Atėjo laikas duoti ataskaitą bent už tą pusmetį, kai čia minėjau ne vieną metų tope atsiradusį albumą. Ir jeigu reiktų keliais sakiniais nusakyti, kuo šie muzikiniai metai skiriasi nuo ankstesniųjų, mano atsakymas būtų nuspėjamumu. Net mylima technika metų gale susisiurbti visus topus ir atsirinkti perliukus nedavė trokštamo rezultato – prie jau turimo sąrašo pridėjo tik 3-5 pavadinimus. O sąrašas gavosi gan ilgas – apie 30 albumų. Ir čia jau net atmetus n darbų, kuriuos per metus klausiau ne vieną ir ne du kartus. Vieni jų jau užsitarnavo vietą tiek širdyje, tiek ausyse, dėl kitų dar nepavyksta iki galo apsispręsti. Toks ir topas – su užkandžiais, pagrindiniais patiekalais ir desertu. Metų eigoje, kaip dažniausiai būna, topas judės, tikėtina, kad dar ir pildysis, bet čia jau post factum reikalai – eikim prie stalo:
#Entrée
Alt-J – An Awesome Wave | Mokykloj sakydavo išmok … kad žinotum kaip, kad pažadintas naktį, kiek bus du kart du. „Alt-J” skambesiu yra būtent tokia grupė – su vokalu paleidus, kad ir naują dainą, net naktį žinočiau kieno tai darbas. „Mercury” apdovanojimas jų rankose ir tikrai pelnytai.
Ariel Pink’s Haunted Graffiti – Mature Themes | Tikriausiai vos per porą dainų likę nuo pagrindinio topo (nors vis dar nesu tikras). Kaip jos, taip išmušančios iš vėžių, į jį pateko – man paslaptis. Bet šiaip smagu – nuo dainų apie g. tašką iki FleetwoodMac’iškų motyvų.
httpvh://youtu.be/Ta46M5rksBk
Beach House – Bloom | Trečias iš eilės tiek pat bei taip pat geras albumas, tikėtina, nuviltų, bet kol kas už vienus nuostabiausių ir išskirtiniausių garsų visatoje jiems atleidžiama. Glosto.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=BfzFVbkutFE
Cat Power – Sun | Nevynioja reikalų į vatą – kala ir tiek. Pasigarsini ir tiek. Pašokinėji ir viskas. Bitchy..
Damien Jurado – Maraqopa | Nuo tada, kai per palyginimus su Elliott Smith ar Nick Drake atradau dar „Rehersals For Departure” laikais, taip iki neseno ir rankiodavau po vieną kitą gerą dainą iš albumo. Bet kažkas Damien atsitiko ir jau antras iš eilės albumas sėdi mano tope. Hitukas hituko neveja, tačiau labai nuoseklus darbas.
Daughn Gibson – All Hell | James Blake pergroja „Depeche Mode” su Johnny Cash „ant” vokalo.
Ellie Goulding – Halcyon | Metų šokių albumas ir nėra čia ko gėdytis.
httpvh://youtu.be/0NKUpo_xKyQ
Frank Ocean – channel ORANGE | Jau net ir nepamenu ar šis albumas man nusigrojo per metus ar per dvejus, nes jau pernai džiaugiaus neišleistais jo mixtape’ais. „channel ORANGE” visom prasmėm profesionalesnis bei brandenis darbas, tad nėra ko stebėtis, jog po to, kai geras tampa dar geresniu, kritikai jį įvardina metų geriausiu. Man gi, panašu, jog gavosi, kaip ir su „Beach House” – beveik to paties antri metai iš eilės pamilti tiek pat nesugebu. Na, bent jau ta top10 prasme.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=s26qTrH2atA
iamamiwhoami – kin | Jeigu kas iki oficialaus albumo išleidimo būtų paklausęs ar žinau tokią iamamiwhoami”, būčiau atsakęs, jog neabejotinai, tą žinojimą suvedęs į video klipus. Taip ir būtų jie man likę stilingų video klipų grupe, jeigu ne kažkada profilaktiškai atsisiųstas visas albumas. Kai vaizdai nevagia dėmesio, dieve, kokia tai puiki elektronika.
Jens Lekman – I Know What Love Isn’t | Praėjo jau kokie 7 metai, kai vis klausydavaus jo kiek romantiškai eksperimentinio „Pocketful of Money”. Nebeliko to eksperimentinio, užtat į valias kiek romantiško, kartais naivaus, kartais kandžiai romantiško.
Julia Holter – Ekstasis | Pala, tai jeigu taip jau skamba Julia Holter, tai kaip skambės naujas Julianna Barwick albumas? Bet tai jau jos bėdos, o kol kas klasiškai eksperimentinis darbas, kurio, tikiu, dar ir pats iki galo neperkandau.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=EczyTD514KA
Keane – Strangeland | Kadais nurašiau „Suede” albumą „A New Morning” (iki šiol laikaus tokios nuomonės), nes albumas buvo… per geras. Lyg seksas dvyliką kartų iš eilės non-stop. „Strangeland” man irgi ant tos pačios ribos – tiek hitukų ir melodingumo užtektų bent trijų grupių dviems albumams. Bet albumas nupirkas, draugišką kartų perklausytas, tad sakyt, jog jų mano gyvenime nebuvo, būtų melas.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=bH13eUiDhmo
Lost in the Trees – A Church That Fits Our Needs | Nesinori, jog atlikėjai vis prarastų meiles, šeimas, tėvus, bet… Po to jie daro tokius gerus darbus, jog visokių minčių galvoje pasisukioja. „Let your arms be our bed / And my eyes see red”.
httpvh://youtu.be/X9MoKKuvrvo
Memoryhouse – The Slideshow Effect | Pasiklydę tarp „Beach House” ir sunshine pop.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=zs3xVfCG0Hg
mmpsuf – Retina | Net nežinau ar „Retina” kvalifikuojasi, kaip pilnas albumas (o ne EP), bet. Ir nors man retai kyla rankos pasileisti šį įrašą, ir aš labai laukiu kada identiškas dalykas bus įrašytas lietuvių kalba, per klaidą paspaudęs play, paspausti stop nesugebu. Visas albumas čia.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=6jAlRm1G1vU
Passenger – All The Little Lights | Išskirtinio balso ir melodingumo atlikėjas, kurio tekstus galėtum copypastint laiškuose.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=RBumgq5yVrA
Perfume Genius – Put Your Back N 2 | Vieni išsipasakoja psichoterapeutui ir už tai susimoka patys, kiti gi klausytojams ir susirenka iš jų pinigus. Už tokį nors ir sunkumą keliantį nuoširdumą susimokėti nesunku.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=OOpkr8uNWpk
Peter Broderick – itstartshear | Npasakysiu tikslių minčių, tačiau kartą užklaustas apie piratavimą, Peter Broderick pasakė, jog bene labiausiai jam gaila, kad žmonės atsisiuntę albumą nelegaliai negauna tos pridetinės vertės – knygutės su tekstais, mintimis. Sakytum ironizavo, jeigu ne faktas, kad sukūrė specialų puslapį albumui (http://www.itstartshear.com/), kur puikia kokybe gali ne tik išklausyti visas dainas, bet dar gi ir pasižiūrėti tekstus, bei paskaityti, kaip/kodėl daina buvo sukurta. Jo, kaip multiinstrumentalisto pavardę galima rasti „Efterklang” albumuose (taip pat ir paskutiniajame), tačiau „itstartshear” prodiusavo netuščiažodžiaujantis Nils Frahm, kas puikiai jaučiasi jau pirmoje kompozicijoje „I Am Piano”. Tokių minimalistinių išsišokimų, kur viskas statoma ant vieno motyvo čia bus ir daugiau, bet galutinio rezultato, tai nekeičia – gaunasi neperipildytai kupinas albumas. (p.s. įdomioji dalis, kad nusipirkęs originalų CD, tekstus jame matai, kaip savo ausis).
Portico Quartet – Portico Quartet | Pastebėjau, kad jeigu džiaze paeksperimentuoji į roko pusę, tai nuosprendis bus „jazz+Radiohead”. Tai štai jums – jazz+Radiohead.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=jQH0GPL33uc
Susanne Sundfor – The Silicon Veil | Norvegiškas moteriškas projektas su balsu, emocija ir širdimi.
The Enid – Invicta | Sunku reklamuoti grupę, kuri nepersistengia reklamuodama save internete, tačiau progress roko, simfoninio orkestro, choro ir Fredie Mercury mišinys man pasirodė net labai įdomus. Vėl gi, dar reikia suvirškinti.
The xx – Coexist | Su gyva improvizacija grupei prastai, bet tai netrukdo klausytis studijinio albumo. Gal ir sunku tuo patikėti, tačiau jų „Fiction” yra mano šių metų diskoteka nr.1
Toure-Raichel Collective – tel aviv session | Ali Farka Toure darbas su Ry Cooder „Talking Timbuktu” man iki šiol buvo tokios world/jazz muzikos etalonas. Po jo sūnaus, t.y. Vieux Farka Touré pasižaidimo su Idan Raichel, kuris virto albumu, panašu, jog turiu antrą mėgiamiausią tokio žanro darbą. Tikėtina, jog jo vieta yra prie pagrindinių šių metų darbų, tačiau viskam savas laikas. Pamenu „Azawad” žiūrėjau kiek atvėpusiu ir užstrigusiu žandikauliu.
httpvh://youtu.be/LhqjTfeXMVw
#Pagrindinai patiekalai
Anais Mitchell – Young American | Dar vienas tobulas darbas – kaip ir prieš porą metų išleista folk-rock opera „Hadestown”. Į kiek muzikinių topų pateko „Young American” yra ir skonio reikalas, bet, kad muzikos kritikai taip ir liko nenuleidę kraujo po šio albumo apžvalgos – faktas. Išskyrus bauginantį intro, kuris, beje, kaip tik leidžia gražiai įstoti antram albumo kūriniui „Young Man in America”, albumas klausomas nuo A iki Z.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=cmwtQXRRiWg
Carla Morrison – Déjenme Llorar | Jeigu tik galima įsivaizduoti, meksikietė Carla Morrison būtų kažkas tarp šyzoidiškos argentinietės Juana Molina ir melodingos Katie Melua. Nuostabiai nuostabaus balso perduodama būsena – nuo džiaugsmo ašarų iki reikia tequilos nusigert.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=sdhep5OaAC0
Chromatics – Kill For Love | Ankstesnis „Chromatics” darbas „Nightdrive” man iki šiol yra chrestomatinis pavyzdys muzikos skirtos naktiniams pasivažinėjimams. „Kill For Love” gi tinka ir pasivažinėjimams, ir šokių aikštelėms ir kas svarbiausia – puikiai klausosi net sugedus „forward/next” mygtukui.
Grimes – Visions | Kol nesusimąstai, sunku suvokti, jog tai, ką tu klausai yra visiška šyza, mergaitės pasižaidimas su elektronika ir cypaliojimai, į pop popierių susukti taip, jog kaifuoji ir neuždavinėji sau hamletiškų klausimų iš serijos wth ar ne wtf?
httpvh://www.youtube.com/watch?v=JtH68PJIQLE
How To Dress Well – Total Los | Net pripažindamas, kad Anais Mitchell išleido du aukščiausių balų vertus albumus, neprisikasu iki jos ankstesniųjų, tad apie Tom Krell projekto „How To Dress Well” praeitį juo labiau nieko nežinau. Tuo pačiu man tai vienas įsimintiniausių skambesių šiais metais. Ant popieriaus žiūrint grynių gryniausias R&B, bet įgyvendintas kosminio ambient orkestro ir sklandantis erdvėje taip, jog remiksuotojams reiktų gaudyti ir pulti remiksuoti. Teatleidžia man originalo kūrėjai, bet net kaip iliustraciją įdėsiu remiksą.
Originalas čia.
The Invisible – Rispah | “Put your keys in the door, it’s time to get off” skamba dainoje „Wings” ir kai žinai, jog iš pradžių jie reiškė romantišką išsiskyrimą, tačiau mirus vokalisto motinai tapo atsisveikinimo žodžiais, visa kompozicija įgauna kiek kitokį svorį. Sunkiomis emocijomis išnešiotas, tačiau gimęs ir labai džiuginantis darbas. Gal tik tiek, jog per kompiuterio kolonėlės geriau nė nepradėti klausyti – arba junkit prie geros aparatūros, arba prie kokybiškų ausinių. Beje, pirmąjį albumą po grupe „The Invisible” Dave Okumu įrašė paragintas Matthew Herbert, gi šiemet grupės lyderis prodiusavo ir padėjo parašyti ne ką kita, kaip Jessie Ware „Devotion”.
http://vimeo.com/44114140
Twin Shadow – Confess | „I don’t believe in you / You don’t believe in me / So how could you make me cry?” motyvai tęsiasi per visą albumą, bet tokie atlikėjų širdies visada skamba labai tikrai ir nuoširdžiai, tad paleidus CD sunku likti abejingu. Beje, jeigu taip paskaičiuoti, tai „Confess” turėtų būti klausomiausiu mano 2012 metų albumu. Ir kažkaip sunkiai su ja interneto platybėse, tačiau dažniausiai iš mano lūpų skambėjo „When the Movie’s Over”…
httpvh://www.youtube.com/watch?v=HiC9XNQSxFQ
#Desertas
Rhye – The Fall | Nes nors techniškai albumas bus išleistas tik 2013, niekas juo nedraudžia mėgautis jau dabar.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=It9i75y5Yu8
Dar „Open”.
Pure Bathing Culture (Live) | Galima pasidžiaugti sunkiai randamu jų EP, tačiau geriau paieškojus galima rasti kur kas ilgesnį džiaugsmą dovanojantį gyvą pasirodymą. So who’s the lucky one now? Lauksim albumo kitąmet.
httpvh://youtu.be/Bw5bE77N3do
Purity Ring, Tame Impala missing
Ir tada jau būtų tobula? :) Manau, kad daug kam čia daug ko trūksta. Čia tik viena versijų.
Aišku, kad nebūtų, bet šių dviejų trūkumas labiausiai akis drasko:)
Ariel Pink’s Haunted Graffiti „Mature Themes” liko nesuprastas. Užpernai „Before Today” tikrai vežė, bet naujasis man liko vieno gabalo albumu.
Pure Bathing Culture laukiam albumo, nes tai, ką jie jau turi, yra labai liuks.
Man taip pat Alt-J buvo vienareikšmis šių metų albumų albumas. Ne dėl to, kad ten kažkas būtų labai ryškiai geriau nei kitur, bet dėl neįtikėtino vientisumo (savo skirtingumu), kai visą albumą galėjau klausyti dar ir dar kartą. Dažniausiai išsirenku keletą favoritų, o čia arba viskas… arba Tessellate :) (čia jei tėra pora minučių).
Dar labai kabliavo dar 2011 išleistas Ben Howard An Awesome Wave. Irgi persuktas begalę kartų.
Į galvą lindo ir Babel’is, bet kažkaip hype’o nepateisino. Taip – I will wait man labai patinka, bet kai antra geriausia daina yra koveris, tai irgi nemažai sako. Nors tą patį Tessellate jie labai gerai sudainavo!
Puiku ;)
kai desertui patiekamas ne 2012 metų albumas ir apskritai ne albumas, tai patvirtinimas, kad metai nebuvo įspūdingi.
tai patvirtinimas to, ką nori sau patvirtinti. abejoju ar nors vienas restoranas mišelino žvaigždutę yra gavęs būtent už desertus (nebent tai desertų vieta) ;)
05.08d. Rygoje – How To Dress Well koncertas…
turiu 2 bilietus, ieškau antrajam savininko.
jei kažkas važiuoja jau su bilietais – domintų ir kompanija pakeliui.
tad didelis „alio alio”!