Juokas juokais, bet mes – nemirtingi.

Magiškojo realizmo rašytojai šventai tikėjo, kad jokia realybė neapseina be krislelio magijos – natūralios, įsiliejančios į rutiną, kasdienybę. Reikalingos tekstui kaip tąsai už jo puslapių. Nes, kaip tikėjo Gabriel García Márquez, be magijos jokia realybė neatskleidžiama iki galo.

Argentinietis Julio Cortázaras trumpų apsakymų rinkinį „Žaidimas baigtas“ formuoja kaip žaidimą su skaitytoju ir kaip realybės suvokimo ribų praplėtimą. Aštuoniolika apsakymų temos ir vietos prasme varijuoja, bet meistriškai išlaiko tą patį dviprasmiškumo, netikėtumo ir atviros fikcijos dėmenį. Visi tekstai įmeta į konkrečias situacijas, kurių dominuojanti tema yra santykiai – tiek su kitais žmonėmis, tiek su pačiu savimi.

Štai apsakyme „Nuodai“ berniuko lūpos pasakoja kelių dienų išgyvenimus – pusbrolio atvykimą ir skruzdžių naikinimą sode, o iš tikrųjų – netiesiogiai kalbama apie pirmąjį berniuko susižavėjimą mergaite.

O „Po pietų“ vis neduoda ramybės, nes taip ir neatsakoma į klausimą – ką po pietų taip nenoriai vedžioja lauke vaikas.

„Parkų begalybėje“ meistriškai peršokama nuo realybės į fikciją: žmogus, skaitantis romaną, nejučia pats tampa jo herojumi. O gal ir ne – iki galo taip ir nesupranti, ar teisingai išnarpliojai mįslę, ar tekstas tave „apžaidė“.

Julio Cortázaras tikrai moka du dalykus: jo trumpi tekstai subtiliais būdais kalba apie įvairius herojų išgyvenimus, nesileisdami į atvirus, paviršutiniškus jausmų aprašymus ir kaskart magija, fikcija, prasimanymas tampa neatsiejamu, būtinu teksto realybės elementu.

Knyga verčia sustoti, atidžiai, neskubriai nerti į kiekvieną tekstą. Panerti su malonumu, žaismingai.

—–

Informacija apie knygą: apsakymai; iš ispanų kalbos vertė Valdas V. Petrauskas. – Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, 2011. – 167, [1] p. – „Baltų lankų“ rinktinė proza, ISBN 978-9955-23-442-5