G.eriausi 2008 metų albumai [pagal offca]

Tikiu, kad nepraeis nei mėnuo, o jau turėsiu čia kai ką pakoreguoti, bet visgi reikia užbaigti praeitų metų muzikinius potyrius, sudėlioti į lentynėles geriausius albumus ir laukti naujų įrašų. Neturiu daug stebuklingų pavadinimų, dauguma buvo minėti metų eigoje G. ir kitų topuose, tad apie minėtus vardus nesikartosiu, bet, tikiuosi, kad kažkas kažką atras sau negirdėto ir nuostabaus. O mano atrankos kriterijus kaip visada: dažniausiai klausyti 2008-aisiais ir įsigyti albumai.

Taigi, pirma apie neminėtus G. ir kitų topuose:

Absentee „Victory Shorts“.

Nicko Cave tamsus niūrumas ir Lou Reedo/ Tom Waitso užkimimas trumpame, netgi per trumpame albume ir užtikrintumas, su kokiu indie roko scenoje šiandien turėtų stovėti amžinatilsis Johnny Cashas, pavergia nuo pirmųjų „Shared“ akordų ir nepaleidžia iki pabaigos.


Absentee – Boy, Did She Teach You Nothing


Absentee – Bitchstealer

www.myspace.com/donkeystock
www.absenteemusic.co.uk

Alina Simone „Everyone Is Crying Out To Me Beware“

Ne Orlova, bet Alina, – Alina Simone. Ukrainos išeivė į JAV įdomiu akcentu rusiškai dainuoja apie prekybos centrus, lombardus, degalines ir savo šidies skausmą. Paskutiniame albume „Everyone Is Crying Out to Me Beware“ Alina dainuoja tekstus, kuriuos sukūrė Rusijos amžinatilsė pogrindžio bardė Янка Дягилева. Minimalus akustinių instrumentų pritarimas ir drebantis balsas sudaro įspūdį, kad dainuojama vienatvėje po Černobylio avarijos griuvėsiais laukiant kažko ir nieko. Lyg nuoga PJ Harvey…


Alina%20Simone
Quantcast

www.alinasimone.com
www.myspace.com/alinasimone
Anita Lipnicka and John Porter „Goodbye“.

Paprastai nepriskiriu tokios folk/pop/rock muzikos prie geriausiųjų, nes ji niekuo neišsiskiria iš krūvos kitų saldžių albumų. Toks ir šis albumas: saldus, gražus, nušlifuotas saldainiukas – metų skanėstas neįnoringam klausytojui. Jau trečias dueto, lenkaitės ir buvusio Roxy Music nario, bendras darbas, kuriuo galima nusiraminti po indie rokinių gitarų.


Anita Lipnicka & John Porter – Lonesome Traveller


Anita Lipnicka & John Porter – Old Time Radio

www.myspace.com/lipnickaportermusic
www.lipnickaporter.com

Xavier Rudd „Dark Shades Of Blue“.

Pirmas įspūdis: panašu į, iš Arabijos grįžusį Bruce Springsteen‘ą. O  iš tikro tai Australijos multi-instrumentalistas, kuris neskubriu ritmu dėsto savo istorijas Europoje mažai matytais/girdėtais instrumentais. Stilistika įvairi: nuo eksperimentinio regio, afrikietiško/aborigeniško folko iki garažinio roko. Vienas įdomiausių albumų klausymo požiūriu.

Paklausyti paskutiniojo albumo dainų galite čia , o kaip žmogus-orkestras skamba gyvai žiūrime žemiau:


No Women, No Cry (live)

The Baseball Project „Volume 1: Frozen Ropes and Dying Quails“

ir

Steve Wynn „Crossing Dragon Bridge“.

Amerikietiški produktai, kuriuos rašau greta dėl to, kad The Baseball Project nebūtų įdomesnis už buvusius Peter Buck ir Scott McCaughey pasigrojimus (The Venus 3, The Minus 5, Tuatara), jei ne Steve Wynn, kurio indėlis, mano manymu, projekte yra didžiausias.

„Volume 1: Frozen Ropes and Dying Quails“ – truputi kantriškas poprokas, kuriame puikiai dera, gerai pažįstama, R.E.M. gitara (ypač tai jaučiama „Long Before My Time“, „The Closer“) ir švelnūs vyriški vokalai. Panašus galėjo būti R.E.M.‘ų „Accelerate“ – būtų buvę daug daug geriau.


The Baseball Project (live)

www.myspace.com/thebaseballproject

Solinis Steve Wynn darbas „Crossing Dragon Bridge“ pilnas lyrikos ir sentimentalumo. Būtent tai išskiria jį iš kitų. Man šis albumas tapo metų arbatgėrio (čia toks laikas, kai namie geriama arbata) fonu: ritmiška ramybė iš vokalo, boso, gitaros, styginių ir klavišinių, kurios atskirus gabalus, tokius kaip „She Came“, „When We Talk About Forever“, „Wait Until You Get To Know Me“,“ Punching Holes In The Sky“ norisi gerti be perstojo.

www.stevewynn.net
Dainų įžangas galite pačiupinėti čia.

Flica „Windvane and Window“ ir „Nocturnal“ ir „Coffee & Spectacles EP“.

Elektronika, kurioje grožis nesislepia už krūvos triukšmo, o ištraukiamas į patį priekį. Albumai, kurie G. nebuvo aprašyti tik dėl to, kad iki šiol jų nesugebėjau įsigyti dėl nesugebėjimo rasti, kur įsigyti, bet dabar jau jau keliauja į mano pašto dėžutę. Stebuklinga fortepijono muzika iš egzotiškos Malaizijos, lengvas angelų vokalas ir švelnus elektroninis ambiento prisilietimas – visa, ko reikia bet kada ir bet kur. Metų atradimas ir gražumas. Jei reiktų išskirti tik vieną iš praeitų metų krūvos, tai būtų tas vienintelis/ tie vieninteliai.


Flica – „I (Haruka Nakamura Remix)“ – net remiksu tokių kūrinių nepagadinsi, bet šiaip klausykite ką siūlo Flica MySpace

www.myspace.com/flicasound

Håkan Hellströms „Försent för Edelweiss“.

Čia, matyt, todėl, kad pernai nebuvo nieko iš kent‘ų stovyklos. Švedija padovanojo dar vieną albumą, kuriame nieko nereikia suprasti. Pop rokas ir folko motyvai, skambus vokalas, neapšlifuotos instrumentuotės ir daug vietos improvizacijai daro albumą gyvesnį už gyvą, ir vietomis tokį linksmą, lyg baliuje dalyvautų ir Björn Yttling (iš Peter Bjorn and John).


Håkan Hellström „För en lång lång tid“


Håkan Hellström „Kär i en ängel“

www.myspace.com/hakanhellstrom

Miko „Parade“.

Japoniškoji indie elektronikos egzotika, kurioje yra visko: meditacinės ramybės, kosminės energijos, gyvos gamtos, savasties ir muzikos, ties kuria susikaupti yra sunkiau, nei į ją panirti. Ir gal būt šį kartą Bjork fanai nepyks, kai vėl vieno žmogaus didžiulį įdėlį bandysiu priešpriešinti islandės prodiuserių komandai ar G. linksniuojamų islandų grupės skambesiui, į kurį labiau panašus Miko „paradas“. Tai netinkama kompiuteriu klausyti muzika – reikia garso ir tylių kaimynų. Žinoma įspūdį susidaryti galite užėję į Miko myspace.

www.myspace.com/mikohome

Barry Adamson „Back To The Cat“

Adamsonas savo stichijoje, nors kai kas gal paburbės, kad nupopsėjo jis, bet man jis po lynčiškų eksperimentų tapo klausomas pernai kaip niekad. „Back To The Cat“ ištisas perlas Džeimso Bondo gerbėjams – veik kiekvienas gabalas gali būti naudojamas 007 garso takeliui (negirdėję BA ir naujųjų „Spend A Little Time“ ir „Walk On Fire“ neprieštaraujat !). Tamsus jazz, pop, funk, blues ir prirūkyto kabako su seksšpionažo atmosfera mišinys, kuris įvelia iki negalėjimo nepasiduoti svaiguliui ir pakartojimui.

httpvhd://www.youtube.com/watch?v=GRcLUoY_9ZU

Straight ’til Sunrise

Spend A Little Time

www.myspace.com/barryadamson

www.barryadamson.com

Tai būtų viskas iš neminėtų G. pavadinimų, o jei kam įdomu, iš kitų linksniuojamų topuose bei jau minėtų G. albumų, manajame beste taip pat būtų:

Air France – No Way Down EP (UK leidimas, kuriame po 2008-ųjų EP gražiai įkomponuotas ir senesnis „On Trade Winds EP“)

Coldplay – Viva la Vida or Death and All His Friends

Cut Copy  – In Ghost Colours

Deerhunter – Microcastle

Girl Talk – Feed The Animals

M83 – Saturdays = Youth (jei ne Flica, tai būtų metų Nr.1)

Marnie Stern – This Is It and I Am It and You Are It and So Is That and He Is It and She Is It and It Is It and That Is That

Nick Cave & The Bad Seeds – Dig! Lazarus! Dig!

Pacific UV – Longplay 2

Paavoharju – Laulu Laakson Kukista

Peter Broderick – Float

Shearwater – Rook

Silver Jews – Lookout Mountain, Lookout Sea

The Hold Steady – Stay Positive

The Gutter Twins – Saturnalia

ir lietuviškasis Marijono Mikutavičiaus „Baigėme mokyklą“.

6 komentarai apie “G.eriausi 2008 metų albumai [pagal offca]

  1. Čia reiks skirti peržiūrėjimai valandžiukę.
    Tiesa, Deerhunter fenomeno suprasti jau nebepavyks, matyt:))

  2. Nors pernai muzika nesidomėjau ir savo sąrašo tikrai nepateikinėsiu, su offcos jau truputi apšilau dar prieš paskelbdamas. Daug minčių.. Tiek dėl grupių, kurios man atrodo tiesiog eilinėmis grupėmis (mano sąraše už top10 irgi dažnai būna tiesiog „mano“ muzikos atstovų), tiek dėl kitur net nematytų vardų, tiek dėl matytų ir čia nepaminėtų. Pavyzdžiui, suprantu, kad turėti savo tope „Fleet Foxes“ šiemet yra banalu, bet.. Toks gyvenimas ir tie narkomaniškai užsupantys hipiai dvidešimt pirmam amžiui yra tikrai išskirtiniai. Bon Iver irgi iš tos pačios „karzinkos“, tik jam, mano manymu, labai gerai gavosis su keliomis dainomis, tačiau prasčiau su lygio išlaikymu visame albume.

  3. tiesa, kad pernai nebuvo nieko tokio WOW, bet man buvo tokiu, uz ka negaila atiduoti pussimti litu ir pabruzinus menesi nepamirsti. Bon Iver tiesiog ne mano muzika, kiek bebandziau pamilti neisejo, o Fleet Foxes, nu … banalu ir kol kas taip pat neprijaukinta.

  4. TOP 10
    Motorpsycho – Little Lucid Moments
    Aqua Nebula Oscillator – Under The Moon Of…
    Amorphous Androgynous – The Peppermint Tree & The Seeds of Superconsciousness
    Juan Trip’ – Fireplace
    Black Mountain – In The Future
    Bipolaroid – E(i)ther Or
    Thee Silver Mt. Zion – 13 Blues for Thirteen Moons
    The Gutter Twins – Saturnalia
    The Raconteurs – Consolers of the Lonely
    The Dirtbombs – We Have You Surrounded

    EXTRA 10
    The Fall – Imperial Wax Solvent
    The Black Angels – Directions To See A Ghost
    Boris – Smile
    The Muggs – On with the Show
    The Mars Volta – The Bedlam in Goliath
    Deerhunter – Microcastle
    Calexico – Carried To Dust
    Tindersticks – The Hungry Saw
    Nick Cave – Dig, Lazarus! Dig!
    The Kills – Midnight Boom

  5. dovydai, man tavo Extra 10 arčiau ausų, nors pora pavadinimų reiks patikrint dar, ale įtariu, kad ten kažkas iš sunkesnių reikalų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.