Žinot tą atvejį, kai mokinys pranoksta mokytoją? Tai va dabar pabandysiu susukti tokią legendą. Žinia legendomis visiškai pasitikėti nevalia, bet čia jau Jūsų reikalas, o aš tiesiog papasakosiu taip, kaip visa tai atrodė stebint mano akimis.
Taigi, 1989 metais, kažkur amerikoje susikūrė tokia „indie rock“ grupė INTERPOL. 2002 metais jie išleido debiutinį albumą. Kažkur kitoje vandenyno pusėje, keli anglai paklausė to įrašo ir sumetė kažką tokio, maždaug „ir mes taip norim“. Taigi ir jie įkūrė grupę, pavadino ją EDITORS ir ėmė „atkalinėt“ tokį patį roką. Sakydamas „tokį patį“, turiu galvoje ne tik muzikos garsus – net ir dainininko balsas buvo INTERPOL vokalo kopija! Būtent čia aš dedu atskaitos tašką ir simboliškai pervadinu grupes – nuo šiol INTERPOL yra mokytojai, o EDITORS – jų mokiniai. Jūs jau turbūt supratot kur link aš suku(?).
Iki 2004 metų INTERPOL jau buvo pamylėti kritikų, tačiau tais metais pasirodęs naujas albumas išvedė juos į mases. Kūriniai tapo kiek trumpesni, melodijos – daug labiau „catchy“. Melomanai visame pasaulyje patenkinti linksėjo galvas į taktą. O jau po poros mėnesių dienos šviesą išvydo ir EDITORS „kūdikėlis“. „Mokinių“ darbas neliko nepastebėtas, tačiau kol INTERPOL maudėsi šlovės spinduliuose, EDITORS liko tik „trupiniai nuo stalo“, maždaug „gera, bet, visgi, Interpol kopija“.
Nuo to epizodo jau praėjo pustrečių metų. Tikrai nemažas laiko tarpas. Klausytojai jau neabejotinai spėjo pasiilgti jų muzikos. Ypač INTERPOL. Aišku ir jų statusas jau įpareigojo laukt kažko „rimto“. Spaudoje pasirodė pranešimai apie naujus įrašus ir, pagaliau, naujų INTERPOL ir EDITORS albumų pasirodymo datos. Pro akis nepraslydo faktas, jog jos skyrėsi vos per porą savaičių! Ne, tai negalėjo būti atsitiktinumas. Akivaizdu, jog abi grupės intensyviai dirbo, tobulino savo įgūdžius tam, kad viską štai taip išsiaiškintų lemiamoje kovoje, tarsi klasikiniame veiksmo filme, akis į akį. Ir štai jie išeina. INTERPOL prieš EDITORS. Mokytojas prieš mokinį. 11 dainų per 47 minutes prieš 10 dainų per 45. Ir mokinys kerta.Kerta, kaip Liukas Skaivokeris piktąjam Dartui Vederiui , nes likti turi tik vienas, stipriausias. Nes privalo nugalėti „geriečiai“ (šiuo atveju – geresni). Dabar jau galima tvirtai pasakyti – EDITORS laimėjo svarbiausią mūšį. Jie įrašė albumą, kuris (kaip simboliška!) skamba „interpoliškiau“ už pačius INTERPOL‘us, tokiu būdu galutinai nusiplėšdami tą „Interpol kopija“ etiketę.
„Our Love To Admire“, naujasis INTERPOL vaisius nėra visiškai sukirmyjęs. Tačiau albumas atrodo lyg įrašytas vien tam, kad būtų įrašytas. Skamba taip, tarsi grupei žūt būt reikėjo įrašinėti, o pilnai subrandintų idėjų vis dar nebuvo. Dainos paskęsta kažkur per visurį tarp hipnotizuojančio debiuto ir „vežančio“ antrojo albumo, galų gale ir likdamos kažkokiomis „neštomis ir pamestomis“. Atrodo ir viena daina gera, ir kita, ir trečia, bet visumos kažkodėl nėra. Tuo tarpu EDITORiai paėmė visa kas geriausia iš pirmojo albumo, pridėjo porą metų patirties (juk turbūt ne šiaip sau sporto komentatoriai visada pabrėžia tą faktą, jei sportininkas būna „patyręs“ :) ) ir sulipdė tokį stiprų albumą, kad vos pasirodžiusį melomanai jį jau šaukia labai rimtu kandidatu į 2007 metų geriausiojo karūną. Svarbiausias „An End Has A Start“ ypatumas (ir privalumas prieš, dabar jau buvusių, mokytojų darbą), jog jis yra tobulai vientisas. Keliaujant nuo vienos dainos prie kitos sukuriama tokia emociškai stipri atmosfera, kad, rodos, galėtum pamiršt viską aplink, užsidaryt savyje, ir gyventi tik su šita nuostabia(i liūdna) muzika. Velnias, juk jie taip ir dainuoja: „Say goodbye to everyone/ You have ever known/ You are not gonna see them ever again“!.. Kaskart klausydamas „An End Has A Start“ jaučiuosi visiškai nuginkluotas muzikos. Tai yra būtent toks indie rockas, kokį ir noriu girdėt. Indie rock‘as iš didžiųjų „I“ ir „R“. Duodu albumui 9 balus iš 10 (juk žinot, 10 iš manęs nesulauksit) ir ploju katučių su visais tais „šaukiančiais melomanais“ (žr. aukščiau).
O pabaigai įdomi detalė – allmusic.com duomenų bazėje prie INTERPOL „similar artists“ grupės EDITORS nėra, o štai įvedus EDITORS, „interpolai“ yra „similar artist“ pačiame sąrašo viršuje! Gal tai jau kažką reiškia?..
tiesos yra tame palyginime, Interpolai pasisiko su tuo paskutiniu darbu, ale Editorsai iki šiol nepavijo Antics. tas jų An End Has A Start toks lyg surinktas is Back roomo geriausiu gabalu, todel ir skamba vientisai bei puikiai, taciau kazkokiu ypatingu pokyciu nei skambesy nei aranzuotese nera
bet pokyciai nebutinai = gerai?..
o Turn On The Bright Lights man biski geresnis uz Antics. nors, jie puikiai vienas kita papildo.
na, tokios apžvalgos, kaip minimum, reikalauja kontraapžvalgos. bent jau interpolų naudai :) deja, negaliu pateikti gilesniu izvalgu bo mano cd vokeliuose dar tik kerta lietuvos siena, bet.. editors yra gerai. jie buvo „catchy” rokas retkarčiais verčiantis lipti sienomis ir liko.. panašų efektą turėjo ir kelios ‘antics’ kompozicijos, pvz. ‘slow hands’, bet.. man ‘antics’ yra silpnas darbas. mielas, vezantis, bet silpnas. savo kategorijoje – cukraus vata. o editors nieko kito niekada ir nedare.. bet c’mon.. paimkim į vieną ranką „turn on the bright lights” ir „our love to admire”, o į kitą ‘antics”, ‘back room’ ir „and end has a start” – kuri krūvelė po 5 metu dar nebus nudrožta, nugręžta, perklausyta ir išvemta? editors yra šaunus galvakratys, kojajūdys ir šiknatrankys, o interpol muzika judina sielą, liečia visai kitus dalykus, verčia į muziką reaguoti visai kitaip – pasineriant į ją (kalbėdamas apie ‘interpol’ turiu omeny kitus du albumus – be ‘antics’). ir šiaip jų skambesys yra moderni klaisika, tuo tarpu kai editors – smagus „popsas”. mano manymu net nelygintini dalykai, net jeigu abu pakankamai geri, kai vertini konteksta kam ir kodel jie skirti. ‘editors’ veze ir pamate, kad kitus tai veza, padare antra vezima – tai ko is ju lauke. didziausias ‘interpol’ „minusas”, kad jie ne tik, kad nepajudejo i prieki, bet grizo atgal prie to atmosferinio skambesio, kuris emociskai taip uzliuliuoja, jog nereikia tu pigiu shokt-trypt vercianciu narkoziku – siela ir taip kaukia. ir as dziaugiuos, kad jie grizo prie skambesio, kurio dar pilnai neisheksplotavo atsiribodami nuo tos lengvos duonos, kuria kepa „editors” ir i juos panasus.
„we’re sinking. what are you singing about?”
Editors atvaziuoja i Lenkija (Varsuva) lapkricio menesi, vadinasi bus ir Rygoj :)
Taciau daug svarbiau, zinia, filmo „Control” premjera…
O kada ir kur ta premjera bus?
beje, kad niekam nekiltu gauruotu minciu – „our love to admire” yra gerokai silpnesnis, negu „turn on the bright lights”. ir visas tas silpnumas del kai kuriu prieskoniu, kurie naudoti ir „antics”. bet vis tiek interpolai perspjauna editorius :)
kontra i kontra, perfrazuosiu taip: editors yra „galvakratys, kojajūdys ir šiknatrankys”, be viso to dar ir „judinantis sielą, liečiantis visai kitus dalykus, verčiantis į muziką reaguoti visai kitaip – pasineriant į ją”. va!
gaila, kad pats neturi ka pasakyti apie toki gera darba, kaip „an end has a start” :( o tarp atmosferiniu darbu (oki, pirmas interpolu buvo labiau prie tokiu) ir tiesiog rokavu, yra gan didelis skirtumas, bet.. muzika galima megautis ir nepastebint to.
gaila, kad kartais kitu nuomone skiriasi nuo tavo, ir tada tie kiti buna neteisus
oi, prasau, sustok – tavo asaros tiesiog upeliais bega ant mano klaviaturos ir ji tuoj nustos veikusi :( taip noreciau dabar pasakyti, ka galvoju apie .. bet kadangi kiekvienas mano pirstelejimas cia fiksuojamas auksciausios kokybes jautriausiais mikrofonais, tai paliksiu viska kaip yra.
nesinori pertraukt jūsų įsibegėjusios diskusijos (tuoj ir aš būčiau paminėta, po liubomu :D), bet kažkuris čia teisingai pasakėt – tokiam įrašui iškart reiktų atmušamo straipsnio. Nors… ką čia beatmuši, kai net labai stengiantis skaityti liu įžvalgas, nelabai randu to objektyvaus „pranokimo” apraiškų.
pst… įdomi detalė du: nme savo tevynainius ivertino 60; jankius – 80. Kur bepaziu, visur bendri ivertinimai pastariesiems yra aukstesni, nors lazdu tenka ir vieniem ir kitiem. Jei jau taip ziureciau pagal tuos aprasymus/vert. freshman’o akim, nesiimciau klausyt nei vieno. wtf? :) vat apie tai būtų įdomu išgirst ir liu nuomonę.
nemanau kad ash, tu, ar kazkas kitas gali parasyti objektyviai. kiekviena apzvalga yra tik autoriaus asmenine nuomone, dazniausiai paremta simpatijom/antipatijom muzikiniam stiliuj. taigi ash tikrai nesiruosiu kaltu per galva koki pauliu itikinet, kad cia yra „judinantis sielą” dalykas, jei jam tai tik „šiknatrankys”. ash duodu editoriams 9/10, o interpol 8/10 ir sakau, jog, mano nuomone, budami tos pacios plunksnos pauksciai, editoriai siuo metu varo geriau. o del tu „freshmano akiu” tai zinai, kiekvienam savo – vienas paskaito kad koks kritikas duoda maza bala ir nei nebesiima klausyt, kitas pats atranda savo megstamiausia albuma, nei nesusimastydamas ka apie ji mano kiti.
perklauses po viena karta abieju, turiu irgi toki ispudi, kad editors smagiau. kadangi dar jiems liko 2 kartai, gal kazkas pasikeis.
As ne apie ta objektyvuma. Man tiesiog pritruko muzikinio pagrindo tavo islietose emocijose, paskaitai ir pagalvoji – toks aprasymas tiktu vos ne bet kam. Tp vienintelis sakinys, kuris mane nors kiek supazindino su Editoriu (jau nekalbant apie Interpolus, jei turejai tiksla uzgriebt ir juos) albumu, yra citata is ju dainos. O daugiau bus? :)
pripazystu, muzikinio pagrindo kaip ir nera. uztat kokios emocijos! :) siaip, nelabai isivaizdavau kad zmogus (ypac g taskietis) gali iki sios dienos but negirdejes pvz kas tai yra intrepol… o kad jau taip atsitiko, tai abejoju, kad ir citata is dainos galetu supazindint su albumu.
va, „tinkama” interpol recenzija atsirado cia: http://www.ore.lt/apzvalga.php?id=1401. editors neatsirado.
taip, ten jau analize. vis tik jiems geriau, kad uzdraude komentarus po tekstais :) mane tik kiekviena karta nustebina pasakymas, kad tai dar vienas „antics” tik prastesnis – nu gi ne ta opera! jeigu ir dar vienas tik prastesnis, tai tik „turn on the bright lights”.
nu va ir vel…
ech, liu.. kas ir vel? o tu bent pats supranti (gal supranti, bet kitiems neishsiduodi – galvoji, kad jie durnesni uz tave?), jog tai, ka sakai apie mane, pasakytina ir apie tave? as juk irgi galiu pakartot tuos darzelinio lygio alia „kas ant kito sako, ant saves pasisako” argumentus. siuo atveju „gaila, kad kartais kitu nuomone skiriasi nuo tavo, ir tada tie kiti buna neteisus”. taip, cia ore nuomone.. tai ka? manai as negaliu duoti nuorodu, kur ju albumas vertinamas 10/10?
ai pavargau. gal jau (sykart) baigiam, ka? vistiek gi ta konfrontacija buvo ir bus.
vadinkim tai pavargimu.. o ateityje, kad tu konfrontaciju butu maziau, siulyciau kalbeti apie muzika nevaidinant gudruciu mokanciu vartyti svetimas mintis. ir.. jeigu neturim, ka sakyti, patylim.
aisku reikia provokuot toliau… gerai jau, patylesiu.
aisku, duok durniui kelia.
(re: tavo atsakymas i mano komentara)
liu, g-taska skaito ne tik tie zmones, kurie cia komentuoja (del manes galejai tikrai nerasyt taip apie interpolus :D)… For more info – pakalbek su Paulium… O jei tikejais kad tavo iraso skaitytojas viska zino apie pan. muzika, nafig tada straipsnio dalis, skirta istorijai lukstent?
jo jo, sedejau su jumis prie vieno stalo kai paulius apie tai snekejo – tasko lankytojai skaiciuojami simtais (yskaitant „siukslinius” prisijungimus).
istorine dalis tokia yra todel, kad tikroveje be abejo viskas vyko ne taip kaip rasiau. paprasciausiai padariau prielaida, sukuriau legenda, rasiau tai kaip ash tai regejau savo vizijoje. emocijos, you know.
zodziu, viskas aisku su jumis – skaitydami apie muzika, norit skaityt TIK apie muzika: ka groja, kiek groja, kaip groja, (su) kuo groja, i ka panasiai groja. ir dar citatu is dainu tekstu gerai butu. aisku. pasiduodu.
liu, liu, liu… Tu taškais skambiais headline’ais, supūdai gerbiamą grupę, paskaičiuoji dainas ir minutes, o iš visos šitos diskusijos tepasidarai tokį sarkastišką komentarą? Čia kad tau lengviau būtų kritiką panešt? Dievaži, savo komentarų dėl tokio nepagrįsto užgaulumo aš tikrai necenzūruosiu, nesulauksit :)
Jus kartais atrodote lyg narcizai paaugliai, nemokantys priimti kritikos. nei konstruktyvios, nei jokios. Daugiau tolerancijos ir kitu nuomones gerbimo nepamaisytu.
Pykit nepykit, – tiesiog toks ispudis is salies.
tai ar pykti ar ne, nesupratau..
Disjunkcija tarp siu dvieju zodziu, pasirink pats.
Re: KAI MOKINYS PRANOKSTA MOKYTOJĄ…
Ir vis tik nutariau parašyti. Čia. Šį bei tą. Įdomi situaciją, vakar pašto dėžutėje radęs abu čia apkalbamus albumus (užbėgdamas įvykiams už akių, pastebėsiu, jog tai jau yra įvertinimas – visiškai aklai albumų neperku; jeigu perku, reiškia yra vertingi), atrandu, jog namie neturiu nei pirmojo „Editors” darbo, nei abiejų pirmųjų „Interpol”. Įspūdžius kiekvieno atsimenu, bet kur ten vežančios boso linijos, o kur daugiau minučių kablių ar geresni tekstai – neatseksiu.
Nežinau kiek atsakas į apžvalgą gali/turi būti objektyvus. Juk originale kupina šališkų, tiesai (apie „Editors”: „melomanai jį jau šaukia labai rimtu kandidatu į 2007 metų geriausiojo karūną”. Taip, yra tokių, bet statistinis vidurkis – „Interpol” naudai) ar net logikai (vėl apie „Editors”: „Jie įrašė albumą, kuris (kaip simboliška!) skamba „interpoliškiau“ už pačius INTERPOL‘us, tokiu būdu galutinai nusiplėšdami tą „Interpol kopija“ etiketę.”) prieštaraujančių minčių.
Jau prasidėjusioje diskusijoje mano nuomonė rėmėsi vienkartiniu paviršutinišku abiejų albumų prasukimu, tad jaučiaus tiek pat šališkas, kiek ir teisus – pirmas įspūdis ir tiek, nuo svetimų apžvalgų dar nesisvaiginau.
Pamenu Michael Stipe (R.E.M.) kažkuriame albume (praėjus daug metų po klasikinio „Automatic For The People” išleidimo) pirmą kartą sutikęs atspausdinti tekstus, prisipažino – anksčiau jų nedėjau, nes maniau, kad jie nepakankamai geri (!).
Pagal šią logiką, tiek „Interpol”, tiek „Editors” stipriai nesijaučia – tikrai ne „low budget” dėžutėse/knygutėse tekstų nėra. Ir tik nereikia ironizuoti dėl citatų. Tiek vieni, tiek kiti yra instrumentinis-vokalinis ansamblis, tad.. (che..) Nuo to ir pradėjau.
Anglų kalbos žinios, aišku, svarbu. Pasakyti „I love you” ar kitą klausytojui aktualią žinutę nepasakant „I love you” irgi, aišku, yra svarbu, bet.. perklausęs (kiek ten minučių?) „Our Love To Admire” jaučiuosi visiškai išsunktas. Kas tai? „Love, Sex & Rock n’ Roll” dienoraštis 21 amžiuj? Palengvėjimas apima tik atradus, jog net „Interpol” tėvynėje gyvenantis jų fanai kartais gužčioja pečiais ir sakydami, kad viena ar kita daina yra „kiečiausia” albume, priduria – nors taip ir nesupratau apie ką. Man kažkaip tapo normalu, kad mylimas atlikėjas kalba mano „kalba” – juk iš dalies dėl to ir tapo mylimu. Tiesa, kalba būna ir muzikinė. Pasiklystu postmoderniuose tekstuose, nusispjaunu, dar kartą prasuku „Pace Is The Trick” (f***, kaip paprasta ir gražu – man tai visomis prasmėmis geriausia abiejų čia apkalbamų albumų daina: „You women, you have no self-control..”) ir „The Lighthouse” – uždaromoji daina, kokią gali padaryti „Mew” arba „Sigur Ros”, bet ne „Editors” ar „British Sea Power” (nieko asmeniško čia pirma į galvą šovusi britų grupė; persigalvojau – „Coldplay”). Tik va gera taip „susimauti”, kai tekstų albumui tau nereikia dirbtinai kurti ir gali papirkti publika nuoširdumu. O tai jau „Editors” versija. Kad ir jau minėta, paskutinė albumo daina „Well Worn Hand” – įkvėpta istorijos, kad buvo nužudytas buvęs vokalisto bendramokslis. Tiesiog šiaip, be jokios priežasties. Iš čia matyt ir jausmas „I don’t want to go out on my own anymore/ I cant face the night like I used to before”. Bendrai visas albumas tematiškai gan vientisas” mirtys, praradimai, išsiskyrimai. Tai jaučiasi ir klausant ir ieškant kažko sau – „Editors” kalba mano kalba. Ir nors tokių perkliukų kaip „The saddest thing that I’d ever seen/ Were smokers outside the hospital doors” („Smokers Outside The Hospital Doors”) albume ne tiek ir daug, galėčiau cituoti ir cituoti.
Bet muzikiniame fronte, man, tai nesulyginamos grupės. Individualumu (išskirtinumu), technika, vizija, skambesiu. „Editors” niekada nebuvo tik „Interpol” kopija. Kieno kopija jie tik nėra.. „Steel with pride” ir jiems tai puikiai sekasi. Bet sakyti, kad jie tapo „Interpoliškesni, už pačius Interpolus” (kas reiškia, jog jie tapo labai gerai grojančiais Interpol, net geriau už juos pačius) kiek įžulu. Nekalbu apie tai, kad „Editors” ritmika labiau šokinė/pop/new wave (ypač smagiausiuose kūriniuose „Smokers…”, „An End..”, „Bones”, etc.), kas tuo pačiu reiškia, jog ir monotoniškesnė. Užšokęs ant vieno bumčiko, po kelių minučių sėdi ant kito. „Interpol”, kad ir kaip visi instrumentai būtų susilieję į bendrą skambęsį, mušamųjų partijos nuolat varijuoja, progresuoja – kaip ir pačios dainų struktūros. Na, nieko nepadarysi, kad „Interpol” moka daryti modernia klasika kvepiančius dalykus.. Kartais tokie epai kaip „Pioneer To The Falls” gali ir išvesti iš kantrybės, bet kas kart sulaukęs tylos momento po kurio išsiveržia: „And oh you try../ You tried.. straight into my heart/ You fly.. straight into my heart/ Girl, I know you try…” supranti, kad jie yra sušikti genijai, kurių eilutes šiemet važiuodamas automobiliu ar eidamas naktinio Vilniaus gatvėmis kartosiu dar šimtus kartų. Nes jie yra „Interpol”. Tiks toks, tad tarp jų ir skirtumas – vieni yra „Interpol”, o kiti vis dar „Editors”. Juk nieko naujo ar blogo nepasakiau, visi laimingi džiaugiasi, kad pripažinau, jog jų mylima grupė geresnė, ar ne?
Kadangi abi grupes labai megstu ir…siandien perklausiau Interpol (galu gale), tai turiu tokia nuomone, jog Interpol pajudejo i kazkur, dar nezinau i kur, bet pajudejo gerai ir skamba naujai, tas man patinka, kad jie nebesuka kazkur i Joy Division vandenis ir siuo atzvilgiu jie lenkia Editors „pajudejimo i prieki” prasme. Nors ir pastarieji „suatmosferejo”. Jauciu, trecias Editors diskas bus panasesnis itariu i Coldplay, o ne i Interpol. Kaip bebutu, abu albumai labai geri, mano galva.
oho, tomai, o kaip del „kuo daugiau grupiu grojanciu kaip joy division, tuo geriau”? (oj, atleiskit, ash ir vel „vartau svetimas mintis”…) (oj, ir vel!..)
kamon, poroj albumu pagrojo, treciajame ta nuotaika islaike ir idejo kazka savo, kas yra gerai, tik tiek.
sau pasidariau pamoka , cia „off topic“ – kuo maziau viesai pateikti kategorisku pareiskimu, nes paskui esu gaudomas uz zodzio, nors…dabar galiu buti apkaltintas nenuoseklumu;)
liudai, smagu, kad skatini diskusija, taciau siulau vengti tos ironijos.
aciu, ne :D
jep, as irgi jau savaite turiu abu cd. editors savaite ilgiau, ir pastaroji savaite buvo skirta tik Interpol. butent del stiprumo. bliamba jie skamba man panasiai kaip Kentu paskutinis albumas – ta prasme kuo daugiau klausai, tuo daugiau randi. O editorsu ko tai nebesinori jau.
butent, as editorsus prasiveziojau beveik 2000 km ir namie issukau keliolika kartu, jau galima ji padeti i lentyna kad atvestu, nors neissizadu, jis ieina i trejetuka mano siu metu geriausiu…
Po Positivus man kilo mintis, kad reikia rudenį atvežt SATELLITES LV…
Ar tai mokiniai ar jau mokytojai man sunku pasakyt….
liu, nezinau ar cia as i tema (ant karstu), bet „tada” tomas taip sake apie albuma, kuri as ir karolina bandem jam nupasakoti zodziu. o as tikrai nesu didelis joydivision fanas – galejau ir nusikalbeti, blogai pristatyti.
ei, Listopadski, ar tik ne su tavim mes salia masinose isikure buvom? nes tas kaimynas irgi satelitus lygino su interpol… tai cia tu? :)
Taip, cia buvau as, o kas tu galvojai :)
vo ble. tai pleased to meet you :)
atsiemiau ir klausau „turn on the bright lights”. dieve.. vietoj siu diskusiju reikejo klausytis. klausytis. klausytis. „turn on the bright lights”
beje, gal kam uz 25 lt reikia neuzdrozto interpol’u „antics”?
ir ash cia kazkuria diena sita uzsidejau. taip, del jo diskusiju nekyla.
beje, interpol rudens pabaigoj suksis vakaru europos koncertu salese. pasidomejau – berlyne, briuselyje, ciuriche, milane bei miunchene su air baltic galima butu prasisukt gana nebrangiai. gal kam butu idomu?
mielai palaikyciau iniciatyva…bet esu jau gruodyje visa savaite paskyres muzikai toje pat vakaru europoj.
liu, jei ruosiesi vykti, keletas ispudziu is antics turo 2005 balandyje.
…Jau pakeliui link Victoria linijos galinės stotelės miesto pietuose. Išnirus į lauką mus uzgula bilietų vaikinai. Slapčia dairydamiesi i šalis jie kalbina, – any spare tickets? Buy or sell tickets? Smalsaudami klausiame, – how much? Fourty pounds?! Patikime, kad virš Brixton Academy degantis tablo skelbia teisybę – sold out. Būriai žmoniu, klegesys ir netabako kvapas ore. Ramstomes i atributikos prekystalį. Juoda? Raudona? Balta?
Koncertą pradeda Spoon – amerkiečiai, kuriuos isgirdau tik pries savaitę. Ramūs judesiai scenoje. Keli prožektoriai. Garsas – tarsi švelnioji Interpol pusė. Vaikinai ką tik isleidę albumą, jau debiutuoja Britanijoje. Tik veliau, linktelėsiu kažkokiam vaikinui prie baro, esą yeah, Spoon fucked Brittish bands… And Interpol as well. Ir mes juoksimės iš nežinia ko. Gal iš to, kad jis niekaip negalėjo patikėti, kad aš čia tik dėl šio vakaro.
Kol scenoje dega keturi stroboskopai išdėstyti vienoje horizontalioje linijoje, as jau girdziu…we aint going to the town, we’re going to the city…The Next Exit. Palengva braunuosi artyn skolintu fotoaparatu keletos nuotraukų atminimui. Giliai abejoju, bet kažkas pavyksta. Žinoma ne taip kaip tam vyrukui su NME emblema ant liemenės nugaros. Jis laisvai vaikšto jam skirtu taku priešais sceną ir vis sukiojasi atgal blykstelėdamas publikos pusėn. Gal rasiu save kitos savaites NME? Antra daina ir as jau nešu savo kailį i pakraštį – Slow Hands. Visas Brixton’as šelsta šuoliais i orą. Dabar fotografuoti jau bergždžias darbas, tad atsiduodu tik muzikai. Ji skamba taip pat stipriai ir kartu paprastai kaip albume. Jokių pašalinių natų – žiauri gitara ir būgnų kalimas. Vaikinai scenoje nejudėdami kartas nuo karto mosleli gitarų grifais, tarsi sklaidytų uz jų degančias mėlynas šviesas. Ispudingiausiai atrodo Carlos, kartas nuo karto pasisukdamas nugara į publiką savo aukštu kūnu. Žemai laiko boso gitarą. Vėl sukasi profiliu tarsi išsitiesdamas kovine poza. Žmonės scenoje, kuriems į veidus nešviecia prožektoriai. Jie šviečia jiems į nugaras. Idant būtų kažkas nežemiško, tamsaus. Narc ir Say Hello To The Angels. Pradedu nebetikėti tuo ką matau ir girdžiu. Toliau kaukia sirena ir galiausiai laukta daina – C’mere iš Antics. Nors seniausiai pamečiau minioje draugus taciau dviese klausomės monotoniško ritmo ir akių dugnu dilgciojanciu sviesų. Public Pervert ir Not Even Jail. Tada kažkas iš Turn On The Bright Lights. Mano batų padai prilimpa prie nuožulnių Brixton Academy grindų, pasisuku link išejimo pertraukai. Jie jau kerta Take You On A Cruise… Baby won’t you try to find me, baby won’t you try to fight, maybe it will be all right… Nuovargis lenkia stuburą, kuris beveik trupa nuo Interpol kalimo ir draskymo. Plešo tarsi brauktum nagais per dienines uzuolaidas. PDA ir NYC. Jie smogia ryškiomis šviesomis ir prikala prie sienos su Obstacle. You can reach, you can reach… siekia dugne Banks’as. Bisui dar kažkas iš pirmo albumo. Viskas nutrūksta ir žiebiasi šviesos. Jie įjungė ryškias šviesas.
Nagi, gal atsiras gebančių paaiškinti ką dabar sugrojo Editorsai savo „In This Light And On This Evening”? Kas čia do posūkis į neskoningą sintezatoryną? Nevykęs bandymas kopijuoti Block Party?
Negirdėjau, bet mano kaimynams zato labai patinka naujasis Raveonettes darbas.