Būna įvairiausios rūšies urvų.

Džiugu, kad “Baltos lankos” toliau leidžia žanro klasiko belgo Georges’o Simenono detektyvus, kuriuose pirmu smuiku griežia legendinis komisaras Megrė.

“Megrė ir žmogžudystė prie upės” (originalus pavadinimas “Le Charretier de la Providence”) pateikia dar vieną kriminalinį pasakojimą: netoli upių uosto šliuzo arklidėje randamas nepažįstamos, ne vietinės moters lavonas. Toliau – nužudytosios identifikavimas, įtarinėjimai ir tikrojo žudiko paieškos. Megrė apsigyvena nusikaltimo vietoje ir bando perprasti dinamiško uosto gyvenimo principus…

Simenonas šio romano rašymo metu pats gyveno laive “Ostrogoth”, kuriuo raižė Prancūzijos kanalus, tad tinkamai perteikti upeivių būties ypatumus nebuvo sudėtinga. Žinoma, be reikiamo talento tas literatūrinis paveikslas, nukeliantis į laikus, kai per šliuzus baržas tempdavo arkliais, nebūtų toks noiriškas – visą romaną skaitytoją lydi slogi, šešėliuota, įtarumo kupina atmosfera ir kliokiantis vanduo: upės, lietaus, rūko pavidalu. Skaitydamas jaučiausi permirkęs kaip po purvą žlagsintis Megrė – toks persmelktas tamsos ir vyriškai gyvuliškos egzistencijos pesimizmo.

Po šio romano liko tokia kerinti mccarthy’iška  impresija – matyt, dėl vyro, arklio ir urvo, pilno gyvuliškos šilumos – kas reiškia, jog giliau nelabai kur yra.

Kriminalinio detektyvo prasme “Megrė ir žmogžudystė prie upės” nėra pats stipriausias kūrinys, bent jau klasikinio detektyvo klišių čia mažoka. Ši istorija, chronologiškai einanti paskui romaną “Latvis Petersas”, akivaizdžiai rodo, jog rašytojas dar tebeieškojo priėjimo prie savo herojaus, kad dar neturėjo išdirbtos schemos, kuria vadovaujantis vėliau ims kepti vieną Megrė bylą po kitos, kad dar nebuvo apsisprendęs: Megrė – labiau kriminalistas ar egzistencinės psichologijos praktikas. Todėl savo siužetu ir jo išrišimu ši knyga gali detektyvų mėgėjus nuvilti, tačiau „kietosios” Simenono kūrybos gerbėjus tikrai pradžiugins, nes jiems “Baltos lankos” (kurioms reikia padėkoti už tinkamą Megrė istorijų vertimų eiliškumą) sudaro galimybę sekti, kaip genialusis rašytojas augo, tobulėjo, ieškojo savojo braižo.

—–

Informacija apie knygą: romanas; iš prancūzų kalbos vertė Vilius Litvinavičius. – Vilnius : „Baltų lankų” leidyba, 2012. – 157, [1] p. – ISBN 978-9955-23-632-0 (įr.)