HEINEKEN OPEN’ER FESTIVAL @ Liepos 4-6 2008, Gdynia

Daug kas skundėsi, kad šių metų repertuaras labai blankus: nėra nei vienos ryškios žvaigždės, todėl nėra, ko ten vykti. Festivalis jau baigėsi ir galima bandyti pasidalinti tuo, ką parsivežiau galvoje ir bandyti įvertinti: verta ar neverta buvo…

Liepos 4 d.

Ilgas kelias nauju maršrutu pro Szczuczyn pasirodė kiek ilgesnis, tačiau daug tiesesnis, o mintis aplenkti Gdanską bei važiuoti mokamu greitkeliu (mokestis lengvajam auto tik 3,50 zl.) taip pat nepavedė ir kelionė nuvargino daug mažiau nei pernai. Liko daugiau laiko susitvarkyti kempinginius ir kitus apsiforminimo reikalus ir, pusvalandį numigus, laiku atsidurti prie pagrindinės scenos, kur savo žodžius tarė EDITORS.
 
Šitie vyrukai nepateisino jokių lūkesčių. Geriau būčiau gyvai negirdėjęs, nes dabar net įrašo nesinori klausyti. Gyvas vokalas, nors ir turi panašumo į studijinį, tačiau silpnas ir kažkoks gromuliuojantis; muzika skambėjo tiesiog tuščiai, lyg ant scenos stovėtų pirmą kartą filmuojami realybės šou savamoksliai. Kadangi vakaras buvo vėjuotas ir garsas plaukiojo gūsiais, tai dar pakeitinėjau savo dislokacijos vietą, tačiau efektas liko toks pats – nei klausyt, nei žiūrėt nebuvo į ką, o apie šėlimą tai nė kalbos. Liko mintyse nusispjaut ir sprūdint klausyti kitų indie rokerių – THE CRIBS.

Čia vaizdelis buvo dar analogiškas. Paauglių kompanija brūžino gitaromis, bet bandra kakofonija galėjo sudominti tik prisiekusius fanus. Tuo momentu jau būčiau palaikęs tuos, kurie sako, kad visi tie indie šudokeriai nė velnio nemoka groti gyvai, tačiau užpernai aš mačiau Franz Ferdinand, kurie sudegino tokį skepticizmą ir neleido nustygti vietoje. Kažko panašaus tikrai tikėjausi ir laukiau iš amerikiečių DEVOTCHKA, kurie koncertavo naujoje, iki šiol Openeryje nestatytoje scenoje.

Tačiau ir šitie išskyrus lemputėmis padabintą orkestrinę tūbą nelabai davė peno ausims ir akims. Skambėjo be priekaištu kokybiškai, tačiau trūko energijos ir šėlsmo, kurį buvau girdėjęs paskutiniame jų albume. Du laukiami festivalio favoritai sugadino nuotaiką ir nesitikėjau, kad dar kažkas ją bepataisys. Na, aišku malonu ir linksma buvo prisimint kempingo apsauginių žodžius : no vodka, just heineken. Tiek ir to linksmumo pirmąją festivalio dieną. Ale laidoti muzikos nebuvau pasirengęs ir po veiksmo just vodka, no heineken nusigavau paspitryti į THE RACONTEURS.

Nesu B. Benson gerbėjas, bet The White Stripes mėgstu ir gerbiu, o The Raconteurs tai toks tarpinis variantas. Taip sakant, toks tūsas prieš alų, bet iki dasimušimo dar daug trūksta. Vienok, šitas projektas skambėjo pakankamai šviežiai ir vežančiai, nors ir per daug minkštai. Tikėjausi iš Jacko daugiau gitarinio gergždesio, tad po kelių šmotų numojau ranka ir pasileidau FISCHERSPOONER link.

Įdomi vaizdo projekcija, netikėtai elektronika sumaišyta su gyvais instrumentais ir pakvaišėliškas šėliojimas ant scenos leido suprasti, kodėl šitas reginys vadinamas ekstravagantišku. Nors ir čia tikėjausi daugiau elektro ir daugiau clash, o tai kai kurie kūrinai tikrai skambėjo PetShopBoys‘iškai minkštai. Kaip ten bebūtų, sulaukiau „Never Win“ ir  „Emerge“ ir to pakako, kad išgėrus alaus užmigt gulte priešais ROISIN MURPHY.

Kitą rytą išklausiau įvairių nuomonių apie šitą asobą, bet visos vienaip ar kitaip buvo teigiamos. Vieniems patiko jos vokaliniai sugebėjimai ir persirenginėjimas scenoje, kitiems – seksovas stilius ir šokėjos, tretiems – viskas, bet niekas konkrečiai. Taigi, profesionali ir graži atlikėja tinkamai užbaigė pirmąją mano festivalio dieną ir nulydėjo palapinės link.

Liepos 5 d. 

Pradžia šitos dienos galėtų būti tokia: Gdanskas – gražus miestas, arba: oras buvo puikus – nei per karšta, nei per klampu skubėti iki scenos, kur INTERPOL turėjo parodyti Editors‘ams, kur šviesos užsidega.  

Tačiau neparodė. Šitie negrojo ypatingai profaniškai, tačiau neturėjo jokio veržlumo ir to tamsaus gūdumo, kuris sklinda iš jų albumų. Kostiumuoti muzikantai ir skrybėliuotas vokalistas grojo vienoda tonacija, drįsčiau spėt, kad ir vienodais akordais, nes ne kartą suklydau pamanęs, kad va va, jau pradėjo „Evil“, oi, ne, pasirodo čia „ Slow Hands“, tfu, ogi čia nei ta, nei ana. Visgi sulaukiau savo „Rosemary“ (čia taip aš vadinu „Evil“), pašokinėjau, pastūgavau ir dingau nelaukęs pabaigos. Reikėjo užmesti akį į COCOROSIE, tačiau tentinė scena buvo jau prikimšta, matyt, SEX PISTOLS gerbėjų, tad kažką užmačiau tik lauko projektoriuje (o kodėl garsas prie šitos fermos toks prastas lauke? A? Veik iš viso jokio, o anksčiau galėjai gulėt lauke ir ramiai mėgautis garsu ir scenos projekcija. Nukrypsiu, bet pasakysiu, kad šiemet nors scenų ir daugiau, bet nei vienoje neskambėjo taip kaip pernai. Įspūdis toks, kad nuo vienų scenų nuėmė decibelų ir taip padarė dar kelias scenas.)

Festivalio teritorija išsiplėtė ir teko kulniuoti dar toliau, kad išgirsti vienodą, bet daug labiau nei Interpol vežančią reggae muziką, kurią skleidė GENTELMAN and THE FAR EAST BAND.

Dvi dainos ir esmė buvo pagauta, Jamaikos nuotaika ir klasikinis regis liko už nugaros, pilnas angaras laukiančių senukų Sex Pistols – šone, o priekyje stovėjo didžioji žvaigždė JAY-Z.

Pasikartosiu, jei dar nežinote, neklausau aš hip-hopo, repo, mixtape ir panašių eiliavimų be jokio dainavimo, bet gyvai visada nepraleidžiu progos išgirsti kūnui ir sielai malonų skambesį. Ypač jeigu tai amerikiečių hiphoperiai. Taigi Jay-Z atpirko visas kelionės išlaidas, nors jis net nebuvo priskirtas prie mano būtinų pamatyti kumyrų. Nežinau aš jo dainų pavadinimų, tačiau viskas skambėjo nepriekaištingai preciziškai: nuo aiškaus ir pagaulaus repavimo, bendravimo su publika ir jos užvedimo, iki gyvos muzikos su gitaromis, triūbomis ir semplais iš Prodigy, Linkin Park ir kitų kažkur girdėtų, bet neatpažintų kūrinių. Žinoma, buvo ir „Umbrela“, ir „Crazy In Love“ ir liko tik liaupsės bei pagarba Glastonbury festivalio organizatoriams, kurie žino, kad JAY-Z tinka labiau už Oasis roko festivalio atidarymui.

ERYKAH BADU ištempiau tik tris dainuškas, kurios skambėjo blankiai ir nuobodžiai akademiškai, nors sulaukę pabaigos sakė, kad paskui įsivažiavo į visai klausomą dalyką, o EVERYTHING IS MADE IN CHINA liko paleisti, nes jau buvo išbandyti Lietuvoje.

Liepos 6 d.

 

Paskutinę dieną norėjosi daugiau miego, negu žvalgytis po scenas. O ir programa buvo sukoncentruota į pagrindinę sceną, kurioje po lenkiškų Lao Che blaškymosi, šiaudine siena pasipuošę, pasirodė GOLDFRAPP ir tuoj nulenkė į dar didesnį miegą. Taip, galima buvo tikėtis lyriškumo, bet ne tokio iki koktaus saldumo ir Sarah Brightman operinio lėtumo; galima buvo tikėtis gyvo pasirodymo, bet kur, po paraliais, elektroninė šokių muzika? Kažkoks folkloro ansamblis, kurio vangaus pasirodymo nepagyvino nei „Strict Machine“, nei „Ooh La La“, tiesiog kamerinio pobūdžio pasirodymas su dviem arfomis, kuris visai netiko lauko scenai. Daug smagiau sulindo vodkės kokteilis ir lietuvaičių vėliava žiūrovų tarpe, ir tas pats pusvalandžio miegutis ant vėsios ištryptos žolės beklausant MASSIVE ATTACK.

Lyg susitarę, visi grojo lėtų kūrinių repertuarą, tad nieko nuostabaus, kad žmonės buvo iškritę kaip lapai, o prie scenos maurojo tik ištikimieji fanai. Paprastas apšvietimas, profesionali muzika ir atlikimas, bet nebuvo to cinkelio, kuris, net ir skambant gerai žinomam hitui, pakeltų į orą ir leistų suprakaituoti nugarą ar pagaugais nusėtų odą. Nuobodybė, kurią nubraukė THE CHEMICAL BROTHERS.

Cheminiai berniukai trenkė visu garsu ir vaizdu. Vaizdo projekcija, apšvietimas, lazeriai, stroboskopai ir trys pusvalandžio ilgumo kompozicijos sukūrė euforiją lyg dalyvautum fantastiniame filme. Galima papriekaištauti, kad įpusėjus į šitą pasirodymą ėmė brautis monotonija ir viskas jau buvo parodyta per pirmąjį pusvalandį; galima priekaištauti muzikinei pusei, kuri buvo gana nuobodi ir orientuota į klubinį pasirodymą; galima teigti, kad tie diedukai ant scenos nieko neveikė, nes tiesiog buvo paleista fonograma, kad jų ten galėjo ir nebūti – nuo to nieko nepasikeistų, tačiau nepamatyti to gyvai, ypač jei esi klubinės muzikos gerbėjas, tai tolygu pabuvot Senukų prekybcentryje, ir teigti, kad matei visas galimas koncertų apšvietimo lempas. Aš paliečiau rankomis erdvę skrodžiantį lazerį ir lyg užhipnotizuotas lingavau su minia į taktą.  Tai ir buvo didingiausia, ką šiemet parsivežiau iš Openerio. Ką parsivežei tu? 

fb-share-icon

17 komentarų apie “HEINEKEN OPEN’ER FESTIVAL @ Liepos 4-6 2008, Gdynia

  1. Ačiū Dievui aš ne vienas per Massive Attack užmigau…

    Goldfrapp mane irgi kiek nuvylė, tačiau su paskutinėm dainom šiaip ne taip pakeičiau poziciją iš horizontalios į vertikalią.

    Roisin Murphy – nenuvylė ir net pralenkė lūkesčius. bet kaip didžiulis jos fanas esu šiuo klausimu šališkas.

    Jay-Z neabejotinai buvo festivalio žvaigždė. Nors niekad gyvenime jo neklausiau ir dainas žinau tik garsiausias – pasirodymą vertinu puikiai. Vien ką reiškė sudainuot Amy Winehouse „Rehab”.

    Cheminiai Broliai – per daug gerai, kad komentuočiau. Nors pats teisingai pastebėjai. Vietoj jų galėjo stovėti kad ir mano pusbrolis su kaimynu ir niekas to net nebūtų pastebėjęs. Bet šou – įspūdingas.

    Cocorosie – gailiuosi, kad tik į antrą pusę spęjau. Buvo gerai.

    Visus kitus praleidau arba klausiau viena ausim. Ai tiesa, teko pastrakalioti su The Raconteurs – blyšku ir nuobodu, kaip ir Interpol,editors ir kiti.

  2. Na aš ir visgi turiu pripažinti, kad praeitų metų Heinekenas paliko didesnį įspūdį. Nors su kiekvienu važiavimu daromės gudresni, tiksliau renkamės per kur važiuoti kad nenuvargintų Lenkijos kelias, kurioje Gdynios papludymio zabigalkoje ieskoti lekste sriubos pavargusiems skrandziams atgaivinti nuo sausu maistu, kaip pro griezta apsauga prasinesti fotoaparatus ar medios bustines tvora perkelti gerimus kiton pusen ir t.t…
    BET visa tai negelbsti jei organizatoriai sudarinedami/deliodami festivalio programa itraukia ar kviecia pasirodymams tokias grupes, su tokiomis programomis, kurios labai pritemptai isipaiso i festivalinius formatus.
    Tuos pacius The Chemical Brothers buvo tikra nesamone deti i paskutine festivalio nakti, kai diskotekai po keliu bemiegiu paru, chvatkes nebeturejo net istikimiausi fanai, lingavo ten salia miegodami jau labiau is inercijos, bet ne nuo kaifo.
    Sutinku su mintimi, kad apskritai per lyriska buvo trecios dienos programa ir teko kone visa vakara prie pagrindines scenos ant zolytes pramiegoti.
    Man asmeniškai festivalyje ispudi kazkoki gilesni paliko du pasirodymai tai Jay-Z ir Roisin Murphy.
    Jay- Z scenoje uzvede toki hiphopini orkestra, kad aiksteje rodos neliko nei vieno abejingo, net ir tie kurie gyvenime neklauso jokiu hiphopu.. beje ta pati pasakyciau ir apie Gentelman and The Far East band regi muziką, kuri kur kas labiau veze nei visos garsiosios Editorsu ar Interpolu zvaigzdes.
    Na o kol kolega pripampes heinekeno miegojo medios gultuose, is gan arti su kitais atstovais is LT teko stebeti Roisin Murphy pasirodyma. Sakyciau kazkas tarpinio tarp Laimos Vaikules ir Madonnos, kai gan sekmingai derinama tiek atlikejos puikus vokalas, tiek kiekvienam kuriniui atskira kurta choreografija, kostiumai (ar bent ju detales). Ir suma sumarum gaunasi gana idomus teatralizuotas, intelektualus, seksualus, subtilus ir velniskai stilingas Roisin sou, penas ausims ir akims. Girdejau ivairiu nuomoniu, kad kazkam nepatiko Roisin pamaiviskumas ar tai perdetas seksualumas, kad atrodo jog ji faina tik pati sau.. o as visiems skeptikams atsakyciau, kad tobulesnio – grozio, muzikinio ir stiliaus intelekto derinio, vargiai ar geresnio siuo metu ka berasciau.. Apskritai festivali sis pasirodymas tikrai papuose.
    Na o visa kita, reikia buti absoliuciu fanu, kad pajusti kaifa nuo vienos ar kitos grupes pasirodymu.. si karta kur kas dazniau nei pernai, ant nesalisku stebetoju lupu taip ir laikesi si fraze: „na ne festivaliniai jie, tikrai ne festivaliniai…”

    Ir velnias.. siais metais prisidejom tiek lietpalčių, guminių batų, palapinėms celafanų, o lyti pradėjo tik išvažiuojant.. :)

  3. parsivežėm 1 skarbalonkę heinekeno. ji biški skirias nuo tų kurios pas mus maximoj. vat. i dar supratau ka man reniby, hiphuobs i reps netynk. dzeizi pasirodymas buvo idomus jo negriukais už instrumentu, bet daugiau man nelabai kuo… baisi ta juodaodžių muzika :D tik patiko, kad kai išėjo nuo scenos, tai ir nebeparėjo. nes biški durnai atroda kai nieks kartot nepraša, o ale bisui grįžta. bilietai atsipirko dėl roisin ir braliukų chemikų :)

  4. Kadaise Roskildes laikrastyje buvo tokia karikatura apie CHEMICAL BROTHERS – ant didziosios scenos pastatytas televizorius, i kuri vepso tukstantine minia

  5. Ir as beje labai pritariu siai karikaturai :) nes butent tas pats ir man pasirode stebint ta gerbeju minia spoksancia i projekcijas. Nei diskoteka, nei gyvas koncertas, o kazkas ka gali paklausyti namie jau verciau ar kokiam tai klube.. Ar cia tas babkes buvo verta moketi uz vaizdinius efektus?! Kurie tarsi atstojo musu visu valstybiniu svenciu finalo butina atributa – fejerverkus :) pirmas minutes dar ziurisi, ale po pusvalandzio nu zinot imi nebesuprasti kodel chemicalai savo ploksteles leidzia lauke, o sex pistolls gyvai groja suspaustame is visu pusiu minios tente.

  6. man festivalio bilieta atpirko sex pistols ir fischerspooner, bent jau taip atrode po pirmu 2 dienu. ziurint i fischerspooner netikejau tuom ka matau, new york style :) o jay-zigalis tai nezinau… gal as per daug paziurejes video is glastonbury tikejaus is jo, bet aciu jam uztai, kad jis buvo neidomus ir nuejau i sex pistols!!! jie kieti. kazkas cia sake, kad is senuku nesitiki rokenrolo, jega ten buvo, kruvinom nosim kelis zmones maciau lauk begant ir susikaupes prakaitas lasejo nuo9 palapines lubu. vienzo NO FUTURE :) trecia diena. martina!!! ta atmosfera kuria jin sukure, man buvo kazkas tokio ko negaliu apibudint ;) bet deja nevisa pasirodyma jos maciau, kadangi ir massive attack butu buve gaila nepamatyt, o jie buvo irgi geri. chemicalus ziurejau jau pavarges, zinau, kad butu buve gerai jei dar buciau turejes jegu.

  7. oi..!!!! pamirsau Erykah Badu, Peace and Love Jou!!! nuo jos pasirodymo, nors maciau ne visa uzgime toks gilus ir silta sjausmas viduje, panasiai, kaip klausantis jos paskutinio albumo. man Erykah Badu yra daugiau nei muzika.

  8. labai netiketi ispudziai. toks jausmas, kad buvom skirtinguose festivaliuose :)

  9. never mind the bollocks – Editors ir Interpol buvo jėga!
    ir, Listopadski, lenkus Hatifnats siūlau atvežti į Lietuvą :)

  10. Be abejo Hatifnats bus atgabenti jei gros Baltstogeje ar Olsztyne arba jei g-tasko draugai pade su grupos nakvyne ir apdalinimu nepigiu maistu ne taip dbar mastot vilno superjeroes is is ok ;) we lav laiv music we heit pipl hu sin it main by 4 fri heit heit em ok?

  11. sprendziant is komentaru skaiciaus itariu, kad daug kam pernai heinekenas paliko didesni ispudi

  12. The Raconteurs – nemaciau ju gdynioje, bet kitur, man jie pasirode labai sviezus ir teisingi. Keista, kad nuomone apie juos pakankamai indifferent.

  13. Heineken Open’er“ festivalio organizatoriai praneša, kad pagrindinės šių metų žvaigždės bus „Kings of Leon“. Kol kas visi atlikėjai neskelbiami, tačiau jau aišku, kad taip pat Gdynioje pasirodys „Placebo“, „Moby“, Duffy, „Basement Jaxx“, „The Kooks“, „The Ting Tings“, „Madness“, „Crystal Castles“, „Gossip“, „Buraka Som Sistema“ ir „Speed Caravan“. Kaip rašoma pranešime spaudai, „Heineken Open’er“ – didžiausias muzikos bei menų festivalis Lenkijoje – šiemet vyks liepos 2-5 dienomis Gdynioje.

    Šiais metais festivalis vyks ilgiau nei įprasta – 4 dienas. Bilietas visoms dienoms su vieta palapinei šiemet kainuoja 75 eurus.

  14. Hey, zmones, kas vaziuoja siemet ir turi transporta ir turi laisvu vietu?? Yra pora labai uzsidegusiu zmoniu, kurie numirs, jei nenuvaziuos i Heinekena:D

  15. O autoriui, tai ,manau, reikejo su chebra siaust, o ne vienam stovet ir laukt, kol ateis linksmumas:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.