Rašytojai mėgsta beprotybę. Ją aprašė ir išgyveno begalės autorių. Kartais net pačios knygos tampa masinės isterijos šaltiniu. Štai kuo vakarų pasaulyje virto korėjiečių rašytojos Han Kang knyga „The Vegetarian“ (Vegetarė). Bandymą pasislėpti nuo šio romano galima palyginti su kova prieš vėjo malūnus. Bibliotekose ši knyga padėta geriausioje vietoje, o knygynuose konsultantai Jums pasiūlys perskaityti būtent ją. Kyla įspūdis, kad šis romanas persekioja skaitytoją.
Kiekviena „The Vegetarian“ apžvalga pradedama vienodai: knyga pasakoja apie moterį, kuri nustoja valgyti mėsą. Išties, romanas prasideda nuo keisto pagrindinės herojės sapno ir jos sprendimo tapti vegetare. Tačiau tai knyga ne apie vegetarizmą ar sveiką gyvenimo būdą. Pasakojimo pagrindinė veikėja yra kamuojama keisto idee fixe – ji nori tapti medžiu. Istorijai plėtojantis, skaitytojas stebi vis keistesnį pagrindinės herojės elgesį. Belieka tik laukti, kol pabaigoje pas ją atskris juodas varnas ir suklyks: „Niekada!”.
Nepaisant knygos trumpumo ir paprasto siužeto, ji susilaukė begalės teigiamų atsiliepimų. Kūrinys net buvo apdovanotas International Booker Prize (tarptautinė Bookerio premija, suteikiama verstiniams kūriniams). Tiek pat šis romanas susilaukė ir interpretacijų. Pati autorė ne kartą sakė, kad ši knyga yra apie žmogaus žiaurumą ir norą pasiekti nekaltybę. Kūrinio struktūros pagalba besiplėtojanti istorija leidžia suprasti autorės žodžius . „The Vegetarian“ yra padalintas į tris dalis, kuriose pasakotojo vaidmenį atlieka skirtingas žmogus. Pati pagrindinė herojė niekada tiesiogiai savęs nereprezentuoja. Tačiau tiek jos beprotiškas noras, tiek pasakotojų bei kitų aplinkinių žmonių moraliai abejotina reakcija priverčia pasakyti – nieko nepadarysi, visi mes čia kvaištelėję…
Romanas „The Vegetarian“ gali priminti kitus du kūrinius. Pirmasis iš jų yra F. Kafkos novelė „Metamorfozė“. Rašytoja savo idėją bandė realizuoti apsakymu „A Fruit of my Woman“, kuris taip pat pateiktas angliškame „The Vegetarians“ leidime. Apsakyme akivaizdžiai jaučiama kafkiškų simbolių įtaka, o tai visą tekstą paverčia gilia metafora. Jame net panaudojamas žodis „metamorfozė“, o pagrindinė veikėja, kaip ir Kafkos Gregoris Zamzas, patiria būtent fizinį pasikeitimą. Tačiau „The Vegetarian“ pasakoja apie psichologinę pagrindinės veikėjos transformaciją, kuri vyksta stabiliame tikrovės pasaulyje, todėl pats romanas labiau primena ne Kafkos novelę, bet A. Schnitzlerio erotinę novelę „Plačiai užmerktos akys“ (originalus pavadinimas „Traumnovelle“ („Sapnų novelė“ )). Abiejuose kūriniuose žaidžiama sapno/pasąmonės bei tikrovės/sąmonės perskyromis. Kaip ir „Plačiai užmerktos akys“, Han Kang kūrinys svyruoja tarp eroso ir beprotybės. Taigi, „The Vegetarian“ yra psichologinis romanas, kuris persmelktas erotikos, ir ji jaučiama net kai nėra akivaizdžių jos elementų. Toks žodžių erotizmas yra svarbi romano savybė ir jos perteikimas bus nemenka užduotis šio romano vertėjui (knygą ruošiasi išleisti leidykla „Vaga“).
Ar šis romanas vertas tokios jį užgriuvusios šlovės? Jį reikia perskaityti jau vien todėl, kad skaitytojas pats sau galėtų atsakyti į šį klausimą. Han Kang viename interviu kartą yra minėjusi, kad knygose neįmanoma surasti atsakymų, o tik klausimus. Būtent, keliami moralinis klausimas – kas šiuo konkrečiu psichinės ligos atveju pasielgė teisingai, o kas ne – yra stipriausia romano dalis. Skaitydami tokias knygas galime patys sau atsakyti į klausimą, kas mes esame.