„Jauna muzika“ į jaukiąją šv. Kotrynos bažnyčią viliojo žadėdama filmo „Didysis grožis“ garsus. Be to, seniai jau buvau girdėjusi P. Geniušą, o šis ruošė dviejų kūrinių atlikimo premjeras, tad dvejonės eiti-neiti ilgai netruko.

Negaliu nutylėti, kad paskutiniu metu džiugina chorinės muzikos ištraukimas iš užkampio (prie to sėkmingai prisidėjo mišraus mėgėjų choro „Bel Canto” sėkmingas koncertų maratonas, gruodžio mėnesį vykęs Nacionalinėje Filharmonijoje). Profesionalusis choras „Vilnius” pristatinėja savo naują programą, o mėgėjų merginų choras „Viva” ruošia judrų, ne tik ausims, bet ir akims malonų pavasario koncertą. Žodžiu, chorai Lietuvoje bunda, kruta. Tad klausytojai te nelieka už borto ir negalvoja, kad choras vis dar koks nors dulkių pririnkęs statiškas objektas.

Taigi, apie Vilniaus savivaldybės chorą „Jauna muzika”, kuris yra mano mėgstamas, nes ne tik pasirenka aktualią šiuolaikinės muzikos programą (Eric Whitacre, Arvo Pärt, David Lang), bet profesionaliai bei minkštai ją išpildo.

Šįkart „Jauna muzika” pristatė David Lang „I lie”. Kūrinį atpažįstame iš Sorrentino filmo „Didysis grožis”. Pamenat, pradžioje scena su fontanu ir dainuojančiu moterų ansambliu? Ši Romos didybė skambėjo Kotrynoje. Tyrai ir dailiai.

https://www.youtube.com/watch?v=1VCJVLfpS5w

Muzika atliekama jidiš kalba, sąskambiai tvirti, nepajudinami. Solistė Ieva (kurią man norisi vadinti etatine „Jaunos muzikos” soliste) prisijungia, o gal tiksliau sakyti- įsilieja į muzikos tėkmę, minkštai ir švariai.

David Lang postminimalistinė kūryba nėra lengva atlikti, tuo labiau ne visad lengvai ir klausosi. Ypač kūrinių pabaigoje, kai derėjusi harmonija pakrinka, rodos pasimeta ir dėmesio styga, prieš tai įsitempusi, po truputį ima atsipalaiduoti. Todėl tiesiai šviesiai pripažįstu, jog patiks tiems, kurių kurių ausys pasitreniravusios šiuolaikinės muzikos minimalizmo pasikartojimams ir neatpažįstamoms leitmotyvų mutacijoms.

Petras Geniušas pristatė Gintaro Sodeikos kūrinį, premjerą „Petardos”. Auganti įtampa, po truputį vedanti į fortepijoninį transą. Itin maloniai atlikta pabaiga – kūriniui pasibaigus, atlikėjas kylančiomis į viršų rankomis vis vien imituoja grojimą, taip palengva pratęsdamas kūrinio muzikinį siūlą. Gan smagus kūrinys, tikiuosi jis nuguls į  pasiekiamą įrašą ir po to nereikės iki nukritimo ieškoti jo per visus Muzikos Informacijos centro užkampius.

Nuskambėjo David Lang „This was written by hand”, kurio pabaigoje išgirdome skaitomą H.K. Anderseno istoriją „Mergaitė su degtukais”, įvedusia į dvylikos dalių kūrinį. Tokie pasakojimo intarpai „Jauna muzika” choro koncertuose dainuojamą muziką traukia arčiau klausytojo, leidžia jam gaudyti savo į minčių tėkmę, ją suvokti ir dar kartą sugromuliuoti klausomą muziką, palengva ją apčiupinėti. Sumanymas geras, nes kartais šiuolaikinei muzikai reikia pagalbos, randant kelią į klausytojų ausis.

Jei jau labai supaprastintai, David Lang „Little girl match passion” harmoniniai deriniai vietomis gali priminti grigališkąjį choralą. Tačiau iškart akordai persiverčia ir pradeda žaismingai šokinėti disonuojančiais intervalais ir galiausiai sueina į  netikėtus, įtampą keliančius sąskambius.

Žinoma, rekomenduoju šiuolaikine muzika besidomintiems, prijaučiantiems minimalizmui ir kokybiškam choro skambėjimui. „Jauna muzika” atlikimas malonus – minkštas, tikslus ir derantis. Tai juk ir sudaro kūrinio esminę visumą.