Kas dar? Ogi lietuviškas leidimas – sunkus, nors tu ką. Riešų raumenys, jeigu tokie egzistuoja, tikrai sutvirtėjo.

Kantriausiems visgi siūlyčiau palaukti elektroninio varianto. Gal ten bus paredaguotas bent kreipinio “Your Grace” vertimas, tavo malonybe Jovita Liutkute ir tau, tavo didenybe Brone Balčiene.

—–

Informacija apie knygą:  orig. A Feast for Crows, iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė. – Vilnius : Alma littera, 2014 – 723, [3] p. – (Ledo ir ugnies giesmė ; kn. 4). – ISBN 978-609-01-1607-4 (įr.)

fb-share-icon

13 komentarų apie “GEORGE R.R. MARTIN „Varnų puota”

  1. mhm, už tą „tavo didenybe” „tavo šventenybe” aš jau knygų klube irgi piktą komentarą parašiau. Tik ta Liutkutė turbūt nesimokė mandagaus ir pagarbaus bendravimo, kad nesuvokia, jog joks mužikas į lordą nesitujina.

  2. Esmė yra ta, kad dėdulė Martinas, po pirmų trijų knygų parašė tokią ketvirtą, kurios niekas dorai nebūtų išleidęs (virš 2000 psl), todėl „Varnų Puota” ir būsima „šokis su Drakonais” yra tik dirbtinai atskirtos, realiai tai yra viena knyga. Bet tam, kad „puota” nesibaigtų kvailai ir ne į temą, buvo priimtas sprendimas išskirstyti vienus personažus į vieną knygą, kitus – į kitą. „Varnų Puota” nuo to nukentėjo labiau nei „Šokis su drakonais”.

    Kita vertus, žiūrėk iš šviesiosios pusės – penktoje dalyje, bent jau daugmaž iki knygos vidurio, praktiškai vien tik Snow, Tyrionas ir Daenerys bus. :)

    1. Vis tiek tai toks nestandartinis padalijimas. Lyg pusė Hario Poterio knygos būtų be Poterio. Žinoma, efektingas knygos užbaigimas galėjo tai įtakoti. Bet jei jau buvo parašęs 2000 psl., kodėl tarp 4 ir 5 buvo 5 m. tarpas?

  3. Tie vertimai tai kankynė, neįstengiau lietuviškai antros dalies pabaigti, todėl kai pasitaikė galimybė griebiau pirmas keturias angliškas, nors ir nelengvai skaitosi, bet bent maloniau, nereikia prisimerkti, kad akių nebadytų.

    1. nėr tie lietuviški vertimai tokie blogi, nors vietomis ir yra liapsusų (kurie dėl to ir bado akis, kad nėra gausūs :))

  4. Atleiskite, Valdai,
    lietuviški vertimai YRA blogi. Jie tapo priežastimi, dėl ko neperku net savo mylimos autorės Colleen McCullough kūrinių, kuriuos dabar leidžia „Tyto Alba”, jau nekalbant apie „Alma Littera” ar, juo labiau „Obuolio” produkciją. Taip nušaunu du zuikius vienu šūviu: nereikia nervintis dėl „vielabraukiškos” lietuvių gramatikos, dėl kvailo vertimo, dėl dar bjauriau akis rėžiančių korektūros klaidų; be to, pasimokau anglų kalbos. Lietuviškus knygų variantus imu tik iš bibliotekos: nepatiko – numečiau, tačiau kišenei neskauda, dar apsidžiaugiu, kiek litų sutaupiau… Deja, čia ne paguoda. Čia indeksas, pagal kurį mūsų leidyklos vertina didžiąją skaitytojų masę. Tai yra, laiko mus (gal ir gan teisingai) analfabetais, kuriems galima pakišti bet kokį mėšlą. Liūdna.

    1. prašom konkrečių pavyzdžių, nes tas nepagrįstas verkšlenimas jau labai įgriso. Žmonės suranda 3 klaidas tūkstančio puslapių vertime ir tuojau įsivaizduoja, kad patys (ar kas nors kitas) padarytų idealiai. Pabandykite pateikti bent vienos pastraipos savo vertimo variantą ir tada pasižiūrėsime, ar turite nors kokią teisę kritikuoti. Grožinės literatūros vertimas yra siaubingai sunkus ir visiškai menkai atlyginamas užsiėmimas, patikėkite su tuo šiek tiek susidūrusiu žmogum.

  5. Sveiki, Vykintai,

    atsakau į Jūsų iššūkį. Pateikite pasirinktą pastraipą ( ar kelias) rusų, lenkų arba anglų kalbomis. Būtinos sąlygos: 1) grožinė literatūra, 2) lietuviškai nepublikuotas kūrinys.

  6. Kadangi prašėte pavyzdžių, Vykintai,

    pradėsiu pateikinėti. Specialiai neieškosiu jau perskaitytose knygose, cituosiu tik labiausiai užkliūvančius šiuo metu skaitomoje. Taigi:
    „- Gudriai sugalvota, turi pripažinti, – pagyrė Albrechtas stalininką. – Garbindami mane jie pamirš, kad ėda savo kukurūzus”.
    „Pribuvėjos prakeiksmas”, 144 psl. Išleido „Obuolys”.
    Vokiškai nemoku, kieno klaida, nežinau, bet romano veiksmas vyksta 1189 m., kai Europoje niekas jokių kukurūzų dar nesapnavo. Todėl, jei klaidą įvėlė autorė, vertėja privalėjo įterpti atitinkamą pastabą. Bet ne vien tai. Pastraipėlė keverziška ir prasmės požiūriu. Albrechtas giria stalininką, bet tuo pačiu verčia jį pripažinti gudriai sugalvojus. Todėl lieka neaišku, kas iš tikrųjų yra idėjos autorius.

  7. Tęsiu:
    179 p. „…gydytojas iš visų jėgų įsirėžęs mėgino ištaukti dantį.” Gal išmušti?
    181 p. „… kad šis parūpintų šieno sausai nutrinti arkliams.” Šienas tais laikais buvo tik pašarui.
    190 p. „… kuris jam skubiai ištiesė prieš tai numestą bokalą”. Tampa kivaizdu, kad versta iš rusų kalbos.
    239 p. „…kiekvienu tavo kūno centimetru.” Šis ilgio matas Europoje išplito po prancūzų revoliucijos.
    244 p. „Atrodo, mūsų žemėse vėl nelaimės, jei tokiu laiku jus čia atgynė, mano sūnau.” Ginti, vyti: atgena, atgins, atginė.
    250 p. „Keturi tuzinai Luko vadovaujamų vyrų pilyje gavo pavalgyti ir dabar buvo pasiruošę ir nekantravo išvykti.” Siaubingas stilius. Gal geriau: „…vadovaujamų vyrų, pilyje gavę pavalgyti, dabar buvo pasiruošę ir nekantravo išvykti.”?
    Žodžiu, 570 psl. knygos aš dar nė neįpusėjau. Bet kuo toliau, tuo blogiau. Manau, įrodžiau, kad nesu „verkšlentoja”. O jūs irgi būkit vyras, Vykintai, nes lig šiol medžiagos vertimui nematyti.

  8. Kaip baisu… Pastebėjau, kad lietuviai dabar tikri poliglotai: pramoko viena kita kalba susišnekėti, ir mandravoja… Kritikuoti lengva, bet padarykite geriau!

    Ir labai pritariu Vykintui, pati verčiau grožinio teksto pastraipą (tik pastraipą!) meninio vertimo konkursui… Ačiū vertėjams (bent jau daugumai), jie dirba tikrai sunkiai.

    1. Tikrai, klaikynė… Kiekvienam sakiny po kelis „ir”, net neskiriamus kableliais ar sudėtingiau, nors šio jungtuko pernelyg dažno vartojimo kalbos komisija nelaimina; kas antram sakiny „bet”; Net ir „kad” su veiksmažodžio bendratim pasitaiko… Ne apie poliglotiškumą, net ne apie per aukštą savimaną kalbam, „Ką skaityti?”. Apie kalbos – lietuvių kalbos – grožį, stilių, PRASMINGUMĄ – vertinyje.
      Sakot, vertėt „pastraipą”. Meniniam vertimui. Užjaučiu. Antroj vietoj jus, pirmoj vietoj – tokios užduoties parinkėją. Nes tas, kuris rinko tokią užduotį – absoliutus idiotas. Jei reikia grožinės literatūros vertėjo(-s), minimali užduotis – apsakymas. Pastraipą gali išversti „Google” programa. Jūs irgi. Lygiai taip pat mechaniškai, neatsižvelgdama į prasmę, nors žodžiai galbūt bus gražūs. Kaip anksčiau minėti „kukurūzai” 1189m. Europoje.

  9. Laba diena. Ieškau pirkti George R.R. Martin Varnų puota ir Šokis su drakonais abi knygas. Jei kas parduoda ar žino kur yra pirkti, numeskit nuorodą į paštą. Ačiū.

Komentuoti: Ką skaityti? Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.