Dharmos mokymas mums aiškina apie visų reiškinių laikinumą, tačiau neįmanoma būti pasirengus prarasti reiškinio, kurį myli labiau nei save patį.
The Rough Gide kelionių giduose būna ir skyrelis, kuriame sudėtos geriausios šalį padedančios pažinti knygos. Tiek pažintinės, tiek grožinės. Tarp Tailandą pristatančio kelionių gido puslapių yra ir Johno Burdetto trileris „Bankoko 8”, kurį (taip jau neatsitiktinai sutapo) pradėjau dar neišlipęs iš lėktuvo Suvarnabhumi oro uoste. Nepavyko iš Burdetto Bankoko ištrūkti ir klajojant po realųjį miestą – knygos puslapiai tirpo tiek keliaujant taksi, tiek sėdint tvankiuose gatvės restoranuose, tiek kondicionuojamuose viešbučio kambarėliuose. Pakeleivė net ne juokais ėmė pykti ir burbėti kažką iš serijos: „ar tu čia atvažiavai knygą paskaityti, ar šalį pamatyti”. O aš iki šiol nejaučiu jokio apmaudo dėl kelių neapžiūrėtų architektūros šedevrų, nes skaityti „Bankoko 8” Bankoke yra dvigubas kaifas. Tai darę turėtų suprasti mane.
Burdettas skaitytoją iki ausų įmurkdo į savo siužetą ir tuo pačiu pateikia iš pirmo žvilgsnio neįtikėtinai atrodančias situacijas, tačiau tų situacijų materializavimąsi patvirtina tiek pokalbiai su tajais, tiek šalyje matoma aplinka, tiek eilinio turisto nuotykiai, tiek kelionių gidai, tiek kitų keliautojų įspūdžių atgarsiai. Tas kultūrinis šokas savotiškai svaigina, veža, lenda tau į sąmonę ir prašosi būti kuo giliau pažintas, o „Bankoko 8” gali būti kaip vienas iš lengvesnių tajų gyvensenos (ypač tos, nematomos plika akimi) ypatumų pažinimo būdų.
Burdetto pirmasis serijos apie detektyvą Sončajų romanas netempdamas gumos prasideda nuo to, kad du (bene vieninteliai nekyšininkaujantys) Bankoko policininkai tiria žmogžudystę, kurios metu nuo narkotikų apsvaigusios gyvatės mirtinai sukandžioja vieną iš neperskiriamų porininkų. Sončajus lieka vienas prieš visą miestą ir jo paslaptis, kurios čia daug didesnio masto, nei kokiame „Nuodėmių miesto” komikse.
Burdettas nesismulkindamas ir netaupydamas kitoms knygoms pažeria visą pluoštą Vakaruose užgintų grožybių: visaapimanti neslepiama korupcija, įvairiausių pakraipų prostitucija, sekso industrijos prekybcentriai, nuo narkotikų priklausantys vienuoliai, lyčių keitimo operacijos, antikvarinių dirbinių ir egzotiškų gyvūnų kontrabanda. Skaitai apie visą tai ir jautiesi lyg patekęs į apokaliptinį siurrealisto plunksna nutapytą pasaulio atmatų duobę, kurioje šviesa sklinda tik nuo budizmu apsiginklavusio asketiškojo Sončajaus. Jis lyg nepajudinama Budos statula žengia per tą visuotinį erzelį, bet ir jam ne visada pasitelkus tik savo sielos pajėgas pavyksta atsilaikyti prieš Bankoko nesustabdomą veiksmo mašiną.
„Bankokas 8” – egzotiška, gyva, negailestinga, kartais juodai juokinga, kartais žiauriai tragiška, įtaigi istorija, kurios herojus, detektyvas Sončajus, užvaldė ir nepaleido iki paskutinio puslapio.
O ir mūsų leidėjai rado knygai tikrai tinkamą anotaciją – „Skaitytojams, kurie tikisi tradicinio detektyvo, būtų sąžininga patarti paieškoti kitos knygos, o štai naujovių mėgėjus šis romanas neabejotinai suintriguos ir nustebins.” Dar pridėčiau tik, kad ties vieninteliu Burdetto romanu vargu, ar kuris skaitytojas sustos. Bent aš jau ieškau antrosios Karališkosios Tailando policijos detektyvo dalies „Bankoko tatuiruotė” ir su nekantra laukiu to laiko, kai vėl galėsiu pasinerti į Bankoko užkaborius.
—–
Informacija apie knygą: Bankoko 8 (orig. Bangkok 8); iš anglų kalbos vertė Ina Rosenaitė. – Vilnius : „Baltų lankų” leidyba, [2012]. – 374, [1] p. – ISBN 978-9955-23-543-9 (įr.)
