JO WALTON „Tarp kitų”

tarp kitų

Skirta viso pasaulio bibliotekoms ir bibliotekininkams, kurie diena iš dienos skolina žmonėms knygas.

Knyga, kokių reta. Turiu omenyje, jog nedažnam pavyksta gauti ir Hugo, ir Nebula apdovanojimus bei būti nominuotam World Fantasy Award’sams. Tai praktiškai garantuoja pasaulinę šlovę rašytojui, tiksliau, šiuo atveju rašytojai, su kurios geriausiu kūriniu turime galimybę susipažinti lietuviškai. Nežinia tik, kodėl kol kas Jo Walton romanui “Tarp kitų” sunkiai sekasi prasimušti mūsuose. Gal šis tekstas įkvėps vieną kitą…

“Tarp kitų” galima vadinti himnu tiek visai fantastinei literatūrai, tiek apskritai – visoms knygoms ir skaitymui. Ši knyga gali būti laikoma būtinų lietuviškai išversti kūrinių rodykle mūsų leidykloms, nes nenustebsiu, kad ne vienas paauglys ar vyresnio amžiaus skaitytojas po “Tarp kitų” ims ieškoti ir ryte ryti visus Walton tekste paminėtus kūrinius. O jų čia ne vienas ir ne du.

“Tarp kitų” gali būti ta knyga, nuo kurios atsispyręs imsi nerti gilyn į magiškąją literatūrą, į tokią apsčiai pripildytą didesnių ar mažesnių stebuklų, fėjų, burtų, mitologinių būtybių ir tiesos, kurios anksčiau, manei, fantastikoje nė su žiburiu nerasi. Taip, tai yra knyga, kuri geba nubraukti ironišką šypseną nuo fantastinės literatūros skeptikų. “Tarp jų” net labiau tokiems ir skirta, nes prisiekę fantastai gali susiraukti ir spjauti per petį, burbėdami, jog nėra čia jokios fantastikos. Nežiūrint to, kad knygoje lyg ir yra elfų. Rašau “lyg”, nes iki šiol pats nesu tikras, ar tie elfai buvo tikri, ar tik pagrindinės herojės galvoje.

Ir dar lengviau magiją paneigti. Jei esi nusiteikęs skeptiškai, gali atmesti viską, nes visada galima rasti protingą paaiškinimą. Magija vyksta per realius dalykus tikrame pasaulyje ir ją visada galima paneigti.

“Tarp kitų” pirmuoju asmeniu dienoraščio forma pasakoja Mori istoriją, nutikusią 1979-1980-aisiais. Mori – penkiolikametė mergaitė (drįstu spėti, pačios rašytojos alter ego), netekusi dvynės sesers, pabėgusi nuo motinos gyventi pas tėvą, kuris, tetų verčiamas, ją įtaiso į internetinę mokyklą. Mori patyrė avariją, todėl vaikšto su lazdele ir kartais kenčia skausmus. Ta lazdelė išskiria ją iš dūkstančių bendraamžių, nors ir pati Mori jaučiasi kitokia. Ji be proto daug skaito, vieną knygą po kitos, ryte ryja, knygas skolinasi ir iš kitų, o mokyklos bibliotekos jai nepakanka, ir iš knygyno išeina su šūsnimi naujų viršelių, nors bibliotekas ir labiau myli.

Bibliotekos iš tikrųjų yra nuostabios. Jos daug geresnės už knygynus. Knygynai pelnosi iš knygų pardavimo, o bibliotekos tiesiog tyliai iš širdies gerumo skolina knygas.

Mori daugiau laiko leidžia literatūriniuose pasauliuose nei realiajame (atpažįstate save?), tad ir jos elfai, atklydę iš vaikystės, skaitytojui gali atrodyti lyg pernelyg įsiaudrinusios vaizduotės padarinys. Bet tai nesvarbu.

Iš tiesų Walton nesukūrė kažkokio ypatingo, stogą raunančio siužeto. Kažkuriuo momentu net pagavau save sakantį, jog dienoraščio puslapiai tartum kartoja tą patį per tą patį ir taip gali tęstis be galo. Bet autorė tinkamu metu sustojo dalintis perskaitytų knygų žavesiu ir perėjo prie pabaigos, kuri galėjo būti bet kokia – niekas nesumenkins “Tarp kitų” eilučių nuoširdumo, grožio, šviesos ir šilumos. Apie ką bebūtų pasakojama – pamokos, aplinkiniai, istoriniai įvykiai, seksas, jausmai – visa dvelkia kiek naiviu paauglišku požiūriu, kuris spinduliuote spinduliuoja nekaltumo ir tyrumo aura, puslapis po puslapio apsupančia ir patį skaitytoją, o “ant širdies” sulig kiekvienu puslapiu darosi gera gera. Panašų pojūtį teko patirti nebent per Ray Bradbury “Pienių vasarą”.

“Vakar mokyklos teritorijoje šaudė fejerverkai ir degė laužas. Mačiau grupelę ugnies elfų. Niekas kitas jų nematė. Juos mato tik tie, kas jais tiki, todėl dažniausiai tai būna tik vaikai. Tačiau tokie kaip aš ir toliau juos mato. Būtų tiesiog beprotiška liautis jais tikėjus. Bet daug vaikų augdami užmiršta, nors anksčiau juos matydavo. Aš jau nebe vaikas, bet dar ir ne suaugusi. Turiu pasakyti, jog negaliu sulaukti, kol užaugsiu.”

Rekomenduoju visiems visiems.

—-

Informacija apie knygą:  [romanas]; [vertė Ieva Albertavičienė]. – Vilnius : manoknyga.lt, 2014.-  ISBN 978-609-8114-04-1

fb-share-icon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.