GERIAUSIOS 2020-ųjų KNYGOS

IMG_6028

Man atrodo, kad šie metai mūsų literatūros padangėje buvo svarbūs pirmiausiai tuo, kad pagaliau sulaukėme į lietuvių kalbą Lotynų Amerikos autoriaus Roberto Bolaño kūrinio „2666“ vertimo. Pati dar esu šios knygos skaitymo procese, todėl jį miniu įžangoje, bet neįtraukiu į sąrašą, kol nesu baigusi. Tai galima sakyti, kad jis ne pirmoje vietoje, o dėl savo vertės yra net aukščiau viso šio sąrašo, neprilygintinas nei vienam iš žemiau esančių kūrinių (čia man asmeniškai).

Na, o žemiau sąraše išskyriau penkiolika verstinių knygų, tarp kurių bus ir grožinės, ir negrožinės literatūros kūrinių. Po jo eina lietuvių autorių grožinių ir negrožinių knygų sąrašas, kurios paliko šiais metais įspūdį. Na ir galiausiai – knygų vaikams ir paaugliams penketukai.

VERSTINĖS GROŽINĖS KNYGOS 

1. Clarice Lispector “ARTI LAUKINĖS ŠIRDIES” , iš portugalų kalbos vertė Audrius Musteikis, leidykla „Baltos lankos“

Clarise Lispector yra mano šių metų didysis atradimas. Intelektualiu, sodriu, o kartu labai poetišku sąmonės srautu parašytas tekstas, apima nuo vaikystės iki jau suaugusios Žuanos gyvenimą, kurį norisi siurbti į save ir mėgautis kiekvienu knygos žodžiu, stabtelti, apmąstyti kiekvieną mintį.

Knygos siužetas čia nėra pirmoje vietoje. „Arti laukinės širdies“ originalumas slypi jos rašymo technikoje ir kalboje – niūrioje, hipnotizuojančioje, o kartu labai žaismingoje ir emocingoje. Žuanos vidinio monologo mintys sukasi apie gyvenimo, mirties, vienatvės, laisvės ir laimės klausimus, kartu išreiškiant gilų nepasitikėjimą pačių savęs pažinime…

Rekomenduojama ieškantiems intelektualių skaitinių, vertinantiems teksto audinį, kuriame nagrinėjami egzistenciniai, filosofiniai ir savęs pažinimo klausimai..

2. Fernando Pessoa „NERIMO KNYGA“, iš portugalų kalbos vertė Audrius Musteikis, leidykla “Odilė”

Dar viena maloni pažintis šiais metais su portugalų rašytoju Fernando Pessoa. „Nerimo knyga“– vidinio pasaulio dienoraščiai, poetinio grožio tyrlaukiai, savosios būties pajautos, laiškai, sapnai, gluminantis literatūrinis žaidimas, neturinis nei pradžios, nei pabaigos. Šios knygos herojus Bernardas Sorošas – atviras, sarkastiškas, melancholiškas, bravūriškai balansuojantis tarp ironijos, absurdo ir gilių pamąstymo apie egzistenciją, kultūrą, literatūrą, romantiškai diskutuojantis apie meilės prigimtį. Pessoa „Nerima knyga” skirta literatūros gurmanams, ieškantiems išskirtinių skaitinių, nebijantiems chaotiškos knygos struktūros ir nerimastingų išpažinimų…

Per knygos pristatymą sužinojau, kad šią knygą nebūtina skaityti ta tvarka, kuria ji sudaryta. Knygos sudarytojai rado krūvą šio rašytojo lapų, kurių eiliškumą sudėliojo savo nuožiūra. Tarpusavyje visas šis egzistencinis sąmonės srautas mažai siejasi, tad galime atsiversti ją kaip burtų knygą ir “išsiburti” tai dienai vis kitą tekstą.

3. Mathias Enard “VAGIŲ GATVĖ”, vertė Violeta Tauragienė, leidykla „Baltos lankos“

Mathias Enard tampa mano dar vienu mėgstamu autorių. Nors romano “Vagių gatvė“ struktūra, stilius, tekstinis audinys gerokai paprastesni nei kone enciklopedinio jo ankstesnio romano “Kompasas”, tačiau pati knyga tikrai ne mažiau brandi.

Šiame romane mes stebime jaunuolio Lakdaro brendimo ir savo vietos pasaulyje paieškų istoriją, užfiksuotą Arabų pavasario ir vėliau, Katalonijoje vykusių riaušių fone. Autorius pateikia neramumų ir atsitiktinių įvykių grandinę, kuri sužlugdo jauno žmogaus gyvenimą, vos jam tapus pilnamečiu. Tai ką mes matome žiniose apie prieglobsčio prašančius ir vergoviškomis sąlygomis dirbančius pabėgėlius, audringose jūrose tarp Turkijos ir Graikijos įstrigusius laivus, teroristų išpuolius Paryžiuje ir Briuselyje, susidorojimus ir žiaurumus Sirijoje – visa ta savo kailiu patiria šios knygos herojus.

Romanas žavus tuo, kad Enardas sugeba kurti vis labiau augančią romano įtampą, tapyti dvilypį “vagių kvartalo” intelektualo portretą, perteikti represinių visuomenių problemas, gyvenimo paribiuose atmosferą ir visa tai aprašo poetiškais sakiniais, nuostabia, niuansuota proza, kurią puikiai, eilinį kartą, išvertė vertėja Violeta Tauragienė.

4. Olga Tokarczuk „VARYK SAVO ARKLĄ PER MIRUSIŲJŲ KAULUS“, vertė Vyturys Jarutis, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla;

Šis nobelistės Olgos Tokarczuk kūrinys skiriasi nuo kitų jos knygų, nes turi gana aiškų žanrą – detektyvas su kriminaliniu siužetu. Nors kaip sako knygos vertėjas Vyturys Jarutis – tai tėra tik jaukas skaitytojui. Iš tikrųjų tai filosofinė paslapčių kupina pasaka, legenda apie gyvenimą ir mirtį. Kartu, tai labai sodrus, aktualus šiems laikams romanas kalbantis apie brakonieriavimo problemas, gyvūnų teises su herojės verčiamo anglų poeto W. Blake’o kūrybos intertekstais. Mane šioje knygoje labiausiai žavi ne siužetas ar astrologinės pranašystės, o daugialypis ir įdomus pagrindinės personažės Janinos Dušejko paveikslas, bei jos skleidžiamos idėjos.

5. Sally Ronney „NORMALŪS ŽMONĖS“, vertė Viktorija Užėlaitė, leidykla “Alma Littera”

Daug yra sukurta knygų apie jaunuolių brendimą, tapsmą suaugusiais, pirmų meilių patirtis, tačiau S. Rooney yra didmeistrė, aprašinėdama skaudulingas temas, kančią. Jos knygos stiprybė – gilūs, įdomūs pagrindinių personažų portretai bei intelektualūs, psichologiškai įkrauti jų tarpusavio pokalbiai, kuomet jie analizuoja save ir vienas kitą, padėdami vienas kitam bręsti, priimti save tokiais, kokie yra. Jų dialogai visada labai atviri, ryškūs, kartais labai skausmingi, persmelkti intymių tarpasmeninių įžvalgų, kurios liejasi tiesiai į skaitytojų širdis.

S. Rooney proza elegantiška, ironiška ir niūri, tačiau nuoširdi ir tuo žavi, kiekvienam priminsianti jausmingus jaunystės metus, patirtis, žmones, paveikusius mūsų pasirinkimus.

6. Michel Houellebecq „SEROTONINAS“, iš prancūzų kalbos vertė Liucija Baranauskaitė, leidykla „Kitos knygos“

Prancūzų provokuotojo Michelio Houellebecq’o knyga „Serotoninas“ pasirodė praėjusių metų sausį ir ne vienoje šalyje tapo bestseleriu, o Prancūzijoje tikru įvykiu. Rašytojas šiame romane ir toliau nagrinėja savo pamėgtas temas – vidurio amžiaus krizę, prasmės ir laimės paieškas, neišnaudotas galimybes, žmogaus misiją, globalizaciją, prisitaikymą besikeičiančiame pasaulyje bei Vakarų civilizacijos klystkelius. Melancholiškas, liūdnokas „Serotoninas“ kompoziciškai yra išradingesnis už ankstesnius M. Houelle­becqo kūrinius, sudėtingesnės tekstinės faktūros. Man buvo įdomu nardyti po saviironijos kupinus ilgus sakinius ir samprotavimus, kurie leido labiau įsijausti į knygos herojaus jausmus, gal net pajusti jam šiek tiek empatijos.

7. Karl Ove Knausgaard „MANO KOVA. VAIKYSTĖS SALA“, vertė Justė Nepaitė, leidykla „Baltos lankos“

Trečioji Knausgaardo romanų ciklo „Mano kova” dalis, kaip ir nurodo jos pavadinimas – „Vaikystės sala“, apima septynerius Karlo Uve metus, kurie prabėga mažoje Tromøya saloje prie Norvegijos pietinės pakrantės, kuomet jis pradeda lankyti mokyklą. Ši salos istorija tarsi savarankiška knyga: kaip vieta, laikotarpis, gyvenimo etapas. Nuo šitos ciklo dalies su autoriaus kūryba gali pradėti pažindintis nauji skaitytojai, nes ji niekuo nesisieja su pirmosiomis knygomis – čia nėra chronologinės tąsos, vienintelis ryšys – tas pats herojus. Karlo Ove Knausgårdo „Vaikystės sala“, nors ir temdoma tamsių tėvo tironijos šešėlių, tačiau visumoje nugalinti tamsą, išlaikanti šviesų knygos įspūdį.

Kuo Knausgårdas skiriasi nuo kitų rašytojų? Jis negaili skaitytojui pateikti pernelyg atvirų ir intymių apmąstymų, begalės detalių, kad skaitytojas maksimaliai pajustų kiekvieno judesio, potyrio, kulto, teroro, burtų galią, kad pajustų gyvenimo tikrovę, tokią, kokia ji yra, be jokių dekoracijų ar uždangų.

Daugiau apie knygą rasite čia.

8. Nabokovas “PNINAS”, vertė Laimantas Jonušys, leidykla „RARA“

Pirmąkart pasirodantis lietuviškai, vieno svarbiausių XX a. rašytojų, Vladimiro Nabokovo Pninas – šilčiausias, žemiškiausias ir juokingiausias iš jo romanų, todėl nestebina, kad Amerikoje išgarėjo pirmiausia būtent šiuo personažu, o ne su „Lolita“.
„Pnine” rasime gana komiškas istorija apie emigrantą rusų intelektualą, Waindell koledžo rusų kalbos mokytoją profesorių Pniną. Šio romano biografiniai faktai šiek tiek sutampa su paties Nabokovo gyvenimu ir darbu akademinėje aplinkoje gyvenant Amerikoje. Šio romano stiprybės – intriguojantis paslaptingas pasakotojas, daugialypis, spalvingas, komiškas Pnino personažas ir begalė iškalbingų detalių, aprašymų, kurie labai praturtina šiuos septynis, lengvai ir smagiai skaitomus pasakojimus.

9. J.M. Coetzee „PETERBURGO MEISTRAS“, iš anglų kalbos vertė Nijolė Regina Chijenienė, leidykla „Sofoklis“.

Nobelistas J.M. Coetzee yra mano labai mėgstamas rašytojas ir turiu pasakyti, kad beveik visi jo kūriniai mane kiekvieną kartą maloniai nustebina. Šiais metais turime net dvi naujas lietuviškai išverstas jo knygas (antroji – alegoriškoji „Jėzaus mirtis“, užbaigianti trilogiją).

Romano “Peterburgo meistras” veiksmas vyksta Rusijoje, kur realios istorinės asmenybės, Dostojevskio romanų veikėjai ir J. M. Coetzee’s sukurti personažai susitinka tikrovėje neegzistavusiomis aplinkybėmis ir leidžia autoriui tarsi pratęsti dialogą su skaitytoju, Dostojevskio kūrinių temomis. Vienas po kito romane persipina dostojevskiški filosofiniai klausimai, metaforos, potekstės apimančios tokias temas kaip pareigūnų korupcija, engėjų negailestingumas, prostitucija, vaikų ir tėvų santykiai, nusikaltimai, kaltės jausmas, nenumaldomus Rusijos žiaurumus, beprotybę ir t.t…

10. Marija Stepnova “SODAS”, vertė Dalia Saukaitytė, leidykla “Tyto alba”

Naujausia autorės Marijos Stepnovos knyga „Sodas“ nukelia į XIX a. Rusiją, klestinčią kunigaikščio Boriatinskio sodybą, apsuptą pilną gėrybių sodą, kurie yra tarsi simbolis pačios carinės Rusijos. Šis polifoniškas, daugiasluoksnis romanas turintis dvaro, šeimos, moterų emancipacijos ir auklėjamojo romano bruožų, pasakoja apie meilę, laisvę ir išdavystes. Sodri, turtinga romano kalba, įdomūs personažai, įtraukianti istorija – didžiausi šios knygos privalumai. „Sodas“ – knyga, skirta pasiilgusiems klasikinės rusų literatūros, o kartu tai labai šiuolaikiškas kūrinys apie sąmoningą tėvystę, šiuolaikinį auklėjimą ir to padarinius, taip pat romanas vertas dėmesio ir dėl puikaus Dalios Saukaitytės vertimo.

Negrožinių verstinių knygų penketukas, kurios paliko didžiausią įspūdį šiais metais:

1. Witold Gombrowicz „Dienoraštis II. 1959-1969“, leidykla “Odilė”

Gombrowicz dienoraščius laikau beveik visada kur nors po ranka. Skaitau juos po truputį visus metus. Nieko naujo nepapasakosiu apie vieną iškiliausių lenkų intelektualą, gal tik pasakysiu, kad tokio pobūdžio skaitiniai, man atrodo, labai vertingi ne tik dėl bendro išsilavinimo, kultūrinio lauko praplėtimo patirties, bet ir dėl tikrai įdomių pačio dienoraščių autoriaus įžvalgų, minčių įvairiomis temomis, tiek apie kitus literatūros pasaulio žmones, meną, apie savo santykį su Lenkija, kitais rašytojais, tiek apie paprastus žemiškus jo kasdienius “įvykius”, tokius kaip kelis kartus iš eilės “per mažų” batų nusipirkimą ir pan.

2. Svetlana Aleksijevič „PASKUTINIEJI LIUDYTOJAI“, leidykla “Alma Littera”

Nobelistės Svetlanos Aleksijevič knyga „Paskutinieji liudytojai“ – stipriai emociškai paveiki knyga, labai žmogiška, nes orientuota ne į istorinius faktus, o į žmonių, išgyvenusių karą, jausmus. Žmonių, kurie tada buvo tik vaikai, o šiandien – paskutiniai išlikę karo liudytojai. Ne kartą norėjosi visai užversti šią knygą ir vietoj jos skaitymo eiti apkabinti savo vaiką. Bet negali, nes jauti, kad šiuose puslapiuose krauju užrašyta istorija yra pernelyg gyva, pernelyg reikšminga, pernelyg unikali, kad vienu knygos užvertimu galėtum ignoruoti ją, apsimesti, kad jos nebuvo.

3. Patriko Svenssono „APIE UNGURIUS IR ŽMONES“, leidykla „Baltos lankos“

Daug šiais metais kalbėta apie šią knygą ir tikriausiai nėra apie ją nieko negirdėjusių. Knygos autorius joje įtaigiai pasakoja apie vienus mįslingiausių gyvūnų planetoje – ungurius, kuriuos vaikystėje kartu gaudydavo su savo tėvu.
„Apie ungurius ir žmones“ – neįprasta, gamtos istoriją su vaikystės atsiminimais sulydanti knyga, peržengianti ne tik literatūros žanrų ribas, bet ir įvairiausių interesų sritis bei prikelianti jautrias asmenines patirtis.

4. Sue Prideaux “AŠ DINAMITAS! NIETZSCHE’S GYVENIMAS”, vertėjas Aistis Žekevičius, leidykla „Jotema“

Daug kas skaitę Nietzsche’s veikalų, bet mažai žinome informacijos apie patį F. Nietzschę, vieną didžiausią visų laikų filosofą. Knygos autorė šioje knygoje piešia labai spalvingą Nietzsche‘s paveikslą. Pateikdama iki šiol negirdėtų įdomių faktų, sugriauna visus išankstinius įsitikinimus apie šį paslaptingą, vos keletui žmonių per visą gyvenimą atsivėrusį, žmogišką, pernelyg žmogišką mąstytoją .
Sue Prideaux pasakojimas apie Nietzschę tikrai įtraukiantis, knygoje gausu biografinių detalių, be to, joje glaustai aptariamos ir pagrindinės šio mąstytojo filosofinės idėjos. Tad „Aš dinamitas!” galėtų tapti pirmu laipteliu į artimesnę pažintį su šiuo filosofu. Knyga, manau, galėtų būtų įdomi ir tiems, kurie iki šiol pažinojo Nyčę tik iš jo paties veikalų, nes knygoje rašoma nemažai informacijos apie kiekvieno jų atsiradimo kontekstą.

5. Matthew Walker “KODĖL MES MIEGAME”, vertėja Jovita Liutkutė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla,

Vieno garsiausio pasaulyje neuromokslininko ir miego eksperto Matthew Walker parašyta knyga „Kodėl mes miegame“ atskleidžia svarbiausius dalykus apie miego svarbą mūsų smegenims, sveikatai, kūnui ir t.t.. Kodėl, kaip, kiek turime miegoti, kad gautume reikiamą dozę kokybiško miego mūsų organizmui? Kodėl yra labai pavojinga neišsimiegoti ar persimiegoti? Apie miego sutrikimus, košmarus, sapnus – viską rasite šioje miego mokslo biblijoje pagrįstoje rimtais mokslininkų tyrimais.
Knyga rekomenduotina visiems norintiems atrasti teisingą savo miego balansą, išsiaiškinti „pelėdų“ ir „vyturių“ klausimus, išsigydyti nemigas ar šiaip išsiaiškinti visiems laikams visokius mitus – kas apie miegą yra tiesa, o kas ne.

LIETUVIŠKŲ grožinių ir negrožinių lietuvių autorių TOP 10 knygų, kurios šiais metais paliko įspūdį:

1. Undinė Radzevičiūtė „Grožio ir blogio biblioteka“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
2. Ieva Toleikytė poezijos rinktinė „Raudonas slidus rūmas“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
3. Alfonso Andriuškevičiaus „Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai: 2002-2015“, Leidykla „Apostrofa“.
4. Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas knyga „Kabinetas 339“, leidykla „Alma Littera“.
5. Ignas Staškevičius „Gyvenimas jų žodžiais: pokalbiai iš esmės“, leidykla „Sofoklis“.
6. Emilijos dienoraštis: 1942–2015 m. Vienos epochos liudijimas, leidykla „Tyto alba“.
7. Liudas Dapkus „Žuvis, kuri supainiojo duris“, Leidybos namai „BALTO“.
8. Marija Drėmaitė, Viltė Migonytė, Martynas Mankus, Vasilijus Safronovas „Neringos architektūros gidas“, leidykla „Lapas“.
9. Ingrida Jakubavičienė, Jolita Bernotienė „Smetonienės virtuvė“, leidykla „Aukso žuvys“.
10. Rūta Oginskaitė „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“, leidykla „Tyto alba“.

Verstinių knygos vaikams TOP 5

1. Joy Cowley „Antis patrankoje“, leidykla „700 eilučių“ .
2. Onjali Q. Rauf „Berniukas klasės gale“, leidykla „Alma littera“.
3. Roxane Marie Galliez, Seng Soun Ratanavanh „Mijuki, laikas miegoti“, leidykla „Apkabink mėnulį“.
4. Piret Raud „Istorija apie namelį, kuris norėjo būti namais“, leidykla „700 eilučių“.
5. Bob Konrad „Duoniukų karas“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Verstinių knygų paaugliams/jaunimui TOP 5

1. Naomi Novik „Šimtas metų žiemos“, leidykla „Alma Littera“.
2. Mirjam Presller „Natanas ir jo vaikai“, „Magnificat leidiniai“.
3. Philip Pullman fantastinė trilogija „Jo tamsiosios jėgos“, „Nieko rimto“ .
4. Annet Huizing „Kaip aš netyčia parašiau knygą“, leidykla „Debesų ganyklos“.
5. Jasminka Petrović „Viskas bus gerai“, leidykla „Debesų ganyklos“.

Lietuvių autorių knygų vaikams TOP 5

1. Monika Vaicenavičienė „Kas yra upė?“, leidykla „Tikra knyga“.
2. Evelina Daciūtė eilėraščių knyga „Paslapčiausia paslaptis“, leidykla „Alma Littera“.
3. Kęstutis Kasparavičius „Kalėdos! Kalėdos“, leidykla „Nieko rimto“.
4. Kotryna Zylė „Mažas kaip vabalėlis“, leidykla „Dvi tylos“.
5. Indrė Pavilonytė, Martynas Pavilonis „Marmiai. Kur gyvena meilė?“, leidykla „Alma Littera“.

Lietuvių autorių knygų paaugliams TOP 5

1. Neringa Vaitkutė „Klampynių kronikos“ II dalis, leidykla „Nieko rimto“.
2. Viktorija Urbonaitė, Viktorija Aprimaitė „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“, leidykla „Dvi tylos“.
3. Rasa Joni „Nematomi praradimai“, leidykla „Žalias kalnas“.
4. Zarambaitė Ignė „Juodavandeniai“, leidykla „Nieko rimto“.
5. Cicėnaitė Akvilina „Kad mane pamatytum“, leidykla „Alma littera“

fb-share-icon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.