Šią vasarą viešint svečiams iš Ukrainos, jų paprašyta pasakojau apie mūsų šalies didvyrius, pavaizduotus ant lietuviškųjų nominalų. Kai priėjom iki Dariaus ir Girėno – trumpai leptelėjau, kad tai mūsų šalies garsiausi lakūnai, XX a. pradžioje bandę perskristi Atlanto vandenyną ir iš Niujorko pasiekti Lietuvą, ir, kad galima sakyti, kad jiems beveik pavyko įgyvendinti šią avantiūrą. Draugai susidomėję ėmė klausinėt detalių – kas atsitiko, iki kur nuskrido ir t.t. (gi, matai, vieno jaunėlis brolis ruošiasi tapti lakūnu ir jam ši istorija bus labai įdomi; jis net veš šitą pinigą jam kaip suvenyrą ir pan). Teko paraudonuoti ir prisipažinti, kad, deja, šios istorijos detalių nežinau.
Jau kitą rytą ėmiau knistis po internetą – ieškojau išsamesnių lakūnų istorijos aprašų ir aptikau naujieną, jog kaip tik G. Sviderskytė su leidyklos „Baltos lankos“ pagalba išleido vaikams skirtą knygelę apie Darių ir Girėną. Abejonių neliko – reikia „jamti“ šitą knygą ir pagaliau sužinoti visą šviežiausią tiesą, kaip ten viskas buvo iš tikrųjų.
Ne, manes visai nebaugino, kad knygelė skirta vaikams. Net neabejojau, kad Gražina Svidereskytė, pati turinti pilotės licenziją ir nemažą bagažą rašymo patirties, gebės mūsų tautos didvyrių istoriją pateikti patraukliai tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kita vertus, niekas kitas Lietuvoje nežino tiek daug istorinių faktų šia tema kaip Gražina, kuri jau kelinti metai atlieka tiriamąjį mokslinį darbą apie „Lituanicos“ skrydį per Atlantą ir galimas priežastis, dėl kurių Darius ir Girėnas taip ir nepasiekė Lietuvos.
Pirmiausia mane sužavėjo pati knygos idėja. Mes skaitome šimtus pasakų, legendų apie kitų šalių tikrus ar išgalvotus didvyrius, bet kaip gerai, kad yra kas primena, jog turėjome (ir tebeturime) realius savo šalies herojus, bebaimius rekordininkus, kurie norėjo įrodyti pasauliui, kad lietuviai, nors ir kilę iš mažos tautos, nebuvo iš kelmo spirti.
Skaitant G. Sviderskytės knygą „Darius ir Girėnas. Istorija ir legenda“ pasitvirtino mano spėjimas, kad autorė pati augindama aštuonmetį sūnų gan neblogai jaučia mažojo suvokėjo psichologiją. Istorinius faktus ji dėlioja aiškiais, trumpais sakiniais, neapsunkina sudėtingomis sąvokomis. Tuo pačiu ji kalbasi su mažuoju skaitytoju lyg su lygiaverčiu smalsuoliu, nelaiko jo kvailesniu už save, todėl pasakojimas puikiai išbalansuoja ant ribos – knyga „visai šeimai“.
Knygoje įtraukiančiai aprašomos ne tik garsiųjų lietuvių lakūnų biografijos pasaulio aviacijos evoliucijos fone, bet ir pateikiamos įdomios detalės, nulėmusios jų susidomėjimą lėktuvais, analizuojamos beprotiškos idėjos perskristi Atlantą ištakos, apžvelgiamas pasiruošimo skrydžiui procesas ir, pagaliau, bandoma atskleisti, kas gi nutiko, kad lakūnai taip ir nepasiekė galutinio tikslo.
Žinoma, jei jūs ir taip gerai žinote visus šiuos faktus, tai ši knyga stipriai nenustebins, o mano žinių bagažą gerokai praplėtė „Lituanicos“ tema. Ir, tiesa pasakius, ne tik praplėtė, bet ir užkabino naujiems, išsamesniems pasidomėjimams. Akivaizdu, kad G. Sviderskytė šiuo tyrimu pradarė Pandoros skrynią ir bando išnarplioti tikrai dėmesio vertą istorinį detektyvą, kelių valstybių paslapčių mazgą. Labai džiaugiuosi, kad šio tyrimo ėmėsi būtent Gražina, mano nuomone, pati principingiausia ir drąsiausia šalies žurnalistė, dėstytoja, dabar jau ir mokslininkė tyrėja. Tiesiog esu rami ir tikra, kad jeigu kas ir prisikas prie tikrosios Dariaus ir Girėno žūties priežasties, tai bus G.S.
„Darius ir Girėnas. Istorija ir Legenda“ yra puikus ugdančios knygos pavyzdys, rodantis kaip jaunajai kartai galima istorinius įvykius, sausas biografijas pateikti patraukliu, sudominančiu būdu. Knyga skatina mąstyti ir ugdyti esmines vertybes, tokias kaip drąsa, valia, žingeidumas ir žinojimas, kad viskas įmonama, jei tik yra labai labai didelis nuoširdus noras ir užsispyrimas.
Ne menkesnis knygos meniškumo laidas – stilingos, originalios dailininko Justino Ališausko iliustracijos, tarsi senovinės nuotraukos puošiančios knygą ir dar labiau padedančios skaitytojui įsijausti į aprašomo laiko atmosferą. Teksto ir vaizdo vienovė šioje knygoje yra daugiau negu akivaizdi – piešiniai ne tik vizualizuoja įvykius, bet ir praturtina literatūrinio pasakojimo intonacijas.
Tai įkvepianti knyga. Kaip pati autorė rašė: ši knyga skirta visiems vaikams ir jų tėvams, kurie vertina ir brangina nepaprastas istorijas, domisi jomis ir mėgsta jas pasakoti vieni kitiems. Aš tokias dievinu! O tu..?
