Prisimenant „Frou Frou“ albumą „Details“ (2002 m.), kuris buvo daugiau negu gražus, ir po jo sekusius porą šiaip sau solinių Imogen Heap darbų, jos trečiasis albumas „Ellipse“ man patiko labiausiai. Įdomi ir situacija, kaip šis albumas prieš oficialų išleidimą atsidūrė eBay aukcione, iš kur pati atlikėja buvo pasišovusi nupirkt savo darbą už 10 mln svarų.
Grįžtant prie „Ellipse” – jis daug kietesnis negu buvę prieš tai. Ekspresija veržiasi per kraštus, tačiau niekur nedingo balso „iš anapus“ tembras, melodingumas ir mistika. Džiugina, kad vokalą galima girdėti ir pirmame plane, nereikia jo gaudyti už garso uždangos. Jaučiasi šiek tiek atlikėjos parsivežtos egzotikos iš Fidži, Tailando, Havajų, nors galėtų jos būti ir daugiau. Stipri pirma albumo pusė į pabaigą ima kiek pabosti. Manau, gera išeitis būtų buvę sutrumpinti albumą pora dainų, nors pagalvojus, ką išmesti, nelabai turiu, ką pasiūlyti.
httpv://www.youtube.com/watch?v=BnLyj-uyxmY.
First Train Home
Albumas atidaromas pirmuoju singlu „First Train Home“, kuris skamba gana popsiškai ir iš kart gali būti dedamas į topų dešimtukus, tačiau nenuteikia ypatingai Imogen pažangai. Tačiau toliau daug geriau: pora „Frou Frou” laikus primenančių gabalų; puikiu backų fonu pagražintas „Little Bird“; stebina „Venus Hum“ elektroninius eksperimentus primenantis „Swoon“, kuriame Imogen vokalas atsiskleidžia naujame šėlsmo amplua; reikiamoje albumo vietoje atpalaiduoja fortepijoninis bežodis „The Fire“. O labiausiai nustebino aukštomis natomis svaiginantis kūrinukas „A-ha!”, kompozicija primenantis mūsų Alinos Orlovos „Zmeika“.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=X9diXbRy3qs&feature=related
Little Bird
Dėmesį atkreipia „Ellipse“ muzika, kurioje ryškus ieškojimas, lengvas eksperimentavimas, žvalgantis į sudėtingesnį nei lengvo poprock skambesį; gilus bosas, kompiuterinę perkusiją subtiliai papildo violončelė, elektrinė ir akustinės gitaros, trimitas, smuikas. Abumas išleistas ir dviguba versija, kurio antrame diske skamba tų pačių kūrinių instrumentinės versijos, deja, be vokalo – šiek tiek per skurdžiai. Panašiai su dainų tekstais, kuriuose moteriškas paviršutiniškumas kol kas nepretenduoja į gilesnių prasmių paiešką.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=yXj0dF7LAyE
Canvas
Stebina pačios Imogen Heap sugebėjimas padaryti pačiai tai, ką iš pirmo klausymo priskiri didžiulei prodiuserių, programuotojų komandai. Manykim, kad jei bus trečią kartą nominuota Grammy – jį laimės.
http://www.myspace.com/imogenheap
Nori atsisiųsti šį albumą iš interneto? Skaityk čia…
Mielas offca, žmonėms, turinčių pretenzijų vadintis intelektualais, vertėtų vengti tokių teiginių kaip „moteriškas paviršutiniškumas kol kas nepretenduoja į gilesnių prasmių paiešką”, nes jie puikiausiai atskleidžia ryšius su grybų pasauliu.
Odre, Offca yra sakęs (tai reikėtų iškalti akmenyje), jog bobos nesupranta muzikos:)))
iki dar. iki šiol tebepalaikau nuomonę, kad vyras – žmogus, o moteris – žmogaus draugas, bet ką tai bendro turi su I. heap neaišku man.
verks ta imogen, kuri tokį offcą gaus.
„moteriškas paviršutiniškumas”??? na čia iš didelio rašto išeita iš krašto tikrai… 21 amžiuje keista ir neskanu skaityti
matyt įvaizdis toks – galiu sau leist pablevyzgot „kaip visi vyrai daro” ;D prie švarko reikia į treningines kelnes kartais įšokti – kol amžius dar leidžia? kai išsilavinęs žmogus lepteli apie žmogaus draugą supranti kad tai paprasčiausiai nedera prie visumos. arba jis kai ką labai svarbaus praleidęs bus – tada jau liūdna išties.
Na, nežinau ką galiu pasakyt tais atvejais, kai kitos moters moterišką paviršutiniškumą prisikiri sau… nebent būt smagu, jog nepasiduodant lengvoms provokacijoms kas brūkšteltų ‘g.rybus’ už mane :)
pala pala – ne apie paviršutiniškumą kalbama – apie tai kad moterį žmogaus draugu vadini, o tai gali atrodyti šmaikštu nebent mažvaikiui ar menko išprusimo žmogui – todėl ir stebiuosi. iki šiol nepasirodei panašus nei į vieną minėtų veikėjų. o apie tai kad ir moterys ir vyrai būna paviršutiniški, netalentingi… diskutavau jau ir su Arūnu (berods). Liūdniau kai (mūsuose) vyrai savo nesupratingumą ar neišmanymą pridengia visažinio vyro, neva įgimtu, autoritetu. Negerbiu ir neaukštinu (nepeikiu) nei vienos moters tik už tai kad ji moteris. lygiai tas pats ir su vyrais, nors man jie labai patinka ;) (ne visi). O kartais žmogus dedasi pranašesniu rėkdamas kad jis vyras, nors paprasčiausiai neatitinka suvokimo kriterijai ar nuomonės nesutampa.
visgi pasidaro šmaikštu, kai po to paskaitai komentarus/reakcijas. o rašyti galima ir skirtingai negu manai.
o paulius turbūt turėtų ką pasakyti tema: kuo save laikysi, ko sieksi, toks ir tapsi. va, offca nusprendė laikyt save/tapti pranešesniu už visas moteris ir ką?
p.s. Tomas priminė gerą temą iš bitės laikų, paskaičiau ką tik, juokas buvo rimtas :))
Paulius tuo pačiu galėtų pasakyti ir tai, jog pagal tai, kaip žmogus A kalba apie žmogų B, dažnai daugiau galima pasakyti apie žmogų A, o ne B. Temoje apie kiną bei režisuojančias moteris buvo linija, jog moterų kinas nėra toks gilus scenarijaus, technikos, naujovių prasme – moterys kuria emocionalesni, jausmingesnį kiną. Tačiau tai ne visai tai, ką sakai tu. Bent jau žodžiai parinkti tikrai nelabai vykusiai – kam, iškyrus patį autorių, gali daryti teigiamą įspūdį ta frazė apie moterų paviršutiniškumą? Paskaitai ir, pagalvojęs „savimyla šiknius”, gali nusispjaut ant viso įrašo, nes kam įdomi tokių tipelių nuomonė?
ta frazė turėjo padaryti ne teigiamą, o neigiamą įspūdį apie I.heap lyricsus, bet kažkodėl apie tai niekas nieko nesako. žinoma, buvo galima ir kitaip išsireikšti :)
Ar tau atrodo, kad žmonės nesuprato apie ką tu? Bet gi „lyricsai” yra žmogaus paveikslas, veidas.
Man atrodo, kad jie/jos tikrai jų nei skaitė, nei stengėsi išgirst. nei vienas/viena nekontaargumentavo, kaip pvz. ‘užtai aranžuotės puikios ir labai dainingai skamba’ ar pan.
man lyricsai neatrodo tokie paviršutiniški kad nederėtų su aranžuotėm ir bendra koncepcija. puiki visuma – kartais norisi ne depresyvios savianalizės ar autodafė – galima juk ir į rimtus, sudėtingus dalykus žiūrėti nedepresyviai. „Gyvenimas yra gražus” – ir iš tiesų priklauso nuo to kaip žiūri į sunkumus. ar jie viską aplink juodai nudažo ar sprendi nesikankindamas ir kitų nekankindamas.
nustebino tai kad žmogus tikrai protingai aprašęs albumą tokį lepsusą užmetė. tai tas pats kaip šaukštu deguto medaus statinę sugadinti. jei tai būtų delfio komentatoriaus eilinė replika niekas nebūtų net pasivarginęs sureaguoti. va kame esmė.
o su režisieriais taip – aš pati neįsigilinus kas norima pasakyti buvau grybo pripjovus. bet vėliau Arūnas visgi persimetė ant vyriško arkliuko iš serijos jos visos vienu laipteliu žemiau, visos nusišneka ir tik vaikams gimdyti tinka. tuo ir baigėsi diskusija.
na kaip ar patinka kaltinimą visiems vyrams dėl kažkieno klaidingos nuomonės girdėti? stereotipas? taip. bet kad labai plačių pažiūrų ir talentingų bei protingų moterų Lietuvoj ne taip ir mažai, o vyrukai kažkodėl vis dar ant patriarchalinio žirgo šoka kai pristinga argumentų. bent tuo menamą pranašumą bandydami susikurti ir tokiu būdu teisūs likti.
offca, kad tu nesakei, kad lyricsai tradiciškai imogeniškai paviršutiniški, bet moteriškai paviršutiniški – tai ir diskutuojam apie moterų paviršutiniškumą, o ne imogen.
Žiūriu offcos netiksliai leptelėta (pritariu Pauliui) frazė tuojau sukels moterų fronto pasipriešinimą. Einam geriau mylėtis, nepaviršutiniškai.
O šiaip gerbdamas moterišką pasaulėjautą prisipažinsiu, kad man atrodo, jog vyrai rašo stipresnes meilės dainas. Kaip bebūtų keista, tam yra pritarę ir pažįstamos moterys.
taip, imogeniško paviršutiniškumo nėra ko lyginti su Ian Brown paviršutiniškumu. Vienas subalansuotas vyrams, kitas moterims.
dėl stiprių meilės dainų nesiginčysiu. nors mano pažįstami vyrai gal ir kitos nuomonės būtų ;)… neklausiau. bet man pačiai tarp vyrų atlikėjų žymiai daugiau patinkančių ir stiprių. tik tai niekaip neįrodo ir nepaneigia jau išdiskutuotos temos.
ir kūrėjų – atsiprašau už netikslumą.
:)
Paklausiau aš štai naują Jurgos dainą Rykliai ir Vilkolakiai (užeikit į myspace pas ją) ir galvoju, paviršutiniškai (moteriškai) varo ji ar ne? Nagi ne.
Kaip kam.. Mačiau, kad delfi kažkas dainą įvardino kaip „poju o tom shto vyzu”.
kuo labiau aš nesuprantu apie ką dainuoja – tuo geriau, kitaip tariant jei tam tikri žodžių rinkiniai formuoja kažkokią viziją, emociją, tuomet į kažkokias prasmes nesigilinu. Kažkaip pats procesas ir forma geriau nei turinys.