Jurga: albumas „+37° (Goal of Science)“ ir pristatymo koncertas.

Iki albumo „+370 (Goal Of Science)“ pasirodymo Jurgos naujos dainos, girdėtos koncertuose, leido manyti, kad kitas (dabar jau šis) albumas bus greičiausiai skirtas užsienio rinkai ir skambės daugiau angliškai nei gimtąja kalba. Smagu, kad šis spėjimas nepasitvirtino, nors ir nebuvo visiškai klaidingas: lietuviškos ir angliškos kūrybos santykis – pusė ant pusės, lietuviškų dainų tekstai albumo knygutėje pateikiami ir angliškai, albumo pavadinimas angliškas. Lyg užšifruotas teigimas – „mano dainos gali skambėti ir angliškai”. Tai gal reikėjo daryt dvi albumo versijas, lietuvišką ir anglišką?

Nemaža reklaminė kampanija jau paviešino, kad albumas atspausdintas ant perdirbto popieriaus, nuotraukoms daryti naudotas termovizorius ir prekyboje pasirodė anksčiau skelbto laiko, tik neaišku, ar tikrai dėl didelio susidomėjimo, ar dėl to, kad anksčiau skelbto prekybos laiko albumas nutekėjo internetan – visgi tai reiškia, kad susidomėjimas tikrai buvo, nes su lietuviška produkcija tai retai nutinka. Dar kelios pikantiškos žinios: pirmos ir paskutinės dainos žodžius galima rasti tik įdėjus diską į cd-rom‘ą, bet ir tai pateiktus užšifruotais abėcėlės simboliais. Jeigu kas nepatingėjo dešifruoti, pasidalinkit tais tekstais.

Taigi, titulinis gabalas ” +37º” ir ohoho: jokios lyriškosios Jurgos, greičiau kažkas artimo Kristin Mainhart, Massive Attack ir Portishead elektronikos ir vokalo sintezei. Nieko keisto – čia gi ir dar penkiuose albumo kūriniuose prie aranžuočių ir suvedimo nagus prikišo ant elektroninės muzikos bangos kuriantis Mario Basanov. Elektroniškas skambesys ir kuria albumo vientisumą, šviežio, novatoriško skambesio Jurgos kūryboje įspūdį. Visa kita, žvelgiant iš „Instrukcijos” perspektyvų, daugiau mažiau įprasta: šiek tiek eksperimentavimo su garsu ir vokalinėmis partijomis, mažokai gyvų instrumentų, daugiau elektronikos, šiek tiek airiškų Enya’os („Drugys”) ir baltiškų motyvų („Tyliai”, paslėptoje dainoje „Seniai toli”). Dainos puikiai viena po kitos gula į sau skirtas vietas, net angliškosios po keliolikos klausimų lieka įsispaudusios galvoje, nors stipriausi kūriniai visgi yra lietuviškieji „+37º“ (kur tekstas nevaidina pagrindinės rolės), „Rykliai ir vilkolakiai“, „Tyliai“, „Miego vagys“ ir „Goal Of Science“ (pastaroji žavi savo paprastu muzikiniu tobulumu). Visumoje albumo nuotaika atitinka viršelį – šiltos vasariškos spalvos su mažyčiais šešėliais ir karščio persunktais griaustiniais.

Bendras rezultatas teigiamas – albumą galima klausyti nuo iki, panašiai kaip debiutinį „Aukso pieva”. Matyt, Jurga jau pergyveno antrojo albumo sindromą ir tokių neklausomų eksperimentų (čia nekalbant apie ir šiame esantį „Soft Explosion”), kuriuos sudėjo į „Instrukciją”, daugiau nebedarys.

Tiesos yra ir tame, ką žmonės kalba, o kalba, turint omeny tekstus, kad Jurga pradėjo dainuoti „pievas”. Veik visi tekstai yra apie kažką ir nieką konkrečiai (žmogeliukai, drugeliai, spalvos, sapnai), na, panašiai kaip I. Kofo „Karolis” : pasakoja apie beleką, bet svarbiausia, kad tai skamba, o Jurgos „svaičiojimai” be to skamba gana melodingai, susilieja į vieną su muzika ir kuria gana teatrališką nuotaiką. Matyt, neatsitiktinai dainos „Goal of Science”, kuri iškrenta iš bendro albumo konteksto, muziką kūrė Giedrius Puskunigis. Toks ir trūkumas šio albumo – klausant trūksta vaizdo: rodos, atlikėjos judesys, mimika scenoje turėtų atsakyti į visus klausimus, panaikinti teksto daugtaškius, bet ar taip yra iš tikro gal atsakys Paulius, pasidalinęs įspūdžiais iš „+37 (Goal Of Science)” pristatymo.


Foto: Julius Kalinskas / 15 minučių

paulius.rymeikis: Kai žmogus svarsto, kad galbūt Jurgos muzikos niuansus gali atskleisti jos sceninis pasirodymas, belieka tik spėlioti, kad arba jam neteko būvoti nė viename dainininkės koncerte, arba jis taip subtilia forma tyčiojasi (iš ko?..). Kaip ten bebūtų…

Gerą pusdienį svarstęs, kodėl bilietas į Jurgos koncertą kainuoja 70 Lt., o į devynis „Vilnius Jazz” koncertus (čia tas festivalis, kuriame didesnė dalis atlikėjų yra atsitrenkę iš užsienio) 120 Lt, išvykau įvertinti tai, ką be ironijos vadinu vienu geriausių dalykų Lietuvos muzikoje.

Albumo „+37° (Goal of Science)“ pristatymas prasidėjo vėlavimu. Iš pradžių gerbėjų, vėliau pačios Jurgos. Yra tam tikros erdvės Vilniuje, kuriose į koncertą laiku atėjęs žmogus laikomas keistuoliu, bet… Vargiai kas to tikėjosi Banko Teatro arenoje. Tikiu, kad A. Kaušpėdas ir sėdėjusieji už jo pirmąsias 50 tuštumos minučių praleido tiesiog pliurpdami, tačiau kai kuriems tas laikas tebuvo nykus trypčiojimas priešais sceną. Lengvą nuovargį ir erzelį atsiprašydama už vėlavimą galėjo numalšinti pati Jurga, tačiau panašu, kad pirmoj eilėj prioritetas buvo gerai nufilmuoti koncertą (žada parodyti LTV), o tik vėliau pagarba publikai. Na, žinoma, kaip TV įrašo pradžioje skambėtų: Atsiprašau, kad vėluojam valandą, bet juk tik valandą, ei!?

Bet palikim vėlavimo nuoskaudas, žvilgtelkim į sekančią valandą. Jurga kitokia, jos pasirodymas kitoks. Apie muziką neverta daug kalbėti – toli nuo albumo skambesio nepabėgta ir to sunku tikėtis per pirmą albumo pristatymą (reikia, kad dainos apsišlifuotų, rastų bendrą kalbą su klausytoju). Džiugina gerai išryškintas vokalas, ypač jeigu esi iš tų, kurie mano, kad Jurgos tekstuose slepiasi daugiau prasmių negu kitų Lietuvos blondinių kūryboje. Iš karto matyt, kad laukia šou. Iš karto pamąstai ir apie tai, ką turi bendro šou ir Jurgos kūryba, bet atsakymas taip greitai neatsiliepia, tad belieka žiūrėti į bandymus daryti tą šou. Būtent bandymus. Tenesupyksta Jurgos koncertų režisierius, bet tai kas vyko scenoje geriausiu atveju galima pavadinti beprasmybe, blogiausiu – beskonybe, plagiatu ir kiču. Scenoje tai pasirodydavo, tai iš jos dingdavo keturios šokėjos, kurių poreikis scenoje buvo ne didesnis negu tų, kurios nuolat nuspalvindavo „Kelio į Žvaigždes” jaunimėlio pasirodymus. Kai jos būdavo, nieko ypatinga neparodydavo, kai dingdavo, neatrodydavo, kad kažko trūktų. Šou vardan šou? Tiesa, būta gražių momentų, kurie gal ir nebūtų gimę, jeigu aplink Jurgą nebūtų moteriškos palaikymo komandos. Keli tikrai seksualūs judesiai liečiant save ir mintyse jau gimsta frazė koncerto apžvalgai: bendravimas su Vidu Bareikiu Jurgai padarė gerą įtaką. Bent jau elgesio scenoje prasme. Jeigu iki šiol kiekvienas bandymas dainų tekstus atkartoti rankų judesiais primindavo darželio auklėtinį pakeliantį ranką tada, kai kiti du suploja kaladėlėmis, tai dabar, nors atsipalaidavimu dar nekvepia, bent jau būna akimirkų, kai gali patikėti, kad atlikėja vieną ar kitą judesį padarė todėl, kad taip išėjo, o ne todėl, kad tą akimirką taip reikėjo padaryti pagal scenarijų.

Deja, kiti dalykai scenoje ir režisūriniame šou sprendime lengvai tilptų į balasto reikšmes. Kažkur tolumoje apvalios formos ekranas, kuriame be nelabai, ką tiesiogiai su konkrečiomis dainomis turinčių vaizdų nuolat rodomas mėnulis. Kadangi prie įėjimo negavau lankstuko su šio elemento išaiškinimu, atminty prie jo tegalėjau padėti pliusuką: ekranas buvo. Kitame kampe – dvi iš audėklo pagamintos tuščiavidurės kolonos. Jeigu kam nors viena akimi teko matyti skandalingąjį naujametinį šviesų šou prie Vilniaus Katedros ir konkrečiai jos kolonų, tai šis sprendimas atrodė „nudrožtas” ar iš serijos „Mango x Nelly”. Vėliau pasirodo kelis šokio judesius išmokusi pagyvenusi pora… Kodėl? Todėl, kad reikia daryti šou? Vėliau jau minėtos šokėjos sužaidžia neoninėmis lempomis, kas labai primena kadrus iš paskutinio Lietuvoje vykusio „Pet Shop Boys” koncerto. Na ir jos pačios, žinoma, ne iš dangaus – iš neseniai kaimynystėje vykusio Madonnos šou. Ir problema ne tame, kad kopijuojama, bet tame, jog tai daroma pigiai ir neskoningai. Keista, kad į Jurgos prominima sukišama labai daug jėgų (tikiu, kad ir pinigų), tačiau rezultatas dažnai būna stačiokiškas. Kad ir ta žinutė apie tai ant kokio popieriaus atspausdintas albumo viršelis bei knygutė. Jokios legendos, jokios įdomios istorijos – tiesiog „bach”, žinokit, kad yra, kaip yra. Man regis Donatas Ulvydas yra puikiai režisavęs kelių mūsų atlikėjų pasirodymus Eurovizijos atrankoje – kodėl nepaprašius jo pagalbos? Tai, kas buvo scenoje tikrai nekvepėjo profesionalumu, greičiau sumestiniu idėjų baliumi.

Šiek tiek daugiau profesionalumo Jurgos grupėje. Tiesą sakant, net per daug. Palikim Romą Rainį, kuris visą koncertą savo jaunuosius kolegas gitara beržine koše vaišino ir būtų sunku tikėtis, kad tokioje muzikine prasme nesusitupėjusioje grupėje jis rastų bendraminčių. Tai tegu stovi sau Romas ir brazdina gitara nuošalėje, bet ką veikia kiti grupės nariai? Koks jų santykis su Jurga? Be to, kad jie groja muziką, kuri dera prie jos dainų žodžių… Čia prisimeni Andriaus Mamontovo grupę… Net jaunasis bosistas Tomas kvėpuoja tuo, kas vyksta, jau nekalbant apie Eimuntą ar Arnoldą, kurie visai neatrodo, kaip profesionalūs muzikantai iš serijos „atėjau-atgrojau-išėjau” – greičiau, kaip vientiso organizmo sudedamosios dalys. Jurgos atveju yra ji ir yra kiti. Na, neturi charizmos ji, neturi – Jurga galima (ir reikia) mėgautis tik tada, kai ji dainuoja. Tai ji darė, daro ir, tikiu, dar ilgai darys labai gerai.

Jurga turi dainuoti. Ir kai sužinosiu, kad šokėjos susirgo, mėnulio instaliacija perdegė, o kolonos nuvirto, aš mielai užsuksiu Jurgos pasiklausyti dar kartą.

O kaip dėl dainų? Aš tai pasiilgau „Aukso pievos” paprastumo. Nemanau, kad pasirodė, jog ne aš vienas…

fb-share-icon

7 komentarai apie “Jurga: albumas „+37° (Goal of Science)“ ir pristatymo koncertas.

  1. Stebiuosi pagiežingu Vido Bareikio pastangų vertinimu. Taip bandoma artėti (sakykim, kopijuoti) link Madonos (aišku, dar toli), lempos, tikrai iš „kambarinių gyvūnėlių” show. Bet, ar tas taip blogai LIETUVOS POP SCENOJE?!? Labai yra daug artėjančių prie anų? Atrodo, tik tolstančių pilna…

    Apie Andriaus „susiliejusios” grupės nykumą galėčiau pripaisyti tiek, kiek apie Jurgos atskirtunumą nuo jos išdėstei. Ir kodėl jūs visi čia taip uoliai ryškinate Šeduikytės infantilumą ir iš to kylantį visišką priklausomumą nuo prodiuserių, vadybininkų, menedžerių ar kitokių valią? Gal ir paskaų knygą jie parašė dėl reklamos? Įsikalėt kaip maldą… Pažįstu tą MP3 Vaidą S. – nė velnio jis nediktuoja Jurgai kaip elgtis, ką kalbėti ir kaip… gyventi.

    Panašus raštas apie koncertą surašytas kaip mano nebejaunų bendradarbių reakciją į koncertą. Tas nevykęs vėlavimas ir Jurgos nesupratimas (vadybininkai nepamokė!), jog reikia paprasčiausiai atsiprašyti, anoms taip sugadino nuotaiką, kad liko piktos kaip širšės ir koncertas iš principo negalėjo patikti. Bjauriai jaučiausi, jog dėka mano agitacijos jos sugalvojo ateiti į koncertą…

    Žodžiu, aš su Bareikiais – reikia bent kažkiek daryti show Lietuvoje. Ir šokėjos pritaikė savo judesių faktūras prie būdingų Jurgai – juk ji tik plastiką be kojų atlikti linkusi. Aišku, choreografai kiiek koreguoja. Jeigu Mamontovo koncertavimą galima vadinti show, tai atsiprašau. Skirtingai nuo jūsų vertinimų čia, jo tūkstantiniame koncerte mačiau tik išpūstą burbulą. Gaila, kad jau nebesugebant nieko dorai naujo sukurti, tas burbulas nesprogsta… Vėl gėrėsimės pagrindiniu vaidmeniu kine…

    Iš kur tie 70 ar 120 litų? Laisviausiai sau ir toms dviem nabagėms, nupirkau bilietus iš berods bilietai.lt už 40? Neatrodo, kad jie ribojo kiekius…

  2. Kertuk, puikiai žinom, kad šou tau iš esmės patinka – tai tu ir mėgaukis juo. Aš gi matau, kad iš Jurgos vidaus šou natūraliai nešvyti (elgiasi nenatūraliai, suvaržytai), tai kokio velnio ant jos tai kabinti?

  3. Puse velnio tas albumas, bet labiausiai mane erzina siekis eiti i tarptautinius vandenis – tegu eina, tik tegu tai bus kita (angliska) albumo versija. O ne kokteilis is dvieju kalbu, tai man kvepia provincija, atleiskit.

    Muzikiniai sprendimai puikus, taciau technine prasme, norejau daugiau spalvu, energijos.

    Vertinciau silpnu septynetu (good within it’s field)

  4. jooo, sarkastiškai čia. :)
    kertukui: palaikau Paulių – kopijuokit nuo ko norit, kopija pagarbos nesukels. Mane domina originalūs kūriniai, nesvarbu iš kokios scenos. Tuo ir buvo įdomi „Aukso pieva”. Nejau manote, kad LT POP SCENA (didžiosimis) turi būti WESTERN WORLD POP SCENE kopija su savo Eltonais Džonais, Stingais, Madonomis ir Mansonais? Atleiskite, tai neįdomu. Tas pats kaip Gariūnuose pirkti Gucci ar Adidas CHhina kopijas ir tuo džiaugtis…

  5. Sutinku, kad tokie koncertai Jurgai netinka. Nu ne jai… Tik man gaila straipsnio autoriaus. Vietoj to, kad mėgautųsi kokybiška muzika, jis visą koncertą mąsto ir galvoja, prie ko reiks „prisikabinti” apžvalgoje. Graudu… :/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.