Tik pažiūrėk kaip mes gyvenam
Aplinkui vagys ir chuliganai.
Mes turim Seimą ir vyriausybę
Štai kur veltėdžių „velnias gyvas”.
Pakelsim taurę mes už Tėvynę
Pilstuko gryno ir „kaukolinio”
Smagiai išgėrę, linksmai dainuosim
Ir festivalį organizuosim.
Pagausim negrus išmušim fiksus
Prie mūsų sienų daugiau nelįs jie.
Parduosim naftą, miškus iškirsim,
Bet festivalį organizuosim.
Eina na… festivalis festivalis
Eina eina festivalis!
“Poliarizuoti stiklai” – Festivalis
Pradėsiu be įžangos: kai kurie ženklai lyg bando įrodyti, kad Šaras (Šarūnas Mačiulis), neseniai sulaukęs 50-imties gal ims ir susitupės. Kaip ten bebūtų su juo, man jis patinka dėl to, ką padarė iki taurelės. Ir norėtųsi, kad dar kažką padarytų po jos, ar bent su ja. Taip, Lietuvoje užgėrusiai muzikos žvaigždei sudėtinga kopti į sceną, ypač jei turi savigarbos, o užsieny, žiūrėk, toks tipažas pasiektų „Vynnamės“ garsumo, keliolika kartų pablevyzgotų apie privačią gydyklą, pasėdėtų reguliariai areštinėje ir vėl – ant pakylos.
Nors, iš kitos pusės paėmus, va, Džordža visai nesiskundžia dėmesiu ir neatsiprašinėja už savo šlitiniavimus bei nepataikymą į fonuškę. Net savo spalvotą biografiją jau turi, garbingai, atskiroje lentynoje patalpintą prekybcentriuose. „Žmonių“ skaitytojai mielai pasistatys šalia čigoniškojo, likimo nenuskriaustojo, tos pačios tematikos, jau anksčiau išėjusio „šedevro“. O štai dar vienas mūsų kultūros vaizdelis skambiojo tūkstantmečio užnugary (ar priešaky?). Kultūringas (ta prasme besidomintis kitų ir savo šalių kultūra) užsienietis iš UK šiemet susiorganizavo kelionę VEKSą. Žmogus įkopęs į trečią dešimtį, žingeidus, dėl nieko nepamišęs… Teko pagidauti jam, apibrėžti stipriąsias LT kultūros puses, šiaip pablevyzdgoti apie orą ir „crisisą” ir jo pačio noru palydėti į lankomiausią kultūringiausią Vilniaus vietą – Akropolį, iš arti išgasdinusį surūdijusiu fasadu (geras, aš šitiek laiko net nepastebėdavau). Norėjo žmogus į kuprinukę materialios kultūros įsidėti ir šiaip „apsišopinti”. Susitikome muzikos, knygų, filmų skyriuje. O ten „Prarastas rojus“, Žvagulių, Tarasovų, Zvonkų fiestų dvd ir jau nukainuotas Mikutavičiaus „Baigėme mokyklą“. Stebėjau iš šono lyg eksperimento organizatorius ir mintijau „Duok dieve, kad žmogus pataikytų pagriebti „Antį“ ar „Skylės“ „Kronikas“. Nepataikė… , bet čia aš pagelbėjau. Smagu buvo žiūrėti, kaip pakilojo, patyrinėjo „Acme“ leidžiamus „Auksinės lietuviško kino kolekcijos” dvd. Kolekcija jau padidėjusi, yra iš ko rinktis. Tai puiku, bet filmai – tik rusų ir lietuvių kalba, angliškų subtitrų nerasite, tad auksinis kinas liko kur gulėjęs, o nuo lentynos buvo paimta „AXX“ kūryba. Įdomu, ką žmogus galvos vartodamas mūsų kultūrinį „žvaigždyną“? Bet palikim LT kultūrinio palikimo eksporto reikalus kultūros ministrui ir grįžkime prie Šaro, apie kurį kažkada vienas družbanas, gyvenantis netoli legendos šuns vedžiojimo vietos, žadėjo interviu padaryti, bet taip ir nepadarė, o aš vis laukiu, laukiu…
„Poliarizuoti stiklai“ netrukus gros (bent turėtų taip būti pagal organizatorių skelbiamą informaciją) „Tamstos“ festivalyje. Jei galėčiau, nuvykčiau vien dėl to ir dėl daug ko kitko, bet jau žinau, kad negalėsiu. Tai šmirinėju po renginių kalendorių toliau. Pasirodo krizmečiu Lietuva tapo festivalių kraštu. Vietoj vieno sustojusio ar mirusio (apmaudu, kad šiemet taip ir neįvyko „Klaipėdos Pilies džiazo festivalis“) gimsta keli šimtai naujų. Jau nereiktų kalbėti apie įvykusį „B2G“, bet negaliu sulaikyti prisiminimo, kaip juokiausi, kai reklamuojamo trijų dienų festivalio programoje išvydau trečios dienos repertuarą. Pagrosime Jums, kvailučiai, smuikeliu…
Taigi, esu pasimetęs tarp tų kelių šimtų renginių ir nebaigęs skaityti viso sąrašo ėmiau švilpauti: „Время есть, а денег нет, И в гости некуда пойти.“ Čia išmintingasis pranašas Cojus pakišo mintį, kad velniop tuos festivalius, kur neaišku, ką ir kaip gausi. Kišiu į kojinę iki kitų metų ir vietoj krūvos vietinių pasidarysiu vieną norvegišką – Traena festival. Net nesvarbu, kas ten gros, bet šitos vietos jau negaliu pamiršti net nebuvęs ten. Valio, jau turiu savo svajonių festivalį. O tu?
httpvh://www.youtube.com/watch?v=NyUtSsXspLM
Ledinė tavo svajonių festivalio vieta. Nerašau žodžio ledinė kabutėse, nes vieta ledinė tiek tiesiogine to žodžio prasme, tiek perkeltine.
Tad ši tavo nuoroda privertė permąstyti savo ateinančios vasaros planus, ar vėl rinktis neįmanomai neužmirštamą žvejybą ten, prie pat north cap, ar vistik keliauti paklausyti muzikos, sklindančios iš uolų.
ir ach, Sivert Hoyem.
Kita vertus tavo įžvalga (nors ir pasigedau gilesnės analizės ir „išrišimo”) labai gerai „suėjo”. gerai, kad paslėpei paverkšlenimus.
Galiausiai supratau, kad ir kokius festivalius, renginius ar susibūrimus lankyčiau čia, namie, tokiems kaip kad nurodei Norvegijoje jie niekada neprilygs, iš esmės todėl, kad ten viskas kitaip. Ir nenunarinu galvos, tikiu, kad Btogether net ir po kuklaus Positivus galiausiai susigės ir padarys ką nors patrauklesnio kitąmet. Tegu tai bus dvi dienos, ar net viena, bet tegu ji būna įsimintina.
O ką Šaras? Budėsim. Ieškosim.
Manai, kad b2g bus ir kitais metais?
Manyti galiu bet ką, o tikėtis irgi nedraudžiama:)
Mano manymai ir lūkesčiai geri. O jei nebus, pabandysiu suprasti kodėl nebus. Ir tiek.
Pasakysiu į ausį: Šarūnas Mačiulis ką tik sustiko duoti interviu G.
Analizės nėra, nes čia tik asmeniniai pastebėjimai, nepretenduojantys į „panoramos” objektyvumą. O išrišimą matau pats pasidarei: geriau gal vienas TOOOOOKS, nei keliolika tokių :)
taigi gerai viskas, mano pastabą laikyk lengva ironija tokių pastabų adresu. (Čia kaip kad po koncerto žmonės išeina ir sako – viskas buvo gerai, tik garsas galėjo būti geresnis:)).
na, prabangu festivaliai skandinavijoje, prabangu…
ir ne tik festivaliai.
Kas ta mergina, grojanti klipo pabaigoje?
visi pasirode klipe:
Eric Glambek Bøe and Erland Øye [Kings Of Convenience]
Richard Hawley – http://www.myspace.com/richardhawley
Ingrid Olava – http://www.myspace.com/ingridolava
Lars Horntveth [Jagga Jazzist], http://www.myspace.com/larshorntveth
Grazi grybu iliustracija