Gegužės 2-7 d. Vilniuje įvyks jubiliejinis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Penkioliktojo gimtadienio proga festivalio organizatoriai rengiasi publikai pristatyti penkis intriguojančius užsienio trupių pasirodymus ir visą būrį talentingiausių Lietuvos choreografų ir šiuolaikinio šokio kolektyvų.
Viena iš „Naujojo Baltijos šokio ‘11“ žvaigždžių turėtų tapti vengrų kilmės choreografas iš Prancūzijos Pal Frenak ir jo spektaklis „Vyrų paslaptys“. Kūno raiškos estetiškumo ir etiškumo klausimus, lyčių tarpusavio santykio problemas savo darbuose akcentuojantis kūrėjas šįsyk žais vyrų stereotipais ir savo spektakliu mėgins atskleisti, tai, ką slepia vadinamoji „stiprioji“ lytis.
httpv://www.youtube.com/watch?v=WkPQa70LAmk
Kur slypi vyriškojo šovinizmo, kvailoko pretenzingumo, nenumaldomo noro viską valdyti šaknys? Šie dalykai, anot P. Frenako, tarytum užkoduoti pačioje vyro kūno ekspresijoje. Tačiau tai kur kas daugiau nei vien reto grožio darbas apie vyro kūną. „Kodėl gi apie jį scenoje beveik niekada nekalbama taip, kaip kalbama apie moters kūną?“ – retoriškai klausia prancūzų choreografas. Juk vyras nėra tik visuomeniškas gyvulys, kaip kartais įprasta manyti. Spektaklis „Vyrų paslaptys“ tai specifiniu juodu humoru žavintis mėginimas šokio kalba analizuoti gilesnius dalykus – pačią vyrų pasąmonę.
Kiek kitaip – su pietietiška aistra ir germanišku racionalumu – apie panašius dalykus kalbama Vokietijoje kuriančio italo šokėjo ir choreografo Morgan Nardi solo spektaklyje „A one m(org)an show“. Kūrėjas čia bando užčiuopti plonytę ribą, skiriančią tikrovę ir fikciją, realią tapatybę ir gyvenime susikurtus vaidmenis ar kaukes.
httpv://www.youtube.com/watch?v=vu4v0KxTg3s
Gegužės 2 d. festivalį atidarys vieno įdomiausių danų šiuolaikinio šokio kūrėjų Palle Granhøj spektaklis „Dance me to the end on/off Love“. Spektaklio pavadinimas – legendinio Kanados poeto ir dainininko Leonardo Coheno dainos parafrazė. Būtent šio žymaus kūrėjo muzika ir tekstai tapo P. Granhøj vadovaujamo šokėjų ir muzikos atlikėjų kolektyvo spektaklio atspirties tašku ir pagrindiniu motyvu. Spektaklis – savotiškas danų choreografo autoportretas, kompanijos Granhøj Dans kūrybinio dvidešimtmečio atspindys.
Granhoj Dance: Dance me to the end on/off love .
„Naujojo Baltijos šokio ‘11“ publika taip pat turės progą išvysti minties ir išraiškos gaivališkumu pribloškiantį norvegų trupės „Winter guests“ spektaklį „Ydingieji“, savo šalyje sulaukusį pačių įvairiausių vertinimų. Spektaklį sukūrė sparčiai kylanti Norvegijos šokio scenos žvaigždė Alanas Lucienas Øyenas.
httpv://www.youtube.com/watch?v=aOLh88bTlrA
Ne mažiau intrigos žada ir festivalį užbaigsiantis jaunos islandų kompanijos „Kviss bumm bang“ pasirodymas „Safaris“. Spektaklį, kuriame šokio ir teatro priemonėmis azartiškai ir su jaunatvišku žaismingumu atskleidžiamos pačios netikėčiausios meno renginio organizavimo paslaptys ir subtilybės galima pavadinti savotiškais „nacionaliniais festivalio organizavimo ypatumais“.
Kaip jau tapo įprasta, ir šiemet festivalyje pristatoma ir plati Lietuvos choreografų darbų panorama. „Naujojo Baltijos šokio ’11“ publika turės išskirtinę progą pamatyti naujausią Kauno šokio teatro AURA spektaklio „Medėjos” premjerą, šiemet prestižiniam „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui nominuotą jaunos choreografės Giedrės Ubartaitės spektaklį „Mono tyla“, per pernykštį festivalį išskirtinio šalies prezidentės dėmesio sulaukusios Loretos Juodkaitės naujausią šokio kompoziciją „Sapnų žemėlapyje“ su M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtinėmis, klaipėdietės choreografės Agnijos Šeiko ir kompozitoriaus Jono Sakalausko bendrą darbą, taip pat naujausius Vyčio Jankausko, Editos Stundytės, Erikos Vizbaraitės ir Rūtos Butkus šokio spektaklius.
Festivalio spektakliai bus rodomi Menų spaustuvėje ir Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
PROGRAMA:
Vilnius
Gegužės 2 d., pirmadienis
19:00 Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Didžioji salė
• Granhøj Dans (Danija)
Dance me to the end on/off Love (80’)
Choreografas Palle Granhøj
Bilietai: 20, 30, 40, 50, 60 Lt
21:00 Menų spaustuvė, Juodoji salė
• Menų spaustuvė (Lietuva)
Mono tyla (40’)
Choreografė Giedrė Ubartaitė
• Edita Stundytė (Lietuva)
Šokis Nr. 2 (Indigo) / Šokis Nr.1 (Juoda) (25’)
Bilietai: 30 Lt
Gegužės 3 d., antradienis
19:00 Menų spaustuvė, Juodoji salė
• Morgan Nardi Choreography (Vokietija)
a one m(org)an show (70’)
Choreografas Morgan Nardi
Bilietai: 50 Lt
Gegužės 4 d., trečiadienis
19:00 Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Didžioji salė
• Compagnie Pal Frenak (Prancūzija / Vengrija)
Vyrų paslaptys (50’)
Choreografas Pal Frenak
Bilietai: 20, 30, 40, 50, 60 Lt
21:00 Menų spaustuvė, Juodoji salė
• Garsai ir blyksniai (Lietuva)
Dykra (35’). Premjera
Choreografė Agnija Šeiko
• Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius (Lietuva)
Sapnų žemėlapyje (12‘). Premjera
Choreografė Loreta Juodkaitė
• Operomanija (Lietuva)
NO AI DI (17‘). Trumpoji versija
Choreografė Erika Vizbaraitė
Bilietai: 30 Lt
Gegužės 5 d., ketvirtadienis
19:00 Menų spaustuvė, Kiemas
• Olgos Žitluchinos šokio trupė (Latvija)
Prarasties šokiai (40‘)
Choreografė Olga Žitluchina
Nemokamas įėjimas
Menų spaustuvė, Juodoji salė
• Vyčio Jankausko šokio teatras (Lietuva)
Liepsnos virš šaltojo kalno (45‘)
Choreografas Vytis Jankauskas
Bilietai: 30 Lt
Gegužės 6 d., penktadienis
18:00 Menų spaustuvė, Kišeninė salė
• Menų spaustuvė (Lietuva)
Šventė (45’)
Choreografė Rūta Butkus
Bilietai: 20 Lt
20:00 Menų spaustuvė, Juodoji salė
• Winter Guests (Norvegija)
Ydingieji (90’)
Choreografas Alan Lucien Øyen
Bilietai: 50 Lt
Gegužės 7 d., šeštadienis
18:00 Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Didžioji salė
• Kauno šokio teatras AURA (Lietuva)
Medėjos (60’). Premjera
Choreografė Birutė Letukaitė
Bilietai: 20, 25, 30, 40, 50 Lt
20:00 Menų spaustuvė, Juodoji salė
• Kviss Búmm Bang (Islandija)
Safaris (60’)
Bilietai: 50 Lt
Rengėjai pasilieka teisę keisti programą.
25% nuolaida taikoma moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems – 1 bilietui, taip pat „Tiketos“ klubo nariams, „Omni ID“ ir „Daily Card“ kortelių turėtojams – 2 bilietams.
Speciali nuolaida taikoma teatro ir šokio specialybių moksleiviams ir studentams bei scenos meno profesionalams – 1 bilietui.
Bilietai parduodami Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir „Tiketa“ kasose. „Tiketa“ taiko papildomus mokesčius.
Daugiau informacijos rasite www.dance.lt
Ką gi, atsivėrė superiniu muzikiniu spektakliu. Tikėjausi gero dalyko, bet danai pranoko pačius didžiausius lūkesčius…
Arūnai, ar tau nepasirodė šis spektaklis labiau muzikinis nei šokio? :)
Neabejotinai, kad danai pateikė MUZIKINĮ SPEKTAKLĮ. Bet negi pyksime anr A.Imbraso, jog atvežė jį į Vilnių?
Man danai patiko didžia dalimi, bet pavieniui. Apie ką tas kurinys overall ir kodėl būtent toks, koks buvo – taip ir liko klausimu. Tuo pačiu sutinku su Jurga ir dėl to, kad liežuvis neapsiverčia to, ką išvydau, pavadinti šokio spektakliu. Labai įdomus pasirinkimas atidarymui.
Tiesa, teko nemažai pabendrauti po spektaklio su susižavėjusia matytu reginiu viena iš vedančiųjų Lietuvos teatro kritikių. Aš garsiai pamąsčiau:
– Juk ir LIETUVOS aktoriai talentingi. Įdomu, ko trūksta (ar režisūros, ar paprasčiausiai išmonės), kad pas mus nesigauna tokie lyg išoriškai ir paprasti, bet savo esme „užvežantys” spektakliai.
Atsakymas buvo tiesus:
– Mūsiškiai būtinai PERSPAUSTŲ!
Tai lemia mentalitetų skirtumai…
Va, klausimo KĄ DANAI VISU TUO NORĖJO PASAKYTI, aš tikrai nepasigedau.
Jeigu vis dėlto reiktų vienu sakiniu išrišti APIE KĄ spektaklis, pasakyčiau – originali pagarbos ir paliaupsinimo duoklė supertalentingam poetui ir muzikui paminėti. Įsivaizduoju, kad Leonardas turėtų džiaugtis tokio jo kūrybos interpretacija ir transformacija…
Tai, žiū, kitais metais ir koks tributas pastatytas ant Boltono kūrybos sueis už gerą.
Aš ir nepykstu ant Imbraso, kad atvežė šį spektaklį ir sutinku su mintimi, kad lietuviams teatralams labai sunku pajausti tą subtilumo ribą. Kitas dalykas, kad mes nežinodami šios trupės biografinio kūrybinio/raidos konteksto, negalėjom suprasti tokių dalykų kaip:
„Danų choreografo Palle Granhøjaus šiuolaikinio šokio ir muzikos kompoziciją „Dance me to the end on/off love“, galima laikyti savotišku autoportretu, kompanijos „Granhøj dans“ ir jos kūrybinės raidos atspindžiu. Spektaklyje Granhøjų domina šokio-koncerto sąvoka. Tam jis pasitelkė L. Coheno muziką ir sukūrė meninių įvaizdžių kompoziciją, organiškai išaugančią iš trupės „Granhøj Dans“ pastarojo dvidešimtmečio meninės patirties. Spektaklyje „Dance me to the end on/off love“ ieško naujų raiškos dimensijų. Ir tuo pat metu stoja akistaton su ilgesio ir melancholijos persmelktu pasauliu, kurį jaučiame klausydamiesi žymaus kanadiečių poeto ir muzikos kūrėjo dainų.”
Raidas ir kontekstus visada gerai žinoti. Bet jei to nėra, visiškai užtenka ir tezių: „Spektaklyje Granhøjų domina šokio-koncerto sąvoka. Spektaklyje „Dance me to the end on/off love“ ieško naujų raiškos dimensijų. Ir tuo pat metu stoja akistaton su ilgesio ir melancholijos persmelktu pasauliu, kurį jaučiame klausydamiesi žymaus kanadiečių poeto ir muzikos kūrėjo dainų.”
Na, Boltono galima bus ir paties greitai paragauti…
O tributai gerai, jeigu talentingai jais žaidžiama. Tarantino vien tik ir dirba su pagarbos atidavimais. Ir „kažkodėl” jį visi myli…
nu ką, panašu, kad pirmas padorus importuotas šokio spektaklis įvyko NBS’e vakar :) gal ir per primityvi/tikėtina moteriškos publikos reakcija post factum, kita vertus, paplot buvo už ką. gavau ir idėjų, ir palaidos plastikos, ir vyriškumo balanso tarp savasties ir stereotipų. bandysiu dar islandų eksperimentą.
Sutinku – įspūdingas, konceptualus ir režisūrinis darbas. Pritrūko tik nuoseklaus vystymo, dramaturgijos – toks jausmas, kad galėjai ir ten, ir ten baigti arba dar porą paveiksliukų padarius.
taip, sujungimo trūko – toks labiau etiudų rinkinys, vietom pagrįstai keitęs vienas kitą, kitur sunkiai apžiuopiamai. gal vis dėlto ne tame cinkas? anyway, man tiko. ir labai smagu buvo matyt pilną dramteatrio salę (neskaičiuojant, kiek ten % su kvietimais ir akreditacijom).
o tau pavyko ką nors rasti apie Safari? ar pasikliauji lietuvišku aprašu?
Štai ir grįžtame prie danų – kad jie nerodė ŠOKIO spektaklio, irgi ne tame cinkelis.
Kaip ir vengrų-prancūzų, kad buvo scenoje ne aktoriai-profesionalai bei ne šokėjai-profesionalai, o sportinės gimnastikos atstovai, irgi juk nesugadino didžiulio originalumo pojūčio.
Tai visada jeigu emocionaliai patinka, geriausia užsimerkti prieš trūkumus ir pasakyti „gal ne tame esmė”. Aš gi vakar žiūrėjau Vyrų paslaptis ir prisiminiau geriausią, ką šokio tema teko matyti Lietuvoje, t.y. „Šoninį lietų” (beje, tematika turinti šį bei tą su Vyrų paslapčių). Na, žiūri ir supranti, kad galima padaryti nuo A iki Z, be priekaištų ir po pasirodymo kaifuoti suvokiant, kad jokie „gal ne tame esmė” šiam spektakliui negalioja.
Man belieka M.Bejare prisimint ir baksnoti A.Imbrasui, kad tada be išlygų būta. Ko dabar ne tokie… :)
tau belieka tik perspaudžiant ironizuoti, kas tik patvirtina, kad netobulo reikalo būta.
Galvojant apie terminą TOBULAS, ypač turint organizatorių finansus, geriausia sėdėti namie ir melstis LT religijai – krepšiniui.
Jau vien mąstant, ar pastatyme buvo atskleistos vyrų PASLAPTYS, terminas TOBULAS yra už SVARSTYMO apie spektaklį TURINIO srities…
Arūnai, vis tik įtikinai mane… Tuo pačiu turiu tau blogą žinią – visaip kaip visiems sakiau praleisti kino pavasaryje filmą „Room in Rome”. Tu, regis, patarimu pasinaudojai. Dabar galvoju, kad vis tik filmas buvo geras… Nes ne filme gal buvo esmė – sekso scenose. O jų buvo daug ir jos buvo estetiškos. Dar turint omeny, kad filmas buvo ne apie griovių kasimą, tai reikalauti, kad jis būtų tobulas, išvis yra už reikalavimo ribų. O dar turint omeny festivalio biudžetą ir jame rodomų filmų skaičių… Šedevras? Geriausia ką matėme Lietuvoje? :)))
na, jūs čia toliau lokite, aš tik į pauliaus klausimą atsakysiu :) nieko padoraus apie „safari”, išgąsdino brošiūroj pamatyti pensininkai, bet kartais sveika pabandyt nušokt nuo.. šokio :) mano geriausi matyti NBS užsieniniai spektakliai nuo nžn kelintų metų buvo būtent mažokai arba kreivai susiję su pačiu šokiu. savaime suprantama, bet kokiai išraiškai yra keliami panašūs lūkesčiai – pavergti mane estetiškai, idėjiškai, meniškai ir pan. kaip jie tai padaro – nesvarbu. o jei nepadaro – irgi nesvarbu, ar jie grynai šoko, ar jie koncertavo, ar nieko nedarė. blyn, įsiliejau į jūsų temą :)
man tiesiog nepavyko ant greitųjų rasti užsienietiškų review – susidarė vietinės reikšmės pasirodymo įspūdis. ant popieriaus, žinia, daug kas gali skambėti intriguojančiai, bet paskui pamatai įgyvendinimą…
gali būt.. man tada kelia klausimą kaina – tarkim, už 3nio pasirodymą buvo galima ir 100 Lt, bet mokėjau 25 Lt, tiesa, kažkaip vertę jaučiau ir iš trailer’io. o čia kažkas neaiškaus už nemažai. esu turėjęs patirties, kai po tokio neaiškaus už pusšimtį nusispjauni per petį ir stengies užmiršt. nekalbant apie laiką, kurį geriau paskirtum vakaro žinių perklausai.
čia salė neatsiperkančio dydžio.
būtent ten ir buvo praėjęs fiasko :)
o aš dar į jį norėjau, tik sumaišiau dienas ir nenuėjau :)))
Šauniai Lukas apibendrino esmę. Ginčai beprasmiai, jeigu prieš savaitę iki pamatymo, aiškinama koks nevykęs bus spektaklis. Kaip tada jis gali tapti kitokiu, kai jį pamatai? :):):)
Gi būtinai iš visos salės, kuriai patinka turi būti „ne masinis” (kuriam nepatinka). Iš išskirtinųjų asmenybių visuomenė ir išsirenka vadus…
Sveikinu Luko norą bandyti islandų eksperimentą. Man užteks ir norvegų…
http://www.7md.lt/lt/2011-05-06/sokis/spektaklis_i_teatra_nevaikstantiems_ziurovams.html
į offtopicą: turi būti ypatingas rezonansas, kad savo valia eičiau į bet kokį Julio Medemo filmą. Viliuosi, kad jau naujausiame savo filme jis jį sugebės padaryti…
aha, gaila, kad bilietą anksčiau nusipirkau. šiaip tai šeštadienį buvo toks atvejis, kai festivalio organizatorius galima paduot į teismą. ir čia praktiškai be ironijos.
:))) va, va, sakau, atrodė, kad tai į kritikos akiratį net nepapuolęs reikalas. pasirodo, ne šiaip sau.