GEORGES SIMENON „Sen Fiakro byla”

John Banville viename interviu Georges Simenon‘o kūrinius apibūdino kaip dvidešimtojo amžiaus šedevrus, savo egzistencializmu lenkiančius net Sartre ir Camus. Tiesa, airis omenyje turėjo ne belgą išgarsinusius tekstus apie komisarą Megre, o iki šiol lietuviškai neišverstus kietuosius romanus: „Purvinas sniegas“, „Žmogus, kuris žiūrėjo į nuvažiuojančius traukinius“, „Monsinijoro Monde dingimas“ ir „Tropikų mėnulis“. Banville nuomone, kiti Simenon‘o kūriniai per daug skuboti. Nors žinant pastarojo rašymo tempą – maždaug romanas per mėnesį ar apsakymas per dieną – visiems jo kūriniams galima taikyti skubotumo apibūdinimą.

Lietuviškai Simenon‘as verčiamas ne per dažniausiai, o jei ir pasirodo, tai arba senesni perleidiniai, arba nauji kūriniai apie tą patį Megre. Bene paskutinysis pirmą kartą lietuviškai išėjęs romanas buvo 2004-aisiais “Garnelio” išleista “San Fiakro byla” (L’Affaire Saint-Fiacre). Būtų tai eilinis komisaro tyrimas, jei ne aplinkybės, kurios nukelia skaitytoją į Megre vaikystės vietas ir laikus. Ne, tai ne koks bliumkvistiškas variantas apie herojaus vaikystės nuotykius bežaidžiant seklius, Megre tiesiog vyksta į gimtąjį kaimą, kur jo tėvas trisdešimt metų dirbo pilies valdytoju. Vyksta, nes gavo pranešimą – Vėlinių dieną Sen Fiakro bažnyčioje per pirmąsias mišias bus įvykdytas nusikaltimas. Iš tiesų, bažnyčioje po mišių randama nuo širdies smūgio mirusi grafienė, bet Megre mato, jog ne viskas taip įprasta ir paprasta, kaip atrodo iš pirmojo žvilgsnio…

Būtų gan standartinis, įprastas Simenon‘o detektyvas su jam būdingu lakoniškumu, žodžio konkretumu, taiklumu, nutylėjimais dialoguose ir komisaro triumfu, jei ne jau minėta aplinkybė, vis nukelianti skaitytoją į Megre vaikystę, kurioje tos pačios vietos, tie patys žmonės ryškiai kontrastuoja su aprašomų nutikimų laikotarpiu. Norom nenorom, skaitant „San Fiakro bylą“, pats nuklysti į savo gimtąsias vietas, gatveles, kiemus, kampelius, kuriuos tik tu vienas žinojai ir mylėjai, ir imi trokšti bent trumpam ten sugrįžti, pamatyti, kaip atsiminimų paveikslus pakeitė lekiantis laikas.

*****
Informacija apie knygą: romanas; iš prancūzų kalbos vertė Stasė Banionytė. – Vilnius : Garnelis, 2004. – (Megre). – ISBN 9955-428-49-X

fb-share-icon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.