G.eriausi 2009 metų filmai… [paulius.rymeikis]
Nors visų filmų peržiūrėti neįmanoma ir galvoje bei įvairiuose sąrašuose kabo dar bent kelios dešimtys juostų, bandau reziumuoti, ką geriausio teko pamatyti 2009 metais. Džiugu, jog iš pradžių pergyvenant, kad nebus iš ko sudaryti geriausiųjų dešimtuką, vėliau teko smarkiai paspausti, kad visi norintys į jį tilptų. Žinoma, kad netilpo, bet štai jie -- dešimt geriausių ir dar tuzinas taip pat neprastų:
Das weisse Band (The White Ribbon) [Rež. Michael Haneke]. Filmas, kurį žiūrėjau atsikabinusiu žandikauliu ir tikiuos turėsiu progą tai pakartoti “Kino pavasario” metu. Labai autentiškas, unikalus ir režisūriškai tempiantis filmas, kuriame ‘kaip’ beveik visą laiką dominuoja prieš ‘apie ką’. Ir nors snobo snobai, teko skaityti, prikiša juostai, kad apie nacizmą kalbėti tapo populiaru, nė velnio čia apie tai tiesiogiai nekalbama, dėl ko paties Michael Haneke žodžiai apie juostą padėjo sudėlioti taškus ant “i”: “the film is about “the origin of every type of terrorism, be it of political or religious nature.” Puikus operatoriaus, meno direktoriaus darbas ir puikus aktorių kolektyvo bei likusių filmo elementų suvaldymas.
Ink [Rež. Jamin Winans]. Netikėtas atradimas. Indie sci-fi už 250 000$ (daugiau negu 1000 kartų pigiau už “Avatar”). Filmas, kurį žiūrint akivaizdu, jog kūrybinės grupės entuziazmas ir įdėtas darbas į biudžetą įtrauktas nebuvo. Taip, tai akivaizdžiai ne didžiosios kino kompanijos darbas, bet po tokių filmų supranti, kad turint gerą idėją, net kažkas iš serijos “Titanikas” gali būti nufilmuotas vonioje, muilinę skandinant ledo kubeliais iš šaldiklio bei “feno” keliamomis bangomis. Ir čia tas atvejis, kai pažiūrėjus trailer’į, nereikia galvoti koks bus pats filmas -- būtent toks ir bus.
The Messenger [Rež. Oren Moverman]. Jau ir taip kabinanti istorija (apie kareivius, kurių darbas artimiesiems pranešti apie kare žuvusius jų sūnus, vyrus, etc.) dar palydima puikia trijų pagrindinių aktorių vaidyba ir dar puikesniu scenarijumi. Faktiškai nepriekaištingi dialogai, herojų personažai ir istorijos vystymas. Pasaulinė kritika (ir apdovanojimai) su manimi akivaizdžiai nesutiks, bet man “The Messenger” visa galva aukščiau už emociškai taip ir neužkabinusį “The Hurt Locker”.
The Vicious Kind [Rež. Lee Toland Krieger]. Pasirinkimas su, tikėtina, lengvu pataikavimu savo skoniui, bet kai filmas taip skoningai susuktas, suvaidintas ir išplėtotas per gerai apgalvotus herojus, negėda rekomenduoti pažiūrėti. Atėjus laikui, kaip ir kitas aukščiau išvardintas juostas, žiūrėsiu dar kartą.
Julia [Rež. Erick Zonca]. Mano šių metų apdovanojimas už geriausią moters vaidmenį keliauja “Julia” suvaidinusiai Tilda Swinton. Nėra nė ko lyginti su Meryl Streep (beje, suvaidinusiai panašaus pavadinimo juostoje “Julie & Julia”). Ir istorija gera, ir supranti, kad jeigu ne Tilda Swinton, jos tiesiog nebūtų. Sako kiek per ilgas. Sutinku. Tačiau, jeigu lieptų pasakyti, kurioje vietoje reikėjo nepagailėti žirklių, neturėčiau, ką pasakyti. Tiek jis ir per ilgas.
District 9 [Rež. Neill Blomkamp]. 2009 buvo devynetų metai: “9″ (animacinis), “$9.99″ (animacinis), “Nine” (miuziklas) ir, galiausiai, “District 9″. Istorija su dvigubu dugnu ir įdomiausia pateikimo forma (meninė dokumentika) šiais metais.
The Road [Rež. John Hillcoat]. Neteko skaityti romano, pagal kurį pastatyta juosta (ir neteks), tačiau filmas -- fantastiškas. Ir tai svarbu akcentuoti -- fantastiškas, o ne fantastinis, kaip galima suvokti pasižiūrėjus “2012″ lygio trailer’į. Tiesą sakant, visi tie kompiuteriniai prabangūs vaizdai juostai buvo bereikalingi -- nebent nuskurdusių vaizduočių papenėjimui. Tėvo-vaiko santykis ir sugebėjimas sukurti nuolatinės baimės, įtampos atmosferą čia pirmoje vietoje ir, dažnu atveju, tai tikrai nejaukus filmas. Ta prasme, kad abejingai pasižiūrėti nepavyks.
(500) Days of Summer [Rež. Marc Webb]. Vienintelis priekaištas filmui, kuris tapo metų (romantine) komedija -- jis šiek tiek per geras. Bandydamas atrasti unikalią filmo formą, režisierius kiek persistengė ir tie keli perlenkti momentai tikrai neprideda filmui autentiškumo. Reikia pripažinti ir tai, kad filmo stipriausia dalis yra jo paskutinės minutės, bet ei, “Summer Hours” tik paskutinės minutės ir teištraukia, o aš jį talpinu tarp “kitų rekomenduotinų” šių metų filmų!
Up [Rež. Pete Docter]. Metų animacija. Pravirkdžiusi animacija, reiktų pridėti. Ir net jeigu nesu didelis gerbėjas šio filmo pagrindinės -- nuotykinės dalies, ji ir būtų niekas, kabotų ore, jeigu neturėtų labai gražios priešistorės apie kurią filmo eigoje ne kartą primenama. Sunku patikėti, kad ji galėtų palikti abejingu nors vieną, kuris savo gyvenime kažką prarado anksčiau laiko.
The Cove [Rež. Louie Psihoyos]. Su dokumentika šiemet, kaip ir kitais metais, nėra problemų -- būtų galima ir atskirą dešimtuką daryti. Bet jeigu tai viena juosta, tai tebūnie “The Cove”. Rizikingas ir ambicingas darbas, siekiant parodyti, kaip elgiamasi su geriausiais žmonių draugais vandenyje -- delfinais. Gal tik tiek, jog girdint reakcijas po filmo, kyla ironiška šypsena: o manot, kad su tais iš kurių gaminamos dešros, kumpiai ir dešrelės elgiamasi kitaip?
Į top10 niekaip nebetilpo, bet atmintyje po peržiūrų išliko, tad galima rekomenduoti užmesti akį į: Inglourious Basterds [Quentin Tarantino] (nepaisant begalinės kritikos už tuščiažodžiavimą ir kartojimąsi), Summer Hours [Olivier Assayas] (sunkus filmas ta prasme, jog pusantros valandos galima sakyti nieko įdomaus ir vertingo nevyksta, bet… Kaip puikiai suveikia jaunosios filmo herojės mintys paskutinėmis filmo minutėmis -- tai yra filmu perduodamas jausmas), Feng sheng / The Message [Kuo-fu Chen/Qunshu Gao] (stilingas kinų darbas apie šnipus, kurį trumpai įvardinčiau Chan-wook Park bandymu daryti Agatha Christie “10 negriukų”), Moon [Duncan Jones] (geras scenarijinis sci-fi), Big Fan [Robert D. Siegel] (pradžioje atrodo, kad turėsim apie sportą kalbančias galvas, bet vėliau išsiriša tokia istorija apie sporto fano elgesį savo mylimos komandos atžvilgiu, kad ojojoj), Antichrist [Lars von Trier] (na, kas dar apie jį nepasakyta?), Sin Nombre [Cary Joji Fukunaga] (žiūrėti tik kino teatre, bet ir namuose galima matyti, kad kameros žmogui yra už ką duoti apdovanojimą), Watchmen [Zack Snyder] (dažnai su komiksniais filmais nusivažiuojama į pop pusę, čia gi -- grynai atmosferinis darbas), State Of Play [Kevin Macdonald ] (vienas geriausių pop trilerių iš JAV), The Damned United [Tom Hooper] (nepatvirtintais faktais pagrįsta istorija, po kurios tiesos ieškodamas pusvalandį leidau “wikipedia” ir deduosi “Frost/Nixon” aktoriaus Michael Sheen pavardę į kišenę -- reiks nepraleist jo darbų), Food, Inc. [Robert Kenner] (dar viena puiki dokumentika, šį kartą apie tai, ką valgome, t.y. kukurūzus), The Girlfriend Experience [Steven Soderbergh] (G. jau aprašytas filmas, kuris man taip ir lieka ‘experience’), Sunshine Cleaning [Christine Jeffs] (tipiškas “Sundance’inis filmas, bet… Matytas kone prieš metus, išlikęs iki šiol -- neprastai, ar ne?).
Labiausiai pervertintas 2009 metų filmas: “Up in the Air” (Rež. Jason Reitman). Prasidėjęs puikiais kadrais (nieko nauja, ko nebūtų matęs Jason Reitman fanas), vaidyba (nors George Clooney man buvo įdomesnis “The Men Who Stare at Goats”) ir scenarijumi, ilgainiui filmas nusivažiuoja į labai tradicišką amerikietišką dramediją, kuri “Oskarams” pasirodė pačiu laiku -- kai JAV tik to ir trūksta: patvirtinimo, jog ne piniguose laimė, bet santykiuose ir žmonėse.
Daug vilčių (nespėta pamatyti): La Nana/ The Maid (Sebastián Silva), A Single Man (Rež. Tom Ford), Lourdes (Rež. Jessica Hausner).
Kažką vertingo praleidau? Žinau, kad…
Daugiau 2009 metų filmų top’ų rasit čia…
liu on 
Labai stiprūs – Il divo, Mary & Мах, Synechdoche, gana smagiai susižiūrėjo, nors ir ne masterpiece Visą laiką svajojau būti gangsteriu ir Looking for Eric. Peržiūrėtų filmų buvo tikrai per daug, todėl sunku prisiminti.
Nusivylimai: White ribbon, The Wrestler, In the loop..
Galingiausias atradimas: Alejandro Jodorowsky filmai – visiška šyza.
Taip, bet tiek Il Divo, tiek Synechdoche, tiek The Wrestler labiau 2008 metų filmai. Sutinku ir dėl Mary&Max bei Looking For Eric gerumo, bei nusivylimo “In The Loop”. Kita vertus stebina nusivylimas “White Ribbon”. O atradimą reiks atrast. Šia prasme (nepaminėtas) įdomus mano atradimas – Love Exposure http://www.imdb.com/title/tt1128075/
Pavydu, kai žmogai taip apsišvietę…
Trūksta frankofoniško kino bent jau vieno pavyzdžio (Seraphine). Nuo 17 val. vieninteliam seansui Vilniuje bilietų nėra.
Tai nieko, kad ir sąraše nėra…
kertuk, yra sąraše “Summer Hours” :) “Seraphine” irgi matytas :)
Jo, neteisus buvau dėl frankofoniškumo, ignoravęs žinomąjį Assayas’ą.
Bet neatstosiu dėl prancūzų – Dumont’o Hadevičė irgi galėtų pretenduoti…
Vengro Attila Galambos TYRĖJĄ irgi būtinai paminėčiau.
Būtų įdomu, kaip atrodytų tavo top’as. Man Tyrėjas labai patiko. Patiko “Looking For Eric”. Net “Flame and Citron” patiko, kad iki šiol atsimenu :) Bet visko nesutalpinsi ir vieni dalykai įstringa labiau nei kiti, santykis su jais mūsų skirtingas, supratimas ir galiausiai skonis.
Deja, sąrašais, galima sakyti, nesidomiu. Nebent prireikia dėl statistikos ar kokio „atžymėjimo”. Tai ir nekaupiu atatinkamos informacijos. Bet kada kiti sudaro – labai malonu ir naudinga…
Ink filmą verta pažiūrėti dar ir dėl garso takelio. Kažkaip nesidomėjau, bet jei rasčiau kur įsigyti CD, tai nedvejočiau.
CD lyg ir nėra, bet mp3 versija voliojasi pas filmo kūrėjus:
http://www.doubleedgefilms.com/
na keista kad metu animacija netapo Fantastic mr. Fox..
Dėkojų už įrašą, kuri padės spragas užpildyti.
Turėčiau paminėti Los abrazos rotos: apie žudantį pavydą Alomodovaro jausmingumu.
un Prophete – įtraukiantis ir kūrybiškas apie arabų kilmės jaunuolio svaiginančią nusikalstamą karjerą prancūziškasm kalėjime.
Fantastic Mr. Fox nesujudino nė vienos stygelės viduje, nė vienos, jau nekalbant apie Wes’o scenarijinius paprastos pasakos pratęsimus, kurie akivaizdūs (popsovi) net nežinančiam tos pasakos. Gal ir geriau negu iš 5 minučių padarytas pilnametražis (Where The Wild Things Are), bet ne daugiau.
Los abrazos rotos man irgi patiko. Netilpo čia, o ir negrūdau, nes pamačiau vos dieną prieš topo skelbimą, tai neabejojau, kad įspūdžiai stipresni būtent dėl to. Papildomam tope tikrai galėtų būti. O Un Prophete.. Žmogaus su randu kiek žalesnė (raw) versija kalėjime, tiesiog neužkabino. Kokybiškas. Kaip ir Precious ar The Hurt Locker, bet.. Na, čia jau skonio reikalas, matyt.
Man asmeniškai praeitais metais įspūdį paliko du filmai tai- “Unmade beds” ir “Room and a half” (rusų naujasis kinas apie poetą J. Brodskį)…o labiausiai nusivyliau tai kino pavasario nugalėtoju -”Pasaulis yra didelis, o išsigelbėjimas slypi už kampo”- infantilus, paviršutiniškas crap’as…o kalbant apie Fantastic MR Fox – žiauriai subtilus ir skanus humoro pliūpsnis…
:) 100 proc. pritariu dėl Pasaulis yra didelis, bet apie nusivylimus būtų galima kalbėt gerokai ilgiau nei apie įkvėpimus. Intriguoja apie Brodskį, reikia ieškot.
bu blyn… va ka cia is sarasao atradau tai INK..ziauriai patiko!
Apie Josifą Brodskį filmas parodytas NAUJOJO RUSŲ KINO festivalyje SKALVIJOJE lapkričio mėnesį. Kitąmet nepražiopsokite naujienų iš Rusijos!
Filmas tikrai labai įdomus ir kūrybingai sugalvotas kaip reikia pristatyti realaus žmogaus gyvenimo istoriją. Žiūri vienu atsikvėpimu!
Labai noriu padėkoti Pauliui už paviešinimą, nes kitaip neatkreipčiau dėmesį -”The messenger”-nuostabi, netgi tobula dviejų pagrindinių aktorių vaidyba, gyvas malonumas stebėt kiekvieną judesį, akies blysktelėjimą, galvos pasukimą….ir žinoma “Ink”-už atmosferą, už idėjas ir ir žinoma soundtrack’as tai kažkas…
Hm, Maniau, kad jau INK Pauliaus sąraše tikrai nebus ;)) Žavesys juo (filmu, ta prasme :) nepraeina jau keletą mėnesių. Ypač tąja vieta… Kur …vienas, du , trys, keturi… vienas du trys keturi :))
netgi įtikina, kad taip pasaulyje iš tiesų yra ;)
aha, bet kieno kito tik ne pauliaus.
Rekomenduoju “El secreto de sus ojos” (“The Secret in Their Eyes”). Argentiniečių kriminalinė drama, dar su meilės istorija. Labai maloniai nustebino. Vienas stipriausių 2009 m. filmų. Beje, ir Oskarui šiais metais nominuotas (nors kai kam gal tai ir ne rodiklis :))
Ačiū, matėm ir patiko.
El secreto de sus ojos neblogas ir vertinant režisūrą, vaidybą ir scenarijų tikrai kokybiškai padarytas, bet negaliu sakyt, kad labai patiko. Pasirode šiek tiek ištęstas ir vietomis net nuobodokas.
aha, man irgi kartais pasirodydavo, kad tai per daug du filmai, o ne vienas.
Turiu infrastrukturini klausima: kur gaunate paziureti siuos filmus? Juk ne visus rode festivaliuose. Vel visagaliai torrentukai?
Tikrai taip.
čia gelbsti misionieriai iš l raidės, po teismus korporacijų tampomi..:)
Nesupykit, bet kaip jums gali patikti filmai? :) Man asmeniškai jie kelia siaubą, jau vien dėl kalbos.
dahok,
tai gal pabandyk be garso žiūrėt? :)