GINTARAS PATACKAS „Mažoji dieviškoji Co“

Mokėjau mekon nukeliauti mo-

kesčius kelių pagalvės mokestį

papjauti mokėjau jautį arba

du ir mokiau mokinių netekęs aš

anūkus jų subtiliai kaip retkarčiais aplen-

kus meką į romą nuveda keliai (93 psl.)

Gintaro Patacko naujoji poema Mažoji dieviškoji Co akis tvilko ryškiai raudonu viršeliu, nuorodomis į Dantės „Dieviškąją komediją“ (Patacko knyga kopijuoja Alighieri poemos struktūrą), o anotacijoje minima, kad šio autoriaus kūrinio išskirtinis bruožas – šiuolaikinės sąmonės vaizdų miksas.

Atsivertus pirmuosius poemos puslapius, susiduriama su žadėtuoju intertekstu į Dantęs kūrinį: pavieniai Patacko eilėraščiai organizuojami pagal tris potėmes „Pragaras“, „Skaistykla“ ir „Rojus“. Čia pat atkeliauja ir žadėtasis sąmonės miksas: eilėraščiai, tarpusavyje susiję tik eilėdara, sukurti žaidžiant žodžių sąskambiais, derinant tarpusavyje kultūrinius įvaizdžius su kasdieninio gyvenimo figūromis, kartais įterpiant visuomenės kritiką. Patacko eilėrtaščiuose sunku atpažinti situacijas, eilėraščio kalbantysis skrieja, asociacijos dūksta, o eilėraščių prasmę vos ne vos galima užčiuopti tik keliuose poemos „Mažoji dieviškoji Co“ atkarpose. Ties šeštu eilėraščiu sunerimau, ties dešimtuoju buvau nejuokais išsigandusi, o poemos pabaigoje visiškai kapituliavau, palikdama prasmės ieškoti atkaklesniems ir labiau modernią poeziją, nusimetusią prasmės ir bent kokios padoresnės eilėdaros jungą, mėgstantiems skaitytojams. Patacko lyrinis herojus bastosi po jam vienam aiškius sąmonės vingius, kartais sėkmingai prajuokindamas skaitantįjį, kartais visiškai paklaidindamas jį.

Po tokio skaitymo, pabaigto didelių valios pastangų ir atkaklumo dėka, peršasi kelios mintys. Isteriškoji – o gal aš visiška kvailė ir nieko modernioje poezijoje nesuprantu? Racionalioji – apie tai, kad knyga yra ne bet kam juk įspėja ir ryškiai raudonas knygos viršelis (juk gamtoje visi nuodingi augalai ir gyvūnai šviečia iš toli), tad kitą kartą renkantis poeziją, reikės atidžiau pasižiūrėti. Išteisinančioji – jei autoriaus siekis buvo sąmonės miksu pavaizduoti šiuolaikinio žmogaus pasąmonėje veši neapibrėžtų minčių kratinys, tai jam labiau nei pavyko. Piktoji – ir kodėl dar tokias poezijos leidimą remia Kultūros ministerija?

—–

Informacija apie knygą: poema, 2013,- Psl. skaičius 104, ISBN 978-9986-39-765-6,- Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.