G.rybai

grybai

Nesu tikras, kiek ilgai ir kaip dažnai rasiu noro rašyti apie nūdienos išgyvenimus, bet šįkart noriu kai kuo pasidalinti. Tas „kai kas“ – tai tiesiog praeitos savaitės kultūriniai, ir ne visai, grybavimai, kurių pintinė viršpilnė, tad negaila pasidalinti keliais laimikiais.

Savaitės pradžios nepamenu, matyt, todėl, kad nėra ko prisimint, nors gali būt, kad buvo ir kitokių priežasčių, nes ketvirtadienio vakaras klube „Musė“ (super, ten yra pilstomo tamsaus alaus „Kozel“) pirmiausia įrėžė į smegenis frazę „geriu kiekvieną naktį ir kiekvieną dieną / geriu ir atsigerti negaliu“. Žinoma, paskui dainos tekstas pasisuko link tyrų jausmų, bet aš paprastas žmogelis, tai ir tiesioginė prasmė tą vakarą buvo arčiau skrandžio. O dainavo taip namų muzikavimo grupė „Ilgumos“marga kompanija, turinti savyje gerą tekstų potencialą. Per antrą gabalą pamaniau, kad čia jau ne muzikavimas, o -superduper namudinis reikalas, kuriame ne vien eilinė dainuojamoji poezija, bet bus ir šiokio tokio eksperimentavimo. Deja, pasirodo, kad tas neįprastas ir mane pradžiuginęs skambesys buvo tiesiog vieno instrumento, gitaros, gedimas. Apsišoviau, bet visgi, vakaras su šalia sieną trinančiu Katkevičiumi praėjo puikiai. „Ilgumos” maloniai nuteikė vidinį ego, sušildė nuoširdumu ir net kažkuriuo momentu pagavau save besvarstantį, kad galėčiau taip pat imtis muzikavimo, o ne tik besaikio empetrioškių leidimo pro ausis. Visgi neturiu tiek ryžto kaip „Ilgumų“ vadovas Justinas Žilinskas, kuris praeitą savaitę buvo palinksniuotas mano gyvenime dar vienoje, hm, G-taškinėje aplinkybėje, nors gali būti, kad nieko bendra pats J.Ž. su tuo neturi.

Kažkas iš G. kolektyvo turi tokią madą atsekinėti komentatorių autorystes, tad va ir pasklido mūsuose gandas, kad J.Ž. ip adresas (visgi tai ne įrodymas, kad pats J.Ž.) praeitą savaitę atėmė iš G. vieną prestižo balą dėl nevykusių Pauliaus Rymeikio „poezijos“, tfu, „Kino pavasario“ išankstinių rekomendacijų. Tai kas, kad P.R. aukščiau pasisakė, jog matė tik 4-6 filmus iš pristatomų, galėjo bent paburti… Tiesą sakant, ir man nelabai padėjo ta apžvalga, bet čia buvo tik žiedeliai P.R. adresu.

Prietelius (atleisk man, Valstybine lietuvių kalbos komisija), emigracijoje gaudantis krentančius epileptikus, atkreipė mano dėmesį, Gmail‘o būsenoje patalpinęs užrašą, kad „G. yra asmeninis p.r. tinklapis jo asmeninei ambicijai ir tuštybei patenkinti“ ir dar kažką apie tai, kad ir aš pats negaliu parašyti nepraėjęs to pačio asmens cenzūros. Atseit, parašysiu aš apie viskį, tai tikrai į G. neįdės, nepraeis P.R. filtro. Jam replika: parašyk – tada kalbėk. Bet visgi, Pauliau, iš kur žmonių nepasitenkinimas tavim? Kaip tu sugebi juos išvest iš amžinatilsės ramybės ir atsukt tau subinę? Kažkas čia su tuo negerai, oi negerai. Čia maištas bręsta, o tu gyveni dabar „pavasaryje“ ir žiūri filmus.

Teko ir man ten pasisvečiuoti, jau net nežinau kiek kartų: nusipirkt išankstinius bilietus į pačio atsirinktus filmus (pats išsirinkau vieną, „Rumba“, kuris pasirodo buvo šūdų šūdas, tokia vaidybinė „Tomas ir Džeris“ versija, per kurią susirietusios žvengė už nugaros dvi merginos), nusipirkt bilietus į kitų rekomenduotus filmus ir dar keli kartai važiavimo į pačius filmus. Kol kas galiu tik pasakyti, kad „Rugpjūčio šventė“, kurią velnias žino, kas, kaip ir kodėl išpiarino taip, kad net papildomą seansą paskelbė, iškankino visomis prasmėmis ir išleido tuščia galva, o „Il Divo“ vertas žiūrėjimo visus seansus, kiek tik rodo. Teisingai pasakė vėl tas pats P.R. – afygiet! Čia su juo sutinku. Tai kas, kad nuo antros „Il Divo“ dalies užmigau,- verčiau jau pamiegosiu, nei susilauksiu vieno kinomano, kurį išsekusį išvežė greitoji (tiesa, tai buvo ne šiemet), likimo. Betgi, festivalis tęsiasi – sergamumo rekordai gali būti viršyti. Kaip ir pelningumo. Dar nesimato, kad prikimštose salėse sėdintys kinomanai patiria finansines krizes. Ačiū Vilniaus prekybai, kad neremia ir neorganizuoja panašių festivalių, nes tikrai nesinori kino teatre papultį į šturmą, koks vyko šeštadienio naktį Vilniaus „Akropolyje“. Žmonės, kad Jums daros? Kaupimo mada praėjo. Kaip ir alternatyviosios lietuviškos muzikos, į kurios apdovanojimus „A.LT“ susirinko kelis kartus skysčiau gerbėjų nei pernai. O ko ten eiti? Alternatyvos mėgėjai renkasi alternatyvą.

fb-share-icon

27 komentarai apie “G.rybai

  1. Ochochocho…
    gavosi beveik kaip koks redaktoriaus žodis :D
    Labiausia man patiko paveiksliukas Ovka, bene pats piešei?
    čia tie grybai, tai mes tryse (rašantieji g-taske?) :))

  2. Aš tai visada didžiuojuosi tais, kurie dirba ir gyvena tam, kad įgyvendintų ne savo, bet kitų ambicijas. Duok dieve ilgus jiems gyvenimo metelius. Aš tik mąstau, na ką tai keičia, jeigu G. yra/nėra „tinklapis jo asmeninei ambicijai ir tuštybei patenkinti”? Va, ateini, perskaitai apie kažkokią grupę, susidomi, atsisiunti, turi gerą laiką. O kitu atveju? „A, čia parašyta tik tam, kad patenkint asmeninę ambiciją – todėl š., neklausysiu” :) Patinka – skaitai, nepatinka – ne. Žmonės, kurie gyvenime jaučiasi pakankamai įvertinti (įsivertinę), realizavęsi, ant kitų „nenuleidinėja”. Tai galioja ir man, bet aš tai bent jau pripažįstu ir savo asmeniam „nuleidinėjimui” turiu vietą, kurios formatas nelabai leidžia „nuleidinėti” :) Kas dar geresnio?

  3. Labai talentinga mintis parašyti šį „grybą”. Tikrai įdomiai išdėstyta, nors kaip ir visose esė yra daug „asmeniško žinojimo” motyvų, kas nevisada absoliučiai objektyvu.

  4. Pauliau, gi tavo rašymo maniera tokia kad atrodai labai susireikšminęs – kai užakcentuoji na pvz tai: „Didinga, užburia ir paperka, o aš lieku sėdėti salėje net kai iš jos išsikrapšto patys mažiausi ir padarau viską, kad nuo šiol rytais mane žadintu ir gera nuotaika užkrėstų finalinė filmo dainelė…” – tie kas tavęs nepažįsta galvoja – svarbi persona mat atsirado – dėsto čia savo subjektyvius išgyvenimus užuot bendrom frazėm pamaloninęs, kolektyvizmo/bendrumo jausmą pamaitinęs. tai ne, jis apie save varo. : ) begėdis ; )) visi jūs individualistai tokie. nieko čia nepaveiksi. kažkam tai pretekstas jūsų nemėgti, kažką būtent asmeninė pozicija/samprata domina.

  5. Jeigu norisi objektyvių formuluočių, nėra ko lysti į blog’us – tam yra baudžiamasis kodeksas ir BNS pranešimai.

  6. Savianalizuojantis tekstas g.taške! Paskutinį kartą, rodos, toks buvo pernykštės BLOGin konferencijos metu – jei gerai pamenu, tuo metu aktyviai Paulius įrodinėjo, kad g. nėra blogas (pardon, jei ne taip atsimenu). Metai praėjo ir Paulius jau rašo, kad „nėra ko lysti į BLOG’US”.

    Man irgi atrodo, kad g.taškas yra blogas. Ir nors dizainas vis tobulėja, pats vidus atrodo taip ir nepasiekęs (mini) portalo lygmens. Aišku, jei jūs tik trise rašot… Nors skaitant kasdien atrodo, kad jūsų daugiau :) Paulius yra daugiau nei pusės turinio autorius ir todėl nekeista, kad jį komentatoriai vadina „grybu, užstojančiu saulę kitiems”.

    Bet šioje vietoje aš nematau problemos. Tie patys anonimai, prisidengę Zoro kauke, įsivaizduoja kovoją prieš elitistus – diletantus ir taip tenkina savo pačių „asmenines ambicijas”. Toks įspūdis, kad turim pusiasvyrą – Paulius ir ko. rašo apie subjektyviai (koks netikėtumas :)) gerus vyksmus, anonimai subjektyviai kritikuoja, bet vis tiek skaito tą patį g-tašką, spėju, dėl to, kad galėtų lengviau apibrėžti savąją nuomonę.

    Tad jei g.taškas vis dėlto turi asmeninę ambiciją tapti daugiau nei 500 prenumeratorių blog’u, mano nuomone, labiausiai reikėtų plėsti rašytojų bazę. Taip susikurtų vidinė atsvara Pauliui ir jo nemėgstantys (?) galės tiesiog skipint ir pasirinkt kitą autorių.

    O kol kas tai blogas sėkmingai išlaikantis ribą tarp labiau profesionalaus nei namudinio blogo. Ačiū jums!

  7. Oi, Roslai, gaudai ant žodžių :) Mano antiblogeriška nuomonė yra labiau iš serijos „visų pirma aš žmogus, o tik paskui vyras, rašytojas, etc.”. Mane tiesiog lengvai knisai, kai renkamas geriausias BLOGAS apie muziką, nes tai tas pats, kas gaisrininkų iki 165 cm ūgio Olimpinės žaidynės. Pagrinde tai. Kitas dalykas yra savęs populiarinimas. Jeigu paskaitytum, kaip blogai siūlo save reklamuoti, tai pas mus yra gal 10% priemonių, kurių tarpe tikiuos niekada nebus jokios nuorodos iš serijos „ai, davai apsikeiskim nuorodom” – dedam tai, kas yra į temą. Ir t.t., ir pan., – kaip pavadinsi, taip.

    Roslai, rašytojų su vizija (o ne pasakyk man apie ką rašyt) mes ieškom jau kokius metus, pusantrų. Per tą laiką gavom bent tris dešimtis laiškų į kuriuos atsakius, žmonės tuo ir pasitenkindavo – matyt, pakako oficialaus „gali rašyti g.” statuso :) Iki kol nepasiskirstėm savo sferom aš juk bendrai daugiau apie muziką rašiau, o dabar persimečiau į kiną. Jeigu galėčiau nerašyt, fyg znajiet kiek rašyčiau ir apie ką, bet tikrai ne tiek, kad užgožčiau kitus. Tie kurie garsiai rėkia, patys dažniausiai nieko nedaro. Tebūnie jie.

  8. Sekmadieninėj pavasario grūsty pažįstamas pasakė, kad iš kino pasaulio tiki tik išsilavinusiais žmonėmis. Po Macaičio mirties, sakė jis, liko vienintelė Rasa Paukštytė. Ir jau ne pirmą kartą girdžiu nuomonę, kad rašantis žmogus turi būti išsilavinęs toje srityje.

    Tokiu atveju, aš, kaip visada, atsiduriu keblioje situacijoje. Nes periodiškai sekdamas g., ore.lt, Kulvietį ir kt. visada prieinu tokį tašką, kai visie autoriai gauna skirtingus potyrius iš filmų ir tada supranti, kad visos šitos apžvalgos yra tokios reliatyvios, kad tikslingiausia jas naudoti kaip katalogus ir remtis savo „estetiniu pajautimu” :)

    Tačiau tų tikrųjų (technokratiškų) katalogų pateikimas, kokiu ir buvo paverstas žymusis kompiuterį pakibti verčiantis Kino pavasario apžvalgos įrašas, yra toks nykus ir bejausmis, kad nejučia grįžti prie žmogiškumu aplietų, tebūnie, nuomonių.

    Todėl visi anksčiau vardinti zinai ir autoriai yra aktualūs ir skaitomi dėl to, kad turi savitą stilių. Ir būtent tas stilius yra malonumą teikiantis. Tuomet įmanoma atsidurti tokioj situacijoj, kai tau patiko filmas ir kaip jį suvarė Višinskis :)

    Neįsivaizduoju savęs besirenkančio Holivudinio filmo pagal repertuarą. Nors tu ką.

    P.S. Pitchforke krenta į akis tai, kad ten nėra komentarų. Tai suteikia tam tikrą „popierinio leidinio” solidumą. Ir tvarkingumą. Įdomu, ar pasiteisintų čia :)

  9. Ir dar pamiršau vieną dalyką: šio įrašo autorius – offca. Bet aktyviausias komentatorius – Paulius. Ir vėl tas didžiojo g.rybo sindromas ;)

  10. Man blogiau, aš manau, kad Lietuvoje buvo tik vienas kino kritikas, tad galiu sau ramiai kitų rašomų apžvalgų ir nesekti. Ką aš kadais esu sakęs apie blog’us, dėl ko juos skaitau – nes jie yra kaip filtras. Yra tie, kurie rašo apie visą indie (stereogum), o yra tokie, kurie rašo tik tą indie, kuri jiems patinka (i guess i’m floating, panda vs bear, etc.) Kažkada sekiau porą tuzinų tokių, kurie vėliau išsikristalizavivo iki 2-3, kurių skonis atitiko manąjį. Tiek naudos gali gauti ir skaitantieji mus. Jeigu atitinka skoniai, tai ir pirmyn – skaitai tą šaltą (etikmat, kad tokį padaryt reikia gerą parą skaitinėt/žiūrinėt non stop) apžvalgą, jeigu ne, tai neverta nė neigiamų komentarų palikt (nebent reikia savo savivertės jausmą pasikelt).

    Pitchforkas per daug radikalus. Leisk ten komentuot, tai pasidarys delfi. Kam to reik – pas mus ir šiaip pagal lankomumą santykinai mažai komentarų.

    Vienas dalykas šiame G.rybe nesikeitė (deja), per visą jo egzistavimo laiką. Vieni atėjo, kiti išėjo, vieni rašo kada jiems patinka, kiti trečiadieniais, o kai kas turi padaryti taip, kad G. veiktų nuolat.

  11. Gerai jūs čia samprotaujate. Bet kai kur noras suabsoliutinti KAŽKĄ, išaugina kad ir mažą grybelį. Vis pabendraudamas su giriamuoju amžinatilsį per KINO PAVASARIUS bei jį gerbdamas ne mažiau nei jūs, esu įsiminęs ir keletą pamokų. Gyvenimo gale sunkokai jau besisekant ištverti festivalius (įsimintinas epizodas, kada redaktorius diskvalifikavo jį iš Kanų lankytojo rango), Saulius yra pareiškęs, jog pasitaiko, kad nurimus šurmuliui, tenka peržiūrėti savąją poziciją ir komentuoti kitaip. Ryškiausias jam tokio reiškinio epizodas buvo L.Besson 5 ELEMENTAS. O rašau čia dėl to, jog Roslas klysta dėkl savo simpatijų. Aukštinamas profesionalas yra žodžio parašymo virtuozas, bet pagal minties gilumą yra keletas stipresnių analitikų – tiesa, ji kartą labai įsižeidė, kada pavadinau jos veiklą kaip analitinę. Ginče parašė, kad tokie dirba institutuose, o ji – tik apžvalgininkė. Taigi, norėjau pasakyti, jog neklystančių nebūna. Ypač per festivalius.

  12. Dar užmečiau žvilgsnį į straipsnioką, nes reiktų į temą šnekėt. Liko neaišku, kas ne grybai pvz. Kino pavasaryje (per Il Divo suėmė snaudulys, dėl Rumbos – tylim, Žvirblių giemė, Genuja – grybai – nors ir nespėta paminėt. Netikiu, jog Tuščias lizdas – ne grybų grybas). Tai ar pasitaikė ten ne grybų? Tuomet galima būtų gal į kokį neordinarų Žgutą ar gal į Gomorą atkreipt dėmesį…

  13. asmeniškai mane sužavėjo paskutinis teksto sakinys :)

  14. Kaip jaustis, kai Arūnas sako, kad per Il Divo suėmė snaudulys, tuo metu Paulius ir Auksarankis vadina šį filmą (greičiausiai) neperspjaunamu visame festivalyje? :) Aš vis dar neįmenu šios keturgyslės mįslės – kodėl nėra filmo, kuris visiems patiktų? Negi Titanikas? Tokia situacija verčia mąstyt, kad vis dėlto kinas (ir kultūra bendrai) nerodo žmogaus intelekto / išsilavinimo lygmens, bet yra dar kažkas. Aš tai vadinu „estetiniu pajautimu”. Nors vėlgi, yra su tuo nesutinkančių.

    Todėl klysta Arūnas sakydamas, kad klysta Roslas dėl savo simpatijų. Dabar kaip niekada nebežinau kuo tikėti. Macaičio pažinti nespėjau, deja. Kino pavasario apžvalgų neskaitau, jei ketinu eit į tą filmą. Ir visai gera galvot sava galva. Bet žiūrėdamas Il divo labai aiškiai suvokiau, kad norėčiau būt išsilavinęs kino srityje. Gaila žiūrėt kiną ir suvokt, kiek daug sluoksnių lieka nepastebėti ir nepasimėgauti.

    Ir kažin, ar nuomonės keitimą apie filmą galima vadinti klaida. Pats paskikeitimas, man atrodo, užfilsuoja vieną svarbiausių kultūros fenomenų – poveikį žmogui, jo mąstymui. Kaip ir kiekviena perskaityta knyga kažkur nueina giliai ir pakeičiai tave negrįžtamai.

    Kultūra yra magija ir visai nenoriu sužinot jos formulės.

  15. Arūnui Il Divo labai patiko. Jis ten kreipėsi/citavo šios temos autorių, kuris apie kiną daugiau negu pzdc, š.. arba zjbs nelabai išspaudžia, dėl ko net ir nesinori su juo diskutuoti :)

  16. beje, gal ponai klaidingai suvokiate, bet apie Il Divo as atsiliepiau be ironijos. tai labiausiai man patikes filmas is KP. o kad per ji uzmigau, tai buvo asmenines (sveikatos tausojimo) priezastys.

  17. Pernuovargius, mes jau nebematome, ką parašėme, nebeįskaitome tezių…
    Ponaitis Roslas perskaitė, kad būtent MANE suėmė snaudulys per Il Divo. Švelniai tariant, taip nebuvo.
    Vakarr turėjau duoti interviu vienam dienraščiui. Extra reikėjo išvardyti tris iki šiol labiausia patikusius filmus. Mano trejetukas buvo:
    1.Gomora
    2.Il Divo
    3.Žgutas

    Kur ten jau iki snaudimo per juos. Šiaip miegelis buvo suėmę per vienintelį seansą – DELTA. Bet ir jame, kai nelauktai įvyksta prievartavimo scena ir tylioji mergina valosi nuo šlaunų spermą (specialiai pasakoju, nes Paulius tos scenos nepamatė), dingo miegai ir jame…

  18. Švelniai tariant… Ok, pirmiausia ačiū už gerus žodžius apie „Ilgumas”. Sulaukti tokių žodžių iš offcos – netikėta, bet, neslėpsiu, malonu. Su mistiniu J.Ž. kuris kažkokius reitingus keičia neturiu nieko bendro (juolab, kad gyvenimas neleido pažiūrėti nė vienos „Kino pavasario” filmos), kiek žinau, mano darbovietėje ne aš vienas g-taske laikausi.

  19. Roslai, vėl tu savo dainelę :D fakin Faustas.
    kiba maža stabelių ant svieto, kiekvienam jum – po Asmeninį Recenzorių, che.

    o man Rumba patiko. be pozos ir be pretenzijų, mielas lengvas spalvotas, paprastas nuoširdus nuogas. bet jūs vyrai, jūs nesuprasit ;DD

    apie šį blogą – daugiau subjektyvumo! subjektyvumas įdomu.

  20. Paprastas ir nuoširdus yra „Somerstaunas”. Va tam tai nuodėmė ką nors prikišinėti, kai jis pats tau nieko neprikaišo.

  21. Buvo kam ir jis nepadarė įspūdžio (tik ne man). Galų gale juostos jau nebėra Lietuvoje.

    Festivalis įpūsėjo su šūjiu – Visi į REIČEL IŠTEKA. Va, kur yra nuodėmė nepamatyti…

  22. Taip, man jis irgi kol kas festivalio top4 (mažiau neišaina, daugiau – jau lyg šiek tiek silpnesni). Man tik keista, mačiau, nepatiko tau „Kamino”, kurį aš specialiai pasilikau didžiąjai salei ir nors užmušk netikiu, kad nepatiks. Jeigu taip, drąsiai bus galima rašyti prie didžiausių festivalio nusivylimų, bet.. Palaukim dar ;)

  23. Visada smagu, kai kolega pakelia nuotaiką kartu su Kamino. Tikiu, kad siužetas ten gerai susuktas. Ir žiauriai patiko gražiosios aktirytės gebėjimas išpūsti nerealiai žavias akutes…

  24. Pamatysi. Susižavėsi. Bet kodėl režisieriui neužteko poros kartų?

  25. Pauliau, viskas, ką tu darai, tai graužies dėl savo nuomonės ir pats iš savęs atiminėji metodus. Man labai įstrigo tavo pastaba, kad Lietuvos blogeriai blogina apie bloginimą, tačiau čia randu tą patį – tonos gamybinės savirefleksijos. Menas paėmęs? :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.