Paskutiniu metu Vilniuje vyko tiek dėmesio vertų renginių, kad vos spėji lakstyti, o dar norisi kokį vakarą ir į ežerą įšokti. Kol kontempliuojam įspūdžius iš Sacha Waltz šokio spektaklio, siūlau foto ekskursą po Litexpo parodų rūmuose vykusią jau ketvirtąją šiuolaikinio meno mugę ARTVILNIUS’13, parodos laureatų darbus ir kitus dėmesio (daugiau ar mažiau) vertus menininkų kūrinius, stendus, instaliacijas ir pan..
ARTVILNIUS’13 laureatai
1. Geriausias ARTVILNIUS’13 Lietuvos menininkas
Raimondas Gailiūnas, pristatė A galerija, Panevėžys
2. Geriausias ARTVILNIUS’13 užsienio menininkas
Mikola Bilous, pristatė galerija TSEKH, Ukraina
3. Geriausias ARTVILNIUS’13 Lietuvos jaunasis menininkas (iki 35 m.)
Jonas Aničas, pristatė Vilniaus dailės akademijos parodų salės TITANIKAS
4. Geriausias ARTVILNIUS’13 užsienio jaunasis menininkas ( iki 35 m.)
Zaida Gonzalez, pristatė galerija SERPENTE, Portugalija
5. Geriausia ARTVILNIUS’13 Lietuvos galerija
Lietuvos dailininkų sąjungos galerija VILNIAUS GRAFIKOS MENO CENTRAS
6. Geriausia ARTVILNIUS’13 užsienio galerija
Galerija TIFANA, Latvija
7. Geriausias ARTVILNIUS’13 kūrinys
Laimos Drazdauskaitės tapybos kūriniai, pristatė galerija AUKSO PJŪVIS, Kaunas
8. Geriausia ARTVILNIUS’13 skulptūra
Kęstučio Svirnelio „Senis besmegenis“ , pristatė Vilniaus grafikos meno centras
9. Geriausia ARTVILNIUS’13 instaliacija
Rimo Sakalausko video instaliacija „Elektrinės šviesos evoliucija“, pristatė galerija MENO NIŠA, Vilnius
———————
Daugumos parodos dalyvių dėmesį traukė menininko Sauliaus Leonavičiaus stendas.
Neoficialiu mugės simboliu tapęs Raimondos Sereikaitės „Trimitas”
Virginijus Viningas
Linksmas Mindaugo Špučio kūrinys „Kiekviename šprote yra protas“
Kristinos Ališauskaitės „Kambarys”
Eglė Karpavičiūtė „Keičiant ekspoziciją”
Geriausia ARTVILNIUS’13 skulptūra – Kęstučio Svirnelio „Senis besmegenis“, pristatė Vilniaus grafikos meno centras.
Geriausias ARTVILNIUS’13 Lietuvos jaunasis menininkas (iki 35 m.) – Jonas Aničas, pristatė Vilniaus dailės akademijos parodų salės TITANIKAS
GeriausiasARTVILNIUS’13 užsienio jaunasis menininkas ( iki 35 m.) – Zaida Gonzalez, pristatė galerija SERPENTE, Portugalija
Rytis Martinionis „Lemtingo zuikio būsenos keitimo aktas”
Gan linksmas italo Lorenzo Manenti sumanymas. Įdomu ar pirma kūrė paveiksus ir tik tada ieškojo „giminingų” jiems batų ar atvirkščiai – batai inspiravo šias kūrybines idėjas..?
Mugėje buvo galima aptikti ir tokių jau gerokai pragarsėjusių menininkų stendus kaip Vilmanto Marcinkevičiaus.
Arba Augustino Savicko
Vladislovas Žilius
Kristinos Norvilaitės pašto dėžučių kolekcija „Parašyk man laišką”
Giedriaus Jonaičio stendas
Nomedos Saukienės „ilgasis” paveikslas „UPĖ”
Renatos Vinckevičiūtės „Sovietinė romantika”, visas kambarys sukurtas iš šlifavimo medžiagos.
Egidijus Radvenskas „Įsimintinos datos”
ir „Siuntinys emigrantui”
Nerijus Erminas „Tai, kas nematoma”
Barbora Gediminaitė „Šviesos dialogas – daiktai”
Florian Kiniques mistiškieji rūke paskendę darbai
Yuri ERMOLENKO „FAVORITE TOY”
Žygimantas Augustinas „Peizažas”
Marta Antoniak „Promised land”
Mindaugo Tendziagolskio „Raudonas kilimas”
Manau, kad „Kūnus” irgi reikėtų apžvelgti per nuotraukas – atrinkus kelias labiau vykusias žiūrovas net gi galėtų įtikėti, kad tai buvo šokio, o ne Michel Foucault perteikimas scenoje. Belieka džiaugtis, kad šiais laikais nuėjęs į koncertą vis dar gali išgirsti muziką.
Pauliau, čia foto reportažas, o ne apžvalga ;) Tiesiog turiu krūva renginių aplankytų, premjerų ir neturiu laiko jas visas apžvelginėti, tai jau kai kuriuos (ypač ne iš scenos menų renginiais) tenka tiesiog leisti patiems žmonėms „apsižvelgti” ;)
Tai aš ir sakau, kad su „Kūnai” reiktų padaryti tą patį.
tai kaip supratau „Kūnai” tamstą nuvylė? :) Šiaip aš ir su panašiu įspūdžiu išėjau, bet su šiuolaikiniu menu man jau seniai šitie klausimai kyla.. kodėl video projekcija vadinama teatru? kodėl besiraitantys (o ne šokantys) kūnai vadinasi šokiu ir t.t.. :))
Aš pamenu, kaip viena mano draugė įvertino vieną šokio (iš tiesų šokio) spektaklį iš kurio mudu labai begėdiškai viduryje pabėgome: „Nežinau, ką jis (šokėjas) tuo norėjo parodyti, bet tai, ką jis rodė, man patiko”. Man patinka kūno kalba, bet aš jos gerai nemoku, todėl mielai einu žiūrėti, kaip kiti ja kalba. Ir, suprantama, labai nusivyliu tos kalbos neišvydęs (ir dar už tai mokant pinigus). Kaip tuo pačiu ir teatro gerbėjas galėčiau kūrėjams atleisti, jeigu tai, ką jie rodo, turėtų tvirtą stuburą, pagrindą, pradžią ir pabaigą. Bet tai, ką mačiau, tebuvo kelios dešimtys padrikų epizodų, kurių pusės galėjo nebūti arba, kurių galėjo būti dvigubai daugiau. Juoba, čia ne Šekspyras buvo, ne amžinoji klasika ir man tas pasijuto jau ties kokiu antru-trečiu epizodu – vis tik spektaklis pastatytas, berods, 2000 metais ir „čia bei dabar” atrodė smarkiai morališkai ir idėjiškai atgyvenęs. Aš jau net nepamenu kokio šokio festivalio Lietuvoje, kuriame nebūtų kokio vieno kūrinio, kur (nuogas) kūrinys nebūtų turinys. Aš gale spektaklio plojau tik vienam žmogui – tam, kuris suplojęs per 50 litų, atstovėjo pusantros valandos filosofinį kūnų judėjimą neišėjęs iš salės.
Aš prieš spektaklį nugirdau to trupės nario lietuvio Virgio patikinimus vienai susižavėjusei po pirmo spektaklio žiūrovei, kad nė vienas trupės narys niekada nėra šokęs balete. Tik kažką ragavęs iš tos sferos… Nors jis dar įrodinėjo, kad jie džiaugiasi trilogijos pirmuoju spektakliui (šiuo) kaip labai gyvu dar šiandien, kaip jiems įdomu kaskart vaidinti, kaip tikrai nežino, kas gausis – nutariau neiti vidun. Reiškia, „neprapyliau” :) :)
Reiškia „neprapylei” pagal mane. Publika, man regis, plojo atsistojusi. Ir ne dėl to, kad jų vietos buvo stovimos.
Na, polinkis šokti iš vietos pabaigoje, jau kliūva menų apžvalgininkams ir pažymi tai su ironijomis. Ir provincijoje po vietinio spektaklio būtinai visi taip reiškia SAVO santykį su matytu kūriniu (ar darbu).
O vat šią MUGĘ tai „prapyliau”. Gi turėjau laiko sekmadienį. Pražiopsojau…
mane tai nuvylė ARTo laureatų sąrašas..
o „Kūnai” tai stiprus kūrinys visais atžvilgiais. IMHO, aišku.