Jussi Adler-Olsen – dar viena “Obuolio” serijos “Skandinaviško detektyvo elito” pavardė, kurios ėmiausi su tradiciniu skepsiu – gi kas gero gali būti, kai skandinavišką elitą verčia iš anglų kalbos? Lyg nieko pagirtino už tokį vandenį nuo kisieliaus. Tikrai nesinori girti tokį leidėjų verslo planą, tačiau ant dano Adler-Olseno “sėdau atsakančiai”: “Moterį narve” suvalgiau per porą dienų, o prie “Fazanų žudikų” prasėdėjau dvigubai tiek. Taigi, tai, matyt, bus veik sparčiausiai įveikti mano tūkstantis puslapių, kuriuose veiksmas vijo veiksmą. Žinoma, lapuose raidžių galėtų būti daug daugiau, tačiau ir temą apie leidėjų gebėjimą dirbtinai išpūsti knygų storį palikime kitam kartui.

Adler-Olsenas “Moterimi narve” (Kvinden i buret) pradėjo knygų seriją apie Kopenhagos policijos komisariate įkurtą Q skyrių, kuriam pavedamos tirti nebaigtos ir atgarsio visuomenėje sulaukusios bylos. Skamba lyg ir rimtai (ypač kai prieš tai pristatoma ir neaiškioje patalpoje įkalinta nagus iki kraujo į sienas nusidraskiusi garsi politikė bei į nusikaltėlio kulkų audrą papuolę policininkai), tačiau neilgai trukus imi labiau šypsotis, nei šiurpti, nes suvoki, kad tam svarbiajam Q skyriui vadovauti paskiriama viso komisariato rakštis, detektyvas Karlas Mjorkas. Taip, jis yra vienintelis viso svarbiojo skyriaus darbuotojas, jeigu neskaičiuosim į valytojus priimto pabėgėlio iš Sirijos – Asado.

Šis tandemas, iš vieno pasyvaus detektyvo ir kito, visiškai priešingo charakterio ir pasaulėžiūros, uolaus keistuolio, veža visą kūrinį. Nieko tame novatoriško – tokių policinių partnerių galima priskaičiuoti daug, ypač kino pasaulyje, tačiau ne visiems pavyksta tai pateikti patraukliai, gyvai ir žaismingai. Panašų malonumą paskutinį kartą teko patirti tik panyrant į detektyvų klasiko Rexo Stouto kūrinį, kuriame savo žavų humoro jausmą demonstravo Neras Volfas ir jo pagalbininkas Arčis Gudvinas. Mjorkas ir Asadas laisvai gali būti laikomi jųjų šiuolaikiškaisiais prototipais.

Adler-Olsen tekste tragedija ir komedija žygiuoja greta ir nė karto viena nepakišo kojos kitai. Autorius vienu metu seka pasakojimą iš dviejų ar trijų perspektyvų: aukos, nusikaltėlių ir kriminalistų, kurių kelias į pabaigą nuspėjamai susikerta. Galima nuspėti ir tai, jog gėris taip pat visuose Q skyriaus knygose, kurių šiuo metu yra penkios, triumfuos, tačiau rašytojas geba užsukti fabulą taip, jog detektyvas netrunka virsti įtempto siužeto trileriu. Bet ir ne siužetas yra stipriausias dano arkliukas, o veikiančių personažų charakterių atskleidimas, jų spalvingumas, įtikinamumas, žmogiškumas ir gyvi dialogai, kuriuos gerte sugeria skaitytojas.

“Moteris narve” visiškai užvaldė ciniškojo Mjorko ir musulmoniško Asado personažais, o “Fazanų žudikai” (Fasandræberne) patiko daug mažiau, nes pastarajame romane nusikaltėliai skaitytojui pristatomi jau pirmuose skyreliuose, todėl visiškai nebelieka detektyvinės intrigos. Autorius „Fazanuose” stengiasi kurti kriminalinę dramą, tačiau juntamas koks tai atsipalaidavimas kuriant blogiukų paveikslus – jie iškilo prieš akis labai jau šabloniški, riboti ir nuobodoki.

O visas „Q skyriaus” (Department Q) ciklas didelį pliusą gauna ir už nuoseklią tęstinę siužetinę liniją, kuri sukasi apie daktarą Hausą primenantį Mjorką, jo buitį, šeimyninius reikalus, darbą ir pašautą buvusį kolegą (ši byla tikėtina bus išvystyta į atskirą finalinę knygą), todėl reikėtų knygas skaityti tinkamu eiliškumu. Ir reikėtų, kad tęsinius leidykla leistų sparčiau, nes kokie tie leidimai bebūtų,  kol kas jie yra labai laukiami.

—–

Informacija apie knygas: 

Moteris narve : romanas / Jussi Adler-Olsen; iš anglų kalbos vertė Vaiva Lešinskaitė. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2013]. – 456, [3] p. – Knygų ciklo „Department Q” 1-oji knyga. – ISBN 978-609-403-562-3 (įr.)

Fazanų žudikai : romanas / Jussi Adler-Olsen ; iš anglų kalbos vertė Agnė Mackevičiūtė. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2013] – 503, [3] p. – Knygų ciklo „Department Q” 2-oji knyga. – ISBN 978-609-403-565-4 (įr.)