“Mano draugas Megrė” (orig. Mon Ami Maigret) – ne pats stipriausias Simenono kriminalinis romanas su žymiuoju komisaru Megrė, parašytas 1949-aisiais, kai rašytojas gyveno JAV.

Knygos siužetas turi porą Megrė romanams nebūdingų detalių: pirma – komisaras iš lietingojo Paryžiaus persikelia dirbti į saulėtą Porkerolio salą Viduržiemio jūroje ir, antroji – Megrė turi “prielipą”, Skotland Jardo inspektorių Paiką, atvykusį į Prancūziją susipažinti su legendiniais Megrė darbo metodais. Abu vyrai kartu vyksta į salą tirti nužudymo žmogaus, kuris prieš mirtį skelbėsi esąs geras komisaro draugas.

Bylos tyrimas vyksta kiek padrikokai, be augančios įtampos, be įtikinamo gyvumo, be Megrė būdingo ryžto ir niūrumo. Verčiant puslapius neapleido jausmas, jog Simenonui sėdint Arizonoje buvo sudėtinga įsijausti į provansišką atmosferą, alinantį karštį ir retą brizą. Nors gal aš klystu? Gal Simenonas specialiai sukūrė tokį tekstą, kuris tik patvirtina pirmajame skyriuje išsakytą pastebėjimą pokalbyje su Paiku:

– Ar esate kada buvęs Porkerolio saloje?
– Niekada. Aš mažai pažįstu pietus. Kartą man yra tekę atlikti tyrimą Antibuose ir Kanuose, bet nedaug ką pavyko išsaugoti atmintyje. Didžiausią įspūdį padarė baisus karštis. Visą laiką būdamas ten mirtinai norėjau miego.
– Jums nepatinka Viduržemio jūra?
– Aš visada prastai jaučiuosi ten, kur negaliu rimtai atsidėti darbui.

Romane “Mano draugas Megrė” komisaras tikrai kažkaip nerimtai atsidėjo darbui i atrodė mieguistas. Ir nors darbą atliko, kaip pats Paikui sakydamas “negalėdamas pademonstruoti jokių metodų”, tas darbas nesužavėjo, priminė tik dar vieną gero serijalo pusėtiną epizodą, kuriame šmėžuoja mylimi aktoriai, tačiau nieko ypatingo neįvyksta. Tad jei nesate prisiekę Simenono fanai, kokiu skaitau save, galite šią Megrė bylą praleisti.

—–

Informacija apie knygą:  romanas / Georges Simenon; iš prancūzų kalbos vertė Vita Malinauskienė. – Vilnius : Garnelis, [2004]. – 244, [2] p. – ISBN 9955-428-48-1