Lytiniai santykiai niekada niekam neatnešė nieko gera ir reikia laikyti save laimingu, jeigu jie nekenkia. Išmintingas žmogus niekuomet neves ir neturės vaikų. (Epikūras)
Tokiam interneto puslapiui kaip G. tikrai reikėtų turėti daugiau tekstų apie g tašką, nes kitaip galima apvilti netyčia čia apsilankiusius to taško ieškotojus. G taško svarba ir su juo susijęs vienoks ar kitoks orgazmas aktualumo nepraranda ir dar ilgai nepraras. Tai patvirtino ir neseniai praūžusi reklamos kampanija #vilniusgspot ir pasipiktinimai Beatos Tiškevič pardavinėjamais vibratoriais. Taip, esame gilioje lytinio švietimo, kurio pastaruoju metu daugiau jau reikia tėvams, nei vaikams, duobėje. Taip, „už uždarų durų” vykstančiomis temomis lietuviams vis dar sunku kalbėti prie kavos puodelio pietų metu.
Tą paslaptingąjį intymumo šydą bando praskleisti žurnalistas Jonathanas Margolis knygoje „Intymioji orgazmo istorija”. Tiksliau, jis tinkamai sudėlioja taškus ir akcentus, kurie parodo, kodėl tas šydas iš vis atsirado ir iš kokių prietarų siūlų jis nuaustas.
Neslėpsiu, ir man knygos pavadinimas skambėjo kiek keistokai ir sunkiai suprantamai – kaip iš tokio kelių sekundžių potyrio galima prirašyti tiek daug, bet viskas su pavadinimu ir apimtimi yra gerai – didžiojo pasitenkinimo ir patenkinimo šaknys skaičiuoja ne vieną šimtmetį, tik nerašytiniai istorijos tarpsniai sunkiai pasiduoda analizei. Tad tas, kaip knygos nugarėlėje rašoma, „nuo urvinių žmonių epochos” tarpsnis paremtas labiau spėjimais nei įrodymais. Visgi Margolio orgazminė istorija, atmetus dabartinių homo sapiens kūnų fiziologinę elgseną, remiasi žmogaus kultūros istorija, per kurią ir žingsniuoja knygos autorius.
Margolis yra tiesiog žurnalistas, surinkęs ir apibendrinęs vienos tematikos informaciją, todėl čia nerasite paties autoriaus pozicijos, asmeninio dalyvavimo kokiuose tyrimuose ar panašiai. Tai, žvelgiant akademinio skaitytojo akimis, kiek sumenkina knygos vertę, tačiau eiliniam skaitytojui, ne sekso terapeutui su daktaro laipsniu, šis tekstas gali būti pats tas – nevarginantis, lengvai skaitomas, be sudėtingų terminų, nestokojantis pikantiškų, kartais net akivaizdžiai specialiai iš bulvarinės spaudos parinktų faktų. Rašau „gali būti”, nes vietomis kiek per daug užsižaidžiama statistine informacija, kurios prasmė orgazmo istorijai abejotina ir dažnai nieko nepasakanti apie pokyčius.
Margolis veda skaitytoją per laikmečius ir žemynus, nuo antikos iki šių dienų, nuo Senojo Testamento iki „Sekso ir miesto” ir visame tame ieško akivaizdžių ir/ar užslėptų kūniškosios palaimos ženklų. Daugiau mažiau chronologine tvarka (kitaip pavadinime žodis „istorija” netektų prasmės) skaitytojas supažindinamas su orgazmo anatomija, psichologija, technika ir kultūra.
Apie antropologų išvadas, kad monogamija yra priešingas evoliucijai reiškinys, apie istorikų teiginius, jog vyrų analinis seksas klestėjo visose pirmykštėse pasaulio civilizacijose, apie persų priežodį „Berniukas – malonumui, moteris – vaikams”, apie Platono ir Sofoklio požiūrius, apie XIX amžių, kai dėl nėštumo reguliavimo knygos spausdinimo reikėjo kovoti teisme, o masturbacija buvo didelis moralinis nusikaltimas (cituojama iš vieno medicinos žurnalo: „nei maras, nei karas, nei raupsai, nei daugybė visokių kitokių blogybių nepadarė didesnės žalos žmonijai negu įprotis masturbuotis”), apie pokario laikus, kai kolektyvinės masturbacijos seansuose būdami paaugliais prisipažino dalyvavę tiek Johnas Lennonas, tiek Paulas McCartney’is, apie Aldouso Huxley sukurtas malonumų antiutopijas, apie šiomis dienomis dar daromą FGM, apie gyvūnų mylėtoją, santykiaujantį su delfinų patelėmis, apie Bilą ir Moniką, apie dar daug kitų dalykų, kurie parodo unikalią orgazmo troškimo galią, valdžiusią istorijos tėkmę. Nors kaip matote, ši orgazmo istorija aprėpia ne tik orgazmą, bet ir daug šalutinių temų, kartais juokingų, kartais rimtų, kartais atveriančių akis ir suteikiančių naujų prasmių sustabarėjusiems įsitikinimams. Tad knygoje tikrai kiekvienas ras nežinomų, įdomių istorijų, kurios ne tik naudingos vardan egzotikos, bet ir leidžia praplėsti akiratį, geriau pažinti žmogų, ugdo toleranciją ir laužo daug su seksu susijusių stereotipų, taip pat parodo, kaip seksualumas susijęs su politika, religija, kultūra, kasdieniu mūsų gyvenimu.
Knygoje dėstomas pasaulietinis požiūris, o dažnai norėjosi vienos ar kitos temos analizės iš lietuviškų miegamųjų ir statistikos, jeigu tokia apskritai egzistuoja. Lietuviškojo orgazmo istorija – taip besivadinanti knyga, manau, sulauktų daug dėmesio ir tikiuosi ateityje tokia bus parašyta.
Taigi, jeigu dar galvoji, kad masturbacija augina plaukus ant delnų, kad moters orgazmas būtinai turi būti tuo pačiu metu, kaip ir vyro ir tik vaginaliniu būdu, kad ne kunigai, o Biblija draudžia pornografiją, kad informacijos apie malonumą teikiantį seksą yra šiandien per daug, kad galima visą gyvenimą pragyventi laimingai be orgazmo, kad apie seksualumo šaknis viską žinai, tai Margolio „Intymioji orgazmo istorija” yra kaip tik tau.